pragarmėti

garmė́ti, gar̃ma (gárma), -ė́jo.

1. bėgti, lėkti, vykti su triukšmu, būriu, krūvomis: Gar̃ma gyvatės, kaip pašvilpia žynys, t. y. lenda, kavojas. Vienu urmu (umata) garmė́jo sodvininkai (veselninkai), t. y. ėjo į saklyčią, subėgo. Pastovėjo, paerzėjo lauke, paskui visi ėmė garmėt į stubą.

2. grimzti, skęsti, marmėti, smegti; dingti, žūti: Laive stumdėsi, trypė, bėgiojo, lyg būtų jis prakiuręs ir tuojau garmėjęs į marių dugną. Ve, kaip akmuo, įmestas į vandenį, gar̃ma į armenis, į dugną, t. y. eina į dugnus. Negali dirvon važiuoti, ratai gárma į armenis. Pusė Rambyno į gelmę garmėjo.

3. su triukšmu bėgti, tekėti: Vanduo garma iš viršaus čiurkšlėmis. Garma griovių vanduo. Upelis garmėjo nuo uolos stačiai giliausion bedugnėn. Upė garmėdama kriokliu šoko nuo malūno rato.

4. marmėti, erzėti; burbenti: Ko šita avelė teip gar̃ma, gal gert neduota. Jie miestely tik marma, garma.
apgarmė́ti, àpgarma, -ė́jo. apsitraukti kuo nors, apgargėti: Stiklas tebebuvo apgarmėjęs zliaukomis. Viedras, kaip gulėjo įkritęs į šulinę, apgarmė́jo purvais.
atgarmė́ti, àtgarma, -ė́jo. su triukšmu ateiti, atbėgti: Netrukus atgarmėjo visa šeimyna.
įgarmė́ti, į̃garma, -ė́jo.

1. su triukšmu įbėgti, įeiti: Antai, į kiemą įgarmė́jo keli vežimai žmonių. Tik duris atidarėm, ir visi įgarmėjo į vidų.

2. įkristi, įgrimzti: Ėjo jis per ledą, įlūžo ir įgarmė́jo. Sunkvežimis staiga įgarmėjo sniego prinešton duobėn.
išgarmė́ti, ìšgarma, -ė́jo. su triukšmu išeiti, išbėgti: Po vienos minutės mudu išgarmėjome į gatvę. Žmonys išgarmė́jo, t. y. išėjo. Visas būrys vaikų išgarmėjo iš kiemo į laukus. Išgarmė́jo jau piršliai iš Onytės. Kai sukūriau jam pirtį, tai tuoj išgarmėjo. Iš strioko su visu langu išgarmė́jo. Visos žąsys išgarmėjo iš kiemo.
nugarmė́ti, nùgarma (nugárma), -ė́jo.

1. su triukšmu nueiti, nulėkti: Laiptais nugarmėjau žemyn.

2. nugrimzti, nuskęsti: Akmuo nugarmėjo į armenis, t. y. nugrimzdo. Ans nugarmė̃s į smalą, t. y. nugrims į skradžiąsias. Lapė nugarmėjo į gilią duobę. Šuva nugarmė́jo su maišu į upės dugną. Kai tik šoko į vandenį, tai ir nugarmė́jo į dugną. Kai pratrūko raisto paviršius, tai ir nugarmė́jo karvė. Viedras nugarmėjo į šulinį. Neik vienas maudytis – dar nugarmė́si. Žemė prasižiojo, ir visas dvaras nugarmėjo į armijas. Neik ten, nugarmėsi į tą marmalynę. Vargas ir skurdas, buržuazijos valdymo metais kuris slėgė Lietuvos darbo žmones, dabar nugarmėjo į negrįžtamą praeitį. Darbininkai sujudės – visi ponai nugarmės. Kad tu kiaurai žemę nugarmė́tum! Ir keikė karą, kad jis kur kiaurai nugarmėtų. nukristi: Nugarmė́jau nuo pačios medžio viršūnės, bet išlikau gyvas. Nugarmėjau su kopėčiom žemyn.

3. nukibti, aplipti: Šiemet medžiai nugarmėję vaisiais.
pagarmė́ti, pàgarma, -ė́jo. paskęsti, pagrimzti: Ans pagarmė́jo į pelkę, t. y. susmuko, kad nebišsikapanojo. Pagarmė́jo visa gerybė, t. y. pražuvo.
pragarmė́ti, pràgarma, -ė́jo. prapulti, dingti: Naujakurys Norkus baigia sėjos darbus, galvodamas apie pragarmėjusią praeitį. Pragarmė́jo kaip ugny.
prigarmė́ti, prìgarma (prigárma), -ė́jo. su triukšmu prieiti, prisirinkti: Vagi kiek žuvies prigarmėjo. Rytoj čia prigarmės jaunimo. Žmonių minios prigárma. Vaikų kap amaro pilna trioba prigarmė́jo.
sugarmė́ti, sùgarma, -ė́jo.

1. staiga sueiti, subėgti, susirinkti: Jis buvo iš tos grupės po karo sugrįžusių moksleivių, kurie sugarmėjo į kovos būrį, vos tiktai juos pasiekė kvietimas dėtis į krūvą su kovojančiais darbininkais. Lėšos, kurios galėtų būti ar net yra skiriamos darbininkų atlyginimui, sugarma į rangovų kišenes. Svotai sùgarma, t. y. subėga visi į stubą, į suolą, išvadavus nuo mergų. Pradėjus lyti, talkininkai visi sugarmė́jo į vidų. Avys parlėkė iš laukų ir sugarmėjo į tvartą. Kai važiavau per kaimą, sugarmė́jo sugarmė́jo į galutinę gryčią vakarušnykai.

2. nuskęsti, nuklimpti: Kaip slys duobės kraštas žemyn, ir sugarmė́jom visi. | Supuvę dvaro sienos žemėn sugarmės. Sugarmė́jo (žuvo) visi mano turtai per karą. Kad tu sugarmė́tumei į pelkes!
užgarmė́ti, ùžgarma, -ė́jo. su triukšmu užplaukti, užgriūti: Ant manęs užgarmėdavo didelė baltakepurė banga. | Kad užgarmė́jo visas bernų pulkas!

Įrašas
Paaiškinimas	<b>garmė́ti, </b>gar̃ma (gárma), -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">bėgti, lėkti, vykti su triukšmu, būriu, krūvomis: </span> Gar̃ma gyvatės, kaip pašvilpia žynys, t. y. lenda, kavojas. Vienu urmu (umata) garmė́jo sodvininkai (veselninkai), t. y. ėjo į saklyčią, subėgo. Pastovėjo, paerzėjo lauke, paskui visi ėmė garmėt į stubą. <br/>2. <span class="explanation">grimzti, skęsti, marmėti, smegti; dingti, žūti: </span> Laive stumdėsi, trypė, bėgiojo, lyg būtų jis prakiuręs ir tuojau garmėjęs į marių dugną. Ve, kaip akmuo, įmestas į vandenį, gar̃ma į armenis, į dugną, t. y. eina į dugnus. Negali dirvon važiuoti, ratai gárma į armenis. Pusė Rambyno į gelmę garmėjo. <br/>3. <span class="explanation">su triukšmu bėgti, tekėti: </span> Vanduo garma iš viršaus čiurkšlėmis. Garma griovių vanduo. Upelis garmėjo nuo uolos stačiai giliausion bedugnėn. Upė garmėdama kriokliu šoko nuo malūno rato. <br/>4. <span class="explanation">marmėti, erzėti; burbenti: </span> Ko šita avelė teip gar̃ma, gal gert neduota. Jie miestely tik marma, garma. <br/><b>apgarmė́ti, </b>àpgarma, -ė́jo. <span class="explanation">apsitraukti kuo nors, apgargėti: </span> Stiklas tebebuvo apgarmėjęs zliaukomis. Viedras, kaip gulėjo įkritęs į šulinę, apgarmė́jo purvais. <br/><b>atgarmė́ti, </b>àtgarma, -ė́jo. su <span class="explanation">triukšmu ateiti, atbėgti: </span> Netrukus atgarmėjo visa šeimyna. <br/><b>įgarmė́ti, </b>į̃garma, -ė́jo. <br/>1. su <span class="explanation">triukšmu įbėgti, įeiti: </span> Antai, į kiemą įgarmė́jo keli vežimai žmonių. Tik duris atidarėm, ir visi įgarmėjo į vidų. <br/>2. <span class="explanation">įkristi, įgrimzti: </span> Ėjo jis per ledą, įlūžo ir įgarmė́jo. Sunkvežimis staiga įgarmėjo sniego prinešton duobėn. <br/><b>išgarmė́ti, </b>ìšgarma, -ė́jo. <span class="explanation">su triukšmu išeiti, išbėgti: </span> Po vienos minutės mudu išgarmėjome į gatvę. Žmonys išgarmė́jo, t. y. išėjo. Visas būrys vaikų išgarmėjo iš kiemo į laukus. Išgarmė́jo jau piršliai iš Onytės. Kai sukūriau jam pirtį, tai tuoj išgarmėjo. Iš strioko su visu langu išgarmė́jo. Visos žąsys išgarmėjo iš kiemo. <br/><b>nugarmė́ti, </b>nùgarma (nugárma), -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">su triukšmu nueiti, nulėkti: </span> Laiptais nugarmėjau žemyn. <br/>2. <span class="explanation">nugrimzti, nuskęsti: </span> Akmuo nugarmėjo į armenis, t. y. nugrimzdo. Ans nugarmė̃s į smalą, t. y. nugrims į skradžiąsias. Lapė nugarmėjo į gilią duobę. Šuva nugarmė́jo su maišu į upės dugną. Kai tik šoko į vandenį, tai ir nugarmė́jo į dugną. Kai pratrūko raisto paviršius, tai ir nugarmė́jo karvė. Viedras nugarmėjo į šulinį. Neik vienas maudytis – dar nugarmė́si. Žemė prasižiojo, ir visas dvaras nugarmėjo į armijas. Neik ten, nugarmėsi į tą marmalynę. Vargas ir skurdas, buržuazijos valdymo metais kuris slėgė Lietuvos darbo žmones, dabar nugarmėjo į negrįžtamą praeitį. Darbininkai sujudės – visi ponai nugarmės. Kad tu kiaurai žemę nugarmė́tum! Ir keikė karą, kad jis kur kiaurai nugarmėtų. <span class="explanation">nukristi: </span> Nugarmė́jau nuo pačios medžio viršūnės, bet išlikau gyvas. Nugarmėjau su kopėčiom žemyn. <br/>3. <span class="explanation">nukibti, aplipti: </span> Šiemet medžiai nugarmėję vaisiais. <br/><b>pagarmė́ti, </b>pàgarma, -ė́jo. <span class="explanation">paskęsti, pagrimzti: </span> Ans pagarmė́jo į pelkę, t. y. susmuko, kad nebišsikapanojo. Pagarmė́jo visa gerybė, t. y. pražuvo. <br/><b>pragarmė́ti, </b>pràgarma, -ė́jo. <span class="explanation">prapulti, dingti: </span> Naujakurys Norkus baigia sėjos darbus, galvodamas apie pragarmėjusią praeitį. Pragarmė́jo kaip ugny. <br/><b>prigarmė́ti, </b>prìgarma (prigárma), -ė́jo. <span class="explanation">su triukšmu prieiti, prisirinkti: </span> Vagi kiek žuvies prigarmėjo. Rytoj čia prigarmės jaunimo. Žmonių minios prigárma. Vaikų kap amaro pilna trioba prigarmė́jo. <br/><b>sugarmė́ti, </b>sùgarma, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">staiga sueiti, subėgti, susirinkti: </span> Jis buvo iš tos grupės po karo sugrįžusių moksleivių, kurie sugarmėjo į kovos būrį, vos tiktai juos pasiekė kvietimas dėtis į krūvą su kovojančiais darbininkais. Lėšos, kurios galėtų būti ar net yra skiriamos darbininkų atlyginimui, sugarma į rangovų kišenes. Svotai sùgarma, t. y. subėga visi į stubą, į suolą, išvadavus nuo mergų. Pradėjus lyti, talkininkai visi sugarmė́jo į vidų. Avys parlėkė iš laukų ir sugarmėjo į tvartą. Kai važiavau per kaimą, sugarmė́jo sugarmė́jo į galutinę gryčią vakarušnykai. <br/>2. <span class="explanation">nuskęsti, nuklimpti: </span> Kaip slys duobės kraštas žemyn, ir sugarmė́jom visi. | Supuvę dvaro sienos žemėn sugarmės. Sugarmė́jo <span class="explanation"> (žuvo) </span> visi mano turtai per karą. Kad tu sugarmė́tumei į pelkes! <br/><b>užgarmė́ti, </b>ùžgarma, -ė́jo. <span class="explanation">su triukšmu užplaukti, užgriūti: </span> Ant manęs užgarmėdavo didelė baltakepurė banga. | Kad užgarmė́jo visas bernų pulkas!
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.