pómenkis, -ė. gana menkas, apymenkis, silpnokas: Pómenkis žmogus – gal tokį kelį nenueis. Pómenkė yr, pri amžiaus pabaigos. Pómenkis buvau vyrukas, nemušaus. kiek per menkas: Tas arklys pómenkis tokiam darbui.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.