.
povãliai (powoli).
1. pamažu, palengva, iš lėto: Tas maistras viską gerai padaro, ale jau dirba tai labai povãliai. Gali eit povãliai – spėsi: dar saulukė danguj (aukštai) . Povãliai važiuok, arklio nepaalsysi. O ta bobutė nesiskubina, vis povaliai pasakoja. Idant. povãliai visų gerų daiktų paprast. Nesikarščiuok – ir povãliai bus ik valiai!
2. tyliai: Povãliai prieik ir pagriebk. Verk duris povaliai, ištrauk raktelius iš valios. Povaliaũ paleiskit, tegu eina [radijas].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.