pragar|as
1. bažn. amžinų kančių vieta po mirties: Su pinigais ir pragare nepražūsi (folkloras).
2. prk. vargų, kančių, siaubo, baisybių vieta: Namuose tikras pragaras Namai - pragarai, be namų negerai (folkloras).
3. b. šnek. rijūnas, besotis. pragaro akmenėlis (sidabro nitratas). pragaro mašina (sprogstamas užtaisas su laikrodžio mechanizmu). ◊ pragarą užkurti (sukelti vaidus).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.