pričiulbė|ti, pričiulba, pričiulbėjo
1. daug ar pakankamai čiulbėti, giedoti (apie paukščius).
2. prk. meiliai prikalbėi: Jis visko jai pričiulbėjo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.