.
ponì. ponia:
1. Ponì, išsipuderėjusi kaip pūcė, pukšo ir su nėkuomi nekalba. Tik išeina, matom, senoji ponì. Ponì lašinius nebepaneša, o šuo badu padvėsė. Aš ne prastas mužikas, ir mano pati bus poni. Poni esmu viso svieto, kur nulėksiu, čia man vieta. Kaip poni gyvens, nieko nedirbs. Ka y [ra] ši didi! Kaip penkių pilių poni! Ponì, iš pelėsų dvaro parẽjusi. Šventas Jonas pieno ponas, šventa Ona duonos poni. Mielai būtų sau poni!. Sąžinė gryna – širdis poni.
2. Ponas išjojo vandens, poni gromatą piešė.
3. Susipraski, poni svočia, o ko mumis reikia, mums jaunoms seselėms? Ei marti poni, ei martytėlė, ei martytėlė, kur mūs brolelis? Poni svočia sau dūmojo, kol į svirną nuviliojo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.