prakeikimas

keikìmas. kéikimas.

1. → keikti 1: Nuo keikìmo net gerklė ažkimo. Toks ano kéikimas, kad negali nė klausyties. Juos vis gundo į keikimą. Jo burna yra pilna keikimo. Girdėjo balsą keikimo. Angies liežuvį tur gailą, anta keikimo smailą. Nasrai jo pilni yra keikimo. Su kéikimu kaulų nėkam nepadauši.

2. atskyrimas nuo bažnyčios, ekskomunika: Per keikimą, arba ekskomunikaciją.
atkeikìmas.

1. maldos ar apeigos piktosioms dvasioms išvaryti, egzorcizmai: Atkeikimai [šventinant] vandenies ir druskos.

2. → atkeikti
2. Atsakas į tokius laiškus tegali būti atsikeikimas.
iškeikìmas.

1. → iškeikti 1: Su savo iškeikimù (mokėjimu keikti) .

2. atskyrimas nuo bažnyčios, ekskomunika; interdiktas: Iškeikimas iš bažnyčios lotyniškai excomunicatio. Po iškeikimu įsakė visims kunigams, dvi kleboniji valdantims, vienos išsižadėti. | Kas įpuolęs yra į iškeikimą, arba interdiktą.
nusikeikìmas. → nukeikti. Nusikeikìmas nieko nepadės.
pasikeikìmas. → pakeikti. Anas privertęs senelį in paskeikimą.
prakeikìmas. prakéikimas.

1. → prakeikti 1: Prakeikimas tiems, kurie ruošia karą! Darbininkai žiūrėjo į darbą kaip į savo prakeikimą. Kalnas pavirto į baisiausių nelaimių ir prakeikimo vietą. Tavo prakeikimas man nelimpa. Ot prakeikimas! Palaiminimas tėviškas pastiprina sūnaus namus, o prakeikimas motinos išverta jus iš pamatų. Prakeikimas jo yra ant jo. Tur. prakeikimą žemės savos. Pavirsta sūnum prakeikimo. Mus išgelbėjo nuog prakeikimo. Prasikeikimas amžinas!

2. užkeikimas, burtai: Užpuolė an jų prakeikimas, ir išlėkė visi šeši gulbėm. O dabar jau bengas mano prakeikimo čėsas.

3. tam tikri maldos ar priesaikos šodžiai: Nekurie susirišo su prasikeikimais. Bjauriausiais prasikeikimais jis jo užsiginsiąs.
užkeikìmas. → užkeikti.

1. užkerėjimas, burtai: Ne kiekvienas užkeikimas privalo virsti prakeikimu. Šamano keikimą mūsų žmonės irgi vadintų užkeikimu. Dabar jau pasibaigė mano užkeikimo metai. Tie visi užkeikimai – tai kvailių pasakos. Žynys ištarė užkeikimo žodžius. Prietaringų žmonių tarpe užsiliko tikėjimas užkeikimais (tokiais keikiamaisiais burtais) .

2. atskyrimas nuo bažnyčios, iškeikimas: Nepaklusnus ižg bažnyčios per užkeikìmą išmeta.

3. priesaika: Užsikeikìmas, užsibažijimas.

• Sapnininkas: prakeikimas

Įrašas
Paaiškinimas	<b>keikìmas</b>. kéikimas. <br/>1. → keikti 1: Nuo keikìmo net gerklė ažkimo. Toks ano kéikimas, kad negali nė klausyties. Juos vis gundo į keikimą. Jo burna yra pilna keikimo. Girdėjo balsą keikimo. Angies liežuvį tur gailą, anta keikimo smailą. Nasrai jo pilni yra keikimo. Su kéikimu kaulų nėkam nepadauši. <br/>2. <span class="explanation">atskyrimas nuo bažnyčios, ekskomunika: </span> Per keikimą, arba ekskomunikaciją. <br/><b>atkeikìmas</b>. <br/>1. <span class="explanation">maldos ar apeigos piktosioms dvasioms išvaryti, egzorcizmai: </span> Atkeikimai [šventinant] vandenies ir druskos. <br/>2. → atkeikti 2. Atsakas į tokius laiškus tegali būti atsikeikimas. <br/><b>iškeikìmas</b>. <br/>1. → iškeikti 1: Su savo iškeikimù <span class="explanation"> (mokėjimu keikti) </span>. <br/>2. <span class="explanation">atskyrimas nuo bažnyčios, ekskomunika; interdiktas: </span> Iškeikimas iš bažnyčios lotyniškai excomunicatio. Po iškeikimu įsakė visims kunigams, dvi kleboniji valdantims, vienos išsižadėti. | Kas įpuolęs yra į iškeikimą, arba interdiktą. <br/><b>nusikeikìmas</b>. → nukeikti. Nusikeikìmas nieko nepadės. <br/><b>pasikeikìmas</b>. → pakeikti. Anas privertęs senelį in paskeikimą. <br/><b>prakeikìmas</b>. prakéikimas. <br/>1. → prakeikti 1: Prakeikimas tiems, kurie ruošia karą! Darbininkai žiūrėjo į darbą kaip į savo prakeikimą. Kalnas pavirto į baisiausių nelaimių ir prakeikimo vietą. Tavo prakeikimas man nelimpa. Ot prakeikimas! Palaiminimas tėviškas pastiprina sūnaus namus, o prakeikimas motinos išverta jus iš pamatų. Prakeikimas jo yra ant jo. Tur. prakeikimą žemės savos. Pavirsta sūnum prakeikimo. Mus išgelbėjo nuog prakeikimo. Prasikeikimas amžinas! <br/>2. <span class="explanation">užkeikimas, burtai: </span> Užpuolė an jų prakeikimas, ir išlėkė visi šeši gulbėm. O dabar jau bengas mano prakeikimo čėsas. <br/>3. <span class="explanation">tam tikri maldos ar priesaikos šodžiai: </span> Nekurie susirišo su prasikeikimais. Bjauriausiais prasikeikimais jis jo užsiginsiąs. <br/><b>užkeikìmas</b>. → užkeikti. <br/>1. <span class="explanation">užkerėjimas, burtai: </span> Ne kiekvienas užkeikimas privalo virsti prakeikimu. Šamano keikimą mūsų žmonės irgi vadintų užkeikimu. Dabar jau pasibaigė mano užkeikimo metai. Tie visi užkeikimai – tai kvailių pasakos. Žynys ištarė užkeikimo žodžius. Prietaringų žmonių tarpe užsiliko tikėjimas užkeikimais <span class="explanation"> (tokiais keikiamaisiais burtais) </span>. <br/>2. <span class="explanation">atskyrimas nuo bažnyčios, iškeikimas: </span> Nepaklusnus ižg bažnyčios per užkeikìmą išmeta. <br/>3. <span class="explanation">priesaika: </span> Užsikeikìmas, užsibažijimas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.