x
prieštaravim|as
1. -> prieštarauti (veiksmas).
2. mintis ar teiginys, nesutinkantis su kitu: Patekti į prieštaravimus. Liudytojų parodymų prieštaravimai.
3. paprastai dgs. fil. priešybių vienovė ir kova kaip raidos
šaltinis: Išoriniai, vidiniai prieštaravimai. Atskleisti, įveikti prieštaravimus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.