pratupė|ti, pratupi, pratupėjo
1. prabūti tupint: Zylė ilgai pratupėdavo ant palangės.
2. šnek. pralindėti kur, pratūnoti: Ligi vakaro pratupėjome slėptuvėje. pratupėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.