x
priegaid|ė lingv. skiemens tono, balso spūdžio ar trukmės pobūdis, skiriantis kitais atžvilgiais vienodus žodžius: Tvirtapradė (krintančioji) p. Tvirtagalė (kylančioji) p.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.