prašmatnùmas. → prašmatnus:
1. Paminklas išsiskyrė iš kitų savo prasmingumu ir prašmatnumu. Čia juk jokio prašmatnùmo nė [ra].
2. Baronai negalėjo atsistebėti Kairių turtingumu ir prašmatnumu. Pagyvenusias moteris imponuoja rytietiški prašmatnumai.
3. Čia ne gyvulio nuopelnas, ale jo šeimininko. prašmatnumas.
4. išdykavimas, kvailysčių prasimanymas: Tokio prašmatnùmo nebuvo, rimti visi. Pėrė už prašmatnùmą, nebsusitvarkė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.