pranerti

.
nérti, nẽria, nė́rė

1. staigiai lįsti, leistis (ppr. į vandenį): Nė́rė po ledu, nė ausų nėkas nepamatė. Nérk, kur giliau. Nė́rė į gilumą. Neriamàsis varpas. Dabar liepė anam nertisi ing marias ir išnešti iš ten sėklikes, kokias tenai tarpu rankų suspaus. Gelmėn grimzdo, nėrės laivai. Saulė rengėsi nertis (grimzti, leistis) į Panerių miškų patalus. | Pjūklas nertè nẽria (labai lengvai sminga) , ot gerai pagalandom!

2. kišti į vandenį, gramzdinti: Jis nẽria šuniuką į vandenį plukydamas. Juodą lydį nersiu, žalią girią pakelsiu. Nėrės (buvo pažliugęs) kel [ia] s ir vasarą šlapiose vietose.

3. plaukti po vandeniu: O ant tilto žolės žėlė, o po tiltu žuvys nėrė. Per jūres marias žuvele nersiu, per žalias girias gegule lėksiu. Oi, krykščia nẽria siera antelė po gilų dunojėlį. Nemunėliu plaukte plauksiu, par Nerelę (Narelę) nerte nersiu. Devynios upelės plaukti plaukamosios, o ši dešimtoji nerti neramoji. Devynius upius plaukte plaukiau, o šią dešimtą dugnužiu nė́riau.
neriamaĩ. Oi žirge žirgeli, mano juodbėrėli, ar tau parūpo devynios upelės plaukti plaukiamai, o ši dešimtoji nerti neriamai?

4. greitai plaukti: Plaukia neria ežere laivelis. Valtis smarkiai nėrė stikliniu Nemuno paviršium.

5. greitai eiti, bėgti, skristi, važiuoti, sprukti: Paėjęs kelias dešimtis žingsnių, aiškiai pamatė kažin kokį žmogų ne per toli slaptomis krūmais neriantį. Kaip kulka nėrė per laukus, kai ištrūko. Kaip padilgintas neria į šalį. Ka nė́rė pro duris, nė atsisukęs nepaveizėjo. Nérk pro šalį. Išsigandę vaikai nė́rė iš trobos į lauką. Stačia galva nẽria iš tvarto. Nérk lauka, pareita tėvas, gausi perti. Kad nẽria, tai nẽria tie arkliai. Kregždė išskrido pro langą ir žvitriai nėrė aukštyn į orą. O štarukas nė́rė tuoj dangun. Greitasis traukinys nėrė į priekį. | Baigs giminaziją, tenerie (tegu vyksta) mokyties į Vilnių. Vingiuotas upelis toliau nėrė į tamsią miško arką. Jis pas mane nẽriasi dabar. Aš stebuos, ka ans nẽras laukon.

6. rodytis, kilti į viršų. Žemė nėrėsi iš rūko. Laukai nėrėsi iš po pajuodusio žiemos patalo.
nérti laũkon mirti: Kad tik nenertų laukon mūso tėvalis.
atnérti, àtneria, atnė́rė.

1. atplaukti po vandeniu: Atnė́rė narūnužėlis, sudrumstė vandenėlį. Atnė́rė žuvis.

2. greitai ateiti, atbėgti: Išsigandę vaikai atnė́rė iš miško. Jau atneria traukinys.
įnérti, į̃neria, įnė́rė

1. staigiai įlįsti (į vandenį): Plaukydamas įnérk į vandenį. Įnėrė gylėn. Viršuje vandens liko tik snukis. Oi gaigal, gaigalėli, maružių narūnėli, įplauk, įnérk į maružėles. Ledas plonas buvo, ir įnė́rė vaikas į upę.

2. įgramzdinti: Žmogus visas įnertas vandenin.

3. greitai įeiti, įbėgti: Tikėjo pilkis kieman kur įnerti, tik vartai buvo lyg tyčia užtverti. Įnė́rė į trobą su kepure kaip į daržinę. Šmakšt įnė́rė į kitą kambarį. Jo arkliai įnėrė į pievą. Į seklyčią įsinėrė, porą šnapsų įsigėrė.

4. įtekėti, įsilieti: Sasna į Šešupę į̃neria. Šventoji džiugina visą eilę (= daugelį) gražių savo padėjimu miestelių: Antalieptę, Užpalius, Vyžuonas, Ukmergę, kol ties Jonava įsineria į Nerį.
išnérti, ìšneria, išnė́rė

1. iškilti, išplaukti iš vandens į paviršių; išnirti: Tik ką, tik ką išnė́riau, maž nepaskendau. Kartą prie pat laivo išnėrė iš vandens didžiulis banginis. Šapalas išnė́rė iš vandens. Tas pakarklynė [je] išnė́ręs i beveiząs. Ir regėtų iš vandenio kopančias (išneriančias) septynias gražias riebias karves. Antis buvo pasinėrus ir, truputį paplaukėjus, vėl išsinė́rė. Žuvis išsinėrė iš vandens. Žemė sudrebėjo, marės suūžė, išsinėrė smakas su šešiom galvom.

2. pasirodyti, išlįsti aikštėn iš kur nors: Rytiniame dangaus pakraštyje išnėrė saulė. Iš skersgatvio išnėrė ilga dulkinų sunkvežimių kolona. Štai mano kelias išnėrė iš kalnų į lygumą. Iš aukštos žolės vos vos buvo matyti išsinėrusi jo žila galva. Pirkioje rados tylu. Paskui iš jos tamsesniojo galo išsinėrė Magdė.

3. greit išeiti, išbėgti; išsprukti: Martynas vogčia išnėrė pro kitas duris. Išnė́rė per langą į rugius. Anksti rytą atsikėliau, par langelį beišnėriau. Kai prilakė, tai net durų nepakliuvo išnert oran. Turbūt vaikai išnė́rė į mišką. Gerkit, broliukai, ir aš gersiu, reiks užmokėti – aš išnérsiu. Ans išnė́rė naktį su traukiniu pas jąją. Bitys greit ìšneria iš avilio i tuo palekia. Išsinėrė per duris ir pabėgo.
nunérti, nùneria, nunė́rė

1. staigiu judesiu nusileisti į vandens gilumą: Ans galia į pat gelmę nunérti. Jis galėjęs nunerti 40 sieksnių gilumo. Šamas tuo nunėrė ir išnešė ant ūso užsimovęs tą žiedą. Juodnugaris upėtakis nunėrė gilumon. Nusinėrė į dugną.

2. nuplaukti po vandeniu: Ir tuo plumpt in vandenį ir nunėrė upe in prūdą kaip lydekos. Aš pasiversiu maža žuvele, o aš nunersiu marių dugneliu. Turėjau stovėt ir ilgai lūkėt, vandenužiui nustojant, narūnužiams nùneriant.

3. greitai nueiti, nubėgti: Ji manęs sarmatijasi: kai pamato, tai nùneria in žmones. Pridengė rankelėmis veidelį [nuo bičių] ir kaip šovinys nunėrė tarp avilių. Pabėgėję pakrante, jie nunėrė siaura gatvele. Kai pasispardė arklys ir nunė́rė į pamiškę. Pabaidytas zuikis nunė́rė į mišką. Paukštelis į mišką nunėrė (nuskrido) .

4. staigiai nugriūti, nukristi: Sėdėj [o] raitas, kap susjudino arklys, tai ir nunė́rė stačia galva.

5. gilyn suleisti: Kelmas stūksojo žvilgėdamas šlapiu nuo lietaus tamsiai mėlynu pjūviu, giliai nunėręs į žemę mirusias savo šaknis.
panérti, pàneria, panė́rė

1. staigiu judesiu nusileisti į vandens gilumą: Katras mudu giliau panérsim? Jis giliai pàneria. Jis ir panė́ręs gerai plaukia. Žmogus. greit po vandeniu panė́rė. O iš kraštelio vis plaukte plaukė, vidurėly panė́rė. Gaigals panė́rė, naras palėkė, volungužė tupėjo. Lakūns palėkė, narūns panėrė. Žalia lydeka panė́rė, visą girią pakėlė. Ančiukas pasinėrė į pat dugną ir vėl išnėrė. Lydeka į vandenį pasinėrė. Panėręs (pasinėręs) plaukė. Jis pasinė́rė, nuniro į vandenį iki pasìneriant. Vai aš pasiversiu raiba lydekėle, vai aš pasinersiu in jūres mareles.

2. įkišti (į vandenį), panardinti, pagramzdinti: Žuvį geriausia panėrus į vandenį skusti. Jis arklį panė́rė po ledu. Kai kurie produktai kepami panerti riebaluose, įkaitintuose iki 150 – 180 laipsnių. Tomas atsisėdo ant aruodėlio briaunos, panėrė pirštus į vėsius grūdus. Nežmoniška ilgus metus plėšti žmones ir galų gale juos į skolas panerti.
panertinaĩ. Šarmu apipilk supjaustytas roputes panertinai ir taip laikyk. Visas aš pasinė́riau, viena tik galva paliko pavirš. Tik iškiši koją ir pasineri purvan. Kirsk malkas pasinėręs lig pažasčių pusny. Kajus jautėsi lyg pasinėręs į sniego pusnį. Jis kartais net iki smakro pasinerdavo pusnyje. Jis gulia terp pūkų visas pasinė́ręs. | Kelios rankos pasinėrė jo kišenėse, ištraukė dokumentus. Visos trobos liepsnose pasinėrė. Tvoros ir vartai buvo pasinėrę tamson. Iki ausų pasinėrė skolose. Ar midaus per daug išgėrė, kad miegan taip pasinėrė? Kai pažiūri, net širdis apsąla – kaip čia nepasiners, neinsmegs akys.

3. pagrimzti, nuskęsti: Nėrė panė́rė, i panė́rė. Tokios duobės kelė [je] liuob būs, ka ratai panérs. Ragių stipiną reik kalti nu palinkimo – neužsikirs, nepanérs. Vežimas panėrė į griovį, ir kurį laiką jo visai nebebuvo matyti ir girdėti. | Panėręs (pažliugęs) kel [ia] s, negal bepravažiuoti. Idant iš linksmos aitros taviep panertų [siela]. Pasinėrė kel [ia] s tarp velėnijų.

4. kur greit įeiti, įlįsti; dingti: Motina antroje akimirkoje jau panėrė girioje su kūdikiu. Mašina tik murkt – po miesto pasinė́rė.

5. įsitraukti, įsigilinti: Tada tektų giliai panerti į gyvenimo slėpinius. Norėdamas užsimiršti, jis pasinėrė į kasdieninius rūpesčius, kurių niekada nestokojo varganoje Stepulių lūšnelėje. Ignotas buvo labai susimąstęs, pasinėręs savyje. Jis pasineria gyvenimo sūkurin, susipažįsta su vis naujais ir naujais žmonėmis. Grįžęs į Lietuvą, jis dar labiau pasineria į kultūrinį bei literatūrinį ano meto gyvenimą. Pasinė́rė į darbą kaip musė į medų. Kad pasinė́ręs tokiame darbe, turi vaikščioti.
šìrdį panérti (į ką) susižavėti: Ar nebuvo panėręs savo širdies gerybėsna žemiškosna?
parnérti, par̃neria, parnė́rė. greitai pareiti, parbėgti: Užkaitinus saulei, karvės parnė́rė į namus. Tuodu vyrai parvirto, ir jis parnė́rė.
pérnerti

1. perplaukti po vandeniu: Párnėriau par upį. Devynias upes plaukte perplaukiau, o šią dešimtą nerte pernėriau.

2. pereiti, prasibrauti: Kolei pérnėriau per žmones, tai jau buvo per vėlu.
pranérti, pràneria, pranė́rė.

1. praplaukti po vandeniu pro ką: Pranėrė žuvis pro pat kojas.

2. greitai praeiti, prabėgti, praskristi: Pranė́rė pro šalį, nė akių neatsuko. Pranė́rė pro šalį ani kriukt nepasakius. Viena po kitos viršum miesto pranėrė naikintuvų eskadrilės.

3. prasimušti: Spindulių pluoštas prasinėrė pro tarpą eglių.
prinérti, prìneria, prinė́rė

1. neriant į gelmę pasiekti: O kad aš plaukiau jūrėms maružėlėms, dugnužio neprinė́riau, kraštužio nepriplaukiau.

2. prisisemti: Žmogus pasviro, laivelis prinėrė vandens ir apsivertė.
sunérti, sùneria, sunė́rė.

1. staigiai sulįsti, pasinerti (į vandenį): Visos varlės į vandenį sunė́rė. Paukščiai į upę sunė́rė.

2. greitai sueiti, subėgti: Iš šito pasinaudodami, algimantiškiai sunėrė į naujus zomatus. Vaikai sunėrė į vidų.
užsinérti, užsìneria, užsinė́rė pasinerti, nugrimzti, paskęsti: Iki užsineriant brenda į vandenį. Ir pripildė abi eldiji ik užsineriant.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'pranerti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>nérti, </b>nẽria, nė́rė<br/>1. <span class="explanation">staigiai lįsti, leistis (ppr. į vandenį): </span> Nė́rė po ledu, nė ausų nėkas nepamatė. Nérk, kur giliau. Nė́rė į gilumą. Neriamàsis varpas. Dabar liepė anam nertisi ing marias ir išnešti iš ten sėklikes, kokias tenai tarpu rankų suspaus. Gelmėn grimzdo, nėrės laivai. Saulė rengėsi nertis <span class="explanation"> (grimzti, leistis) </span> į Panerių miškų patalus. \| Pjūklas nertè nẽria <span class="explanation"> (labai lengvai sminga) </span>, ot gerai pagalandom! <br/>2. <span class="explanation">kišti į vandenį, gramzdinti: </span> Jis nẽria šuniuką į vandenį plukydamas. Juodą lydį nersiu, žalią girią pakelsiu. Nėrės <span class="explanation"> (buvo pažliugęs) </span> kel [ia] s ir vasarą šlapiose vietose. <br/>3. <span class="explanation">plaukti po vandeniu: </span> O ant tilto žolės žėlė, o po tiltu žuvys nėrė. Per jūres marias žuvele nersiu, per žalias girias gegule lėksiu. Oi, krykščia nẽria siera antelė po gilų dunojėlį. Nemunėliu plaukte plauksiu, par Nerelę (Narelę) nerte nersiu. Devynios upelės plaukti plaukamosios, o ši dešimtoji nerti neramoji. Devynius upius plaukte plaukiau, o šią dešimtą dugnužiu nė́riau. <br/><b>neriamaĩ</b>. Oi žirge žirgeli, mano juodbėrėli, ar tau parūpo devynios upelės plaukti plaukiamai, o ši dešimtoji nerti neriamai? <br/>4. <span class="explanation">greitai plaukti: </span> Plaukia neria ežere laivelis. Valtis smarkiai nėrė stikliniu Nemuno paviršium. <br/>5. <span class="explanation">greitai eiti, bėgti, skristi, važiuoti, sprukti: </span> Paėjęs kelias dešimtis žingsnių, aiškiai pamatė kažin kokį žmogų ne per toli slaptomis krūmais neriantį. Kaip kulka nėrė per laukus, kai ištrūko. Kaip padilgintas neria į šalį. Ka nė́rė pro duris, nė atsisukęs nepaveizėjo. Nérk pro šalį. Išsigandę vaikai nė́rė iš trobos į lauką. Stačia galva nẽria iš tvarto. Nérk lauka, pareita tėvas, gausi perti. Kad nẽria, tai nẽria tie arkliai. Kregždė išskrido pro langą ir žvitriai nėrė aukštyn į orą. O štarukas nė́rė tuoj dangun. Greitasis traukinys nėrė į priekį. \| Baigs giminaziją, tenerie <span class="explanation"> (tegu vyksta) </span> mokyties į Vilnių. Vingiuotas upelis toliau nėrė į tamsią miško arką. Jis pas mane nẽriasi dabar. Aš stebuos, ka ans nẽras laukon. <br/>6. <span class="explanation">rodytis, kilti į viršų</span>. Žemė nėrėsi iš rūko. Laukai nėrėsi iš po pajuodusio žiemos patalo. <br/><b> nérti laũkon</b> <span class="explanation">mirti: </span> Kad tik nenertų laukon mūso tėvalis. <br/><b>atnérti, </b>àtneria, atnė́rė. <br/>1. <span class="explanation">atplaukti po vandeniu: </span> Atnė́rė narūnužėlis, sudrumstė vandenėlį. Atnė́rė žuvis. <br/>2. <span class="explanation">greitai ateiti, atbėgti: </span> Išsigandę vaikai atnė́rė iš miško. Jau atneria traukinys. <br/><b>įnérti, </b>į̃neria, įnė́rė<br/>1. <span class="explanation">staigiai įlįsti (į vandenį): </span> Plaukydamas įnérk į vandenį. Įnėrė gylėn. Viršuje vandens liko tik snukis. Oi gaigal, gaigalėli, maružių narūnėli, įplauk, įnérk į maružėles. Ledas plonas buvo, ir įnė́rė vaikas į upę. <br/>2. <span class="explanation">įgramzdinti: </span> Žmogus visas įnertas vandenin. <br/>3. <span class="explanation">greitai įeiti, įbėgti: </span> Tikėjo pilkis kieman kur įnerti, tik vartai buvo lyg tyčia užtverti. Įnė́rė į trobą su kepure kaip į daržinę. Šmakšt įnė́rė į kitą kambarį. Jo arkliai įnėrė į pievą. Į seklyčią įsinėrė, porą šnapsų įsigėrė. <br/>4. <span class="explanation">įtekėti, įsilieti: </span> Sasna į Šešupę į̃neria. Šventoji džiugina visą eilę (= daugelį) gražių savo padėjimu miestelių: Antalieptę, Užpalius, Vyžuonas, Ukmergę, kol ties Jonava įsineria į Nerį. <br/><b>išnérti, </b>ìšneria, išnė́rė<br/>1. <span class="explanation">iškilti, išplaukti iš vandens į paviršių; išnirti: </span> Tik ką, tik ką išnė́riau, maž nepaskendau. Kartą prie pat laivo išnėrė iš vandens didžiulis banginis. Šapalas išnė́rė iš vandens. Tas pakarklynė [je] išnė́ręs i beveiząs. Ir regėtų iš vandenio kopančias (išneriančias) septynias gražias riebias karves. Antis buvo pasinėrus ir, truputį paplaukėjus, vėl išsinė́rė. Žuvis išsinėrė iš vandens. Žemė sudrebėjo, marės suūžė, išsinėrė smakas su šešiom galvom. <br/>2. <span class="explanation">pasirodyti, išlįsti aikštėn iš kur nors: </span> Rytiniame dangaus pakraštyje išnėrė saulė. Iš skersgatvio išnėrė ilga dulkinų sunkvežimių kolona. Štai mano kelias išnėrė iš kalnų į lygumą. Iš aukštos žolės vos vos buvo matyti išsinėrusi jo žila galva. Pirkioje rados tylu. Paskui iš jos tamsesniojo galo išsinėrė Magdė. <br/>3. <span class="explanation">greit išeiti, išbėgti; išsprukti: </span> Martynas vogčia išnėrė pro kitas duris. Išnė́rė per langą į rugius. Anksti rytą atsikėliau, par langelį beišnėriau. Kai prilakė, tai net durų nepakliuvo išnert oran. Turbūt vaikai išnė́rė į mišką. Gerkit, broliukai, ir aš gersiu, reiks užmokėti – aš išnérsiu. Ans išnė́rė naktį su traukiniu pas jąją. Bitys greit ìšneria iš avilio i tuo palekia. Išsinėrė per duris ir pabėgo. <br/><b>nunérti, </b>nùneria, nunė́rė<br/>1. <span class="explanation">staigiu judesiu nusileisti į vandens gilumą: </span> </span> Ans galia į pat gelmę nunérti. Jis galėjęs nunerti 40 sieksnių gilumo. Šamas tuo nunėrė ir išnešė ant ūso užsimovęs tą žiedą. Juodnugaris upėtakis nunėrė gilumon. Nusinėrė į dugną. <br/>2. <span class="explanation">nuplaukti po vandeniu: </span> Ir tuo plumpt in vandenį ir nunėrė upe in prūdą kaip lydekos. Aš pasiversiu maža žuvele, o aš nunersiu marių dugneliu. Turėjau stovėt ir ilgai lūkėt, vandenužiui nustojant, narūnužiams nùneriant. <br/>3. <span class="explanation">greitai nueiti, nubėgti: </span> Ji manęs sarmatijasi: kai pamato, tai nùneria in žmones. Pridengė rankelėmis veidelį [nuo bičių] ir kaip šovinys nunėrė tarp avilių. Pabėgėję pakrante, jie nunėrė siaura gatvele. Kai pasispardė arklys ir nunė́rė į pamiškę. Pabaidytas zuikis nunė́rė į mišką. Paukštelis į mišką nunėrė <span class="explanation"> (nuskrido) </span>. <br/>4. <span class="explanation">staigiai nugriūti, nukristi: </span> Sėdėj [o] raitas, kap susjudino arklys, tai ir nunė́rė stačia galva. <br/>5. <span class="explanation">gilyn suleisti: </span> Kelmas stūksojo žvilgėdamas šlapiu nuo lietaus tamsiai mėlynu pjūviu, giliai nunėręs į žemę mirusias savo šaknis. <br/><b>panérti, </b>pàneria, panė́rė<br/>1. <span class="explanation">staigiu judesiu nusileisti į vandens gilumą: </span> </span> Katras mudu giliau panérsim? Jis giliai pàneria. Jis ir panė́ręs gerai plaukia. Žmogus. greit po vandeniu panė́rė. O iš kraštelio vis plaukte plaukė, vidurėly panė́rė. Gaigals panė́rė, naras palėkė, volungužė tupėjo. Lakūns palėkė, narūns panėrė. Žalia lydeka panė́rė, visą girią pakėlė. Ančiukas pasinėrė į pat dugną ir vėl išnėrė. Lydeka į vandenį pasinėrė. Panėręs (pasinėręs) plaukė. Jis pasinė́rė, nuniro į vandenį iki pasìneriant. Vai aš pasiversiu raiba lydekėle, vai aš pasinersiu in jūres mareles. <br/>2. <span class="explanation">įkišti (į vandenį), panardinti, pagramzdinti: </span> Žuvį geriausia panėrus į vandenį skusti. Jis arklį panė́rė po ledu. Kai kurie produktai kepami panerti riebaluose, įkaitintuose iki 150 – 180 laipsnių. Tomas atsisėdo ant aruodėlio briaunos, panėrė pirštus į vėsius grūdus. Nežmoniška ilgus metus plėšti žmones ir galų gale juos į skolas panerti. <br/><b>panertinaĩ</b>. Šarmu apipilk supjaustytas roputes panertinai ir taip laikyk. Visas aš pasinė́riau, viena tik galva paliko pavirš. Tik iškiši koją ir pasineri purvan. Kirsk malkas pasinėręs lig pažasčių pusny. Kajus jautėsi lyg pasinėręs į sniego pusnį. Jis kartais net iki smakro pasinerdavo pusnyje. Jis gulia terp pūkų visas pasinė́ręs. \| Kelios rankos pasinėrė jo kišenėse, ištraukė dokumentus. Visos trobos liepsnose pasinėrė. Tvoros ir vartai buvo pasinėrę tamson. Iki ausų pasinėrė skolose. Ar midaus per daug išgėrė, kad miegan taip pasinėrė? Kai pažiūri, net širdis apsąla – kaip čia nepasiners, neinsmegs akys. <br/>3. <span class="explanation">pagrimzti, nuskęsti: </span> Nėrė panė́rė, i panė́rė. Tokios duobės kelė [je] liuob būs, ka ratai panérs. Ragių stipiną reik kalti nu palinkimo – neužsikirs, nepanérs. Vežimas panėrė į griovį, ir kurį laiką jo visai nebebuvo matyti ir girdėti. \| Panėręs <span class="explanation"> (pažliugęs) </span> kel [ia] s, negal bepravažiuoti. Idant iš linksmos aitros taviep panertų [siela]. Pasinėrė kel [ia] s tarp velėnijų. <br/>4. <span class="explanation">kur greit įeiti, įlįsti; dingti: </span> Motina antroje akimirkoje jau panėrė girioje su kūdikiu. Mašina tik murkt – po miesto pasinė́rė. <br/>5. <span class="explanation">įsitraukti, įsigilinti: </span> Tada tektų giliai panerti į gyvenimo slėpinius. Norėdamas užsimiršti, jis pasinėrė į kasdieninius rūpesčius, kurių niekada nestokojo varganoje Stepulių lūšnelėje. Ignotas buvo labai susimąstęs, pasinėręs savyje. Jis pasineria gyvenimo sūkurin, susipažįsta su vis naujais ir naujais žmonėmis. Grįžęs į Lietuvą, jis dar labiau pasineria į kultūrinį bei literatūrinį ano meto gyvenimą. Pasinė́rė į darbą kaip musė į medų. Kad pasinė́ręs tokiame darbe, turi vaikščioti. <br/><b> šìrdį panérti</b> (į ką) <span class="explanation">susižavėti: </span> Ar nebuvo panėręs savo širdies gerybėsna žemiškosna? <br/><b>parnérti, </b>par̃neria, parnė́rė. <span class="explanation">greitai pareiti, parbėgti: </span> Užkaitinus saulei, karvės parnė́rė į namus. Tuodu vyrai parvirto, ir jis parnė́rė. <br/><b>pérnerti</b><br/>1. <span class="explanation">perplaukti po vandeniu: </span> Párnėriau par upį. Devynias upes plaukte perplaukiau, o šią dešimtą nerte pernėriau. <br/>2. <span class="explanation">pereiti, prasibrauti: </span> Kolei pérnėriau per žmones, tai jau buvo per vėlu. <br/><b>pranérti, </b>pràneria, pranė́rė. <br/>1. <span class="explanation">praplaukti po vandeniu pro ką: </span> Pranėrė žuvis pro pat kojas. <br/>2. <span class="explanation">greitai praeiti, prabėgti, praskristi: </span> Pranė́rė pro šalį, nė akių neatsuko. Pranė́rė pro šalį ani kriukt nepasakius. Viena po kitos viršum miesto pranėrė naikintuvų eskadrilės. <br/>3. <span class="explanation">prasimušti: </span> Spindulių pluoštas prasinėrė pro tarpą eglių. <br/><b>prinérti, </b>prìneria, prinė́rė<br/>1. <span class="explanation">neriant į gelmę pasiekti: </span> O kad aš plaukiau jūrėms maružėlėms, dugnužio neprinė́riau, kraštužio nepriplaukiau. <br/>2. <span class="explanation">prisisemti: </span> Žmogus pasviro, laivelis prinėrė vandens ir apsivertė. <br/><b>sunérti, </b>sùneria, sunė́rė. <br/>1. <span class="explanation">staigiai sulįsti, pasinerti (į vandenį): </span> Visos varlės į vandenį sunė́rė. Paukščiai į upę sunė́rė. <br/>2. <span class="explanation">greitai sueiti, subėgti: </span> Iš šito pasinaudodami, algimantiškiai sunėrė į naujus zomatus. Vaikai sunėrė į vidų. <br/><b>užsinérti, </b>užsìneria, užsinė́rė <span class="explanation">pasinerti, nugrimzti, paskęsti: </span> Iki užsineriant brenda į vandenį. Ir pripildė abi eldiji ik užsineriant.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.