poniškáuti, -áuja, -ãvo. põniškauti, -auja, -avo būti ponu, dėtis ponu: Bepigu anam põniškauti, kad nėko netrūksta. Anie poniškáu [ja],
kaip iš ponų ka būtų kilę. Poniškãvo, kol jaunas, dabar ubagais eina. | Ką aš čia tiek daug poniškáusiu (poniškai valgysiu) – su rankom (be šakutės) galiu valgyti. Poniškáujas kolūkio vigadieriai (brigadininkai) .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.