slánkioti, -ioja, -iojo. slinkti.
1. judėti iš vienos pusės į kitą, slydinėti: Guolis kartu su separatoriumi gali slankioti vertikalia kryptimi. Spaustuvo grioveliu slankioja peilis knygos kraštams apipjauti. Ant lenciūgelio buvo slánkiojanti akelė. Virbalai slánkio [ja],
negaliu gerai panerti. Beslánkiodamas ir skląstis durų pagenda. | Pleuros ertmėje yra skysčio, kuris dėl susirinkusio oro lengvai slankioja. Krežius bedirbant, slánkiojas rankovės ir nuplyšta veikiai. Kai karoliai nesislankios, aš būsiu žuvęs.
2. šliaužioti: Būsi neužkentams ir prakeiktas tarp visų žvėrių, slankiosi pilvu ir ėsi žemę.
3. šliaužiojant minti: Ko čia slánkiojat žirnius!
4. be tikslo vaikštinėti, slampinėti: Neslánkiok po kertes, ale eik dirbti. Ko ten slánkioji patvoriais?! Ko čia slánkioji pasieniais be darbo? Žiūrėk, kas ten slankioja palangėm. Vyplos mergos: nieko nemoka, slánkio [ja] patrobiais. Neslánkiok pašaliais, bet eik tiesiáu į mokyklą. Ko čia slánkioji toks apmusijęs? Viena slankiojo po namus kaip šešėlis, be tikslo. Slánkioja kaip šmėkla, kaip baidyklė kokia. Paskuo tris dienas slánkio [ja] kaip šuo, musmirių parsiėdęs. Šepetukas repetukas patvoriais slánkioja. Per dieną Laurukas lyg pamišęs slankiojos, lyg nesavom rankom dirbo, nesavais nasrais valgė. Slankiojas po naktis kaip šikšnosparniai. Daboju, kas aplink kampus slánkiojas. suktis, meilintis: Slánkioti apie panelę. iš lėto vaikštinėti, kiūtinėti: Slinkis slánkio [ja] pašaliais by kirmuo, t. y. greitai neeina, nedirba. Bobos, ryšeliais pasibraukusios, slankioja patyliais pro duris. Ir tu, Gelovini, dar slankioji, nors, kaip matau, jau trimis kojomis. Ryto metą anos liūdnos slánkiojo aple namus. Paslenkiau, tai vos vos praejo galva – tap ir slánkiojuos.
5. pamažu judėti kuria kryptimi, slinkti: Debesys juodi pašaliais dangaus slankiojo, matyties, šalimis lijo. Laukuose slankiojo rūko driekanos. Žeme slankiojo vėsuma, ir niekur jokio garso. Atgijo šešėliai ir slankioja tyliai po tėviškės mielą sodelį. Jo akys slánkiojo sienomis. Skundžiasi, o akys prigesusios, graudžios – slankioja po tolumas.
6. ateidinėti, lankytis: Ko čia slánkioji pas mumi?
7. judinti iš vietos, stumdyti: Neslánkiojai duonos [krosnyje] ?
apslánkioti.
1. apeiti, apšniukštinėti: Apslánkioju daržą.
2. apvaikščioti: Ligonis apslankioja, t. y. apvaikščioja.
atslánkioti
1. atšliaužioti.
2. atstumdyti: Ji atslankiojo tuos griozdus, manydama, kad mažulis galėjo ten įsisprausti.
įslánkioti. slampinėjant sueiti.
išslánkioti.
1. pamažu išsivaikščioti: Vyrai išslankiojo į lauką prasivėdinti.
2. kurį laiką išslampinėti, išsibastyti: Visą dieną išslánkiojo berniokas pašaliais, nieko neveikdamas.
3. išvaikščioti, išlandžioti: Par tris nedėleles išgislankiojai visus patvorelius.
nuslánkioti.
1. slankiojant nutrypti, nušliaužioti: Žąsys nuslankiojo žolę. Slankiote nuslánkiojo miežius antys.
2. pamažu išsivaikščioti: Bobos nuslankiojo namo, vaikai išlakstė. Pamažu nuslankiojo ir žmonės nuo stalo.
3. nuslinkti, išsiskirstyti: Debesiai išsiskirstė, nuslankiojo į visus kraštus.
4. nuplyšti nuo slankiojimo: Kaip nusislankioja stalo kertės ciratos, t. y. nuplyšta.
paslánkioti.
1. iš lėto kiek pavaikštinėti: Paslánkioju, parenku kvynų. Paslánkiojęs po kambarį, išėjo laukan.
2. pajudinti iš vietos, pastumdyti: Paslánkiok duoną pečiuj.
parslánkioti. pamažu pareiti, parslinkti.
praslánkioti.
1. praleisti kurį laiką slankiojant: O kai reikia grįžti, tai trinasi po namus, ieško šio, ieško to – dvi valandas praslankioja. Mintis į galvą jam nė neužklysta, kad seniai ne be reikalo amželį praslankiojo pilkąja žemele.
2. lėtai praeiti pro ką, praslinkti.
prisislánkioti; . pakankamai, iki valios slankioti.
suslánkioti.
1. šliaužiojant suminti: Suslánkiojo vaikai žirnius ėsdami.
2. slankiojant sunešti.
užslánkioti. slankiojant užeiti, aptikti: Slankiojo ir užslánkiojo tą bačką.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.