.
per̃ti, pẽria, pė̃rė, pérti, pẽria, pė́rė
1. mušti, pliekti: Kame čia vytį pasilaužti – vaiką per̃su. Nèpertas nė vienas vaikas nepauga. Ka vėlai grįžo, gavo per̃ti. Būsi pẽramas kaip šuo, jei neklausysi. Lazda tuojau iššoko iš krepšio ir ėmė šeimininkui perti kailį. Imsim virvę ilgą, persim dėdę par pilvą. Pėrė anam par snukį. Aš gana sakiau, gana kalbėjau: neperk, neperk bėrų žirgelių. Eik į kertę – gausi perti, eik į trobą – gausi grobą! Rankos šeria, rankos peria. kalti, plakti: Degina ir pera tą gelžį.
2. mesti, blokšti: Kad aš tave per̃siu į žemę, ir padulkėsil.
3. šauti: Iš muškietų smarkiai pėrėm. Kad pera, pridėjęs [šautuvą],
pakšt ir yr zuikis.
4. trenkti.
5. vanoti pirtyje su vanta: Pirty jam kailį pė̃rė su vanta. To [je] pirty mes per̃sme jūsų poną. Nuejus į pirtį, reik i per̃ties, o ne šiaip sau nusivanoti.
6. mazgoti, maudyti, prausti (ppr. pirtyje): Kūdikį per̃ti. Tas turi visą savo kūną vandemi perti. Varna perta ar neperta – vis juoda. Nuėjo, norėdama pertisi vandenyje. Per̃ties eik į perenę. Mes kožną nedėlią pẽramos pirtė [je]. Vakar pirtė [je] pėrėmės, šiandien nugaros nebeniežta. Pėrės pirty kailiniuota. Vaikamus ir kitiems artimiemus su savimi pirtyje nesidavė pertis. Idant. motė po akimi Dovydo nepėrusis, tad būtų svetimvyre niekad netapus. | Žvirbliai po vandenį pẽrias – bus lietus. Žąsys ka pẽras, ka pẽras antai kieme! plunktis, voliotis (smėlyje ar šiaip kokioje purioje medžiagoje): Kas būs, ka varnos pẽras po sniegą? – Lys. Vištos pẽrias smėly. Žvirblis. smiltėse pėrės. Vištos pẽrias smiltyje. A, kad tie vaikai po šieną pẽras!
7. kentėti: Už tėvų griekus ir mes peram.
8. smarkiai, greitai eiti, važiuoti, joti: Pera vieškeliu, kad dulkės rūksta. Per̃kiatav raitu!
9. smarkiai valgyti, kirsti: Kap ažriekėm karvę, o tai per visą mėnesį pė̃rėm mėsą.
tókią pat pir̃tį pė̃ręs. tą patį dirbęs; taip pat gyvenęs: Ana tókią pat pir̃tį y [ra] pė̃rusi kaip ir aš.
atper̃ti, àtperia, àtpėrė. atmušti: Teip pėrė, kad i kailį àtpėrė.
atsiper̃ti pir̃tį atsiimti, gauti atpildą: Dar atper̃sys pir̃tį, atimsys užmokesnį už nedorumą savo.
įper̃ti, į̃peria, į̃pėrė
1. primušti, užduoti, supliekti: Įpėrė, įpėrė vaikus. Anam reik į kailį įper̃ti. Paduosiu policijai, įpers tave!
2. išvanoti. .
3. skubiai įnešti, įvežti: Tik du vežimu inpėrėm ažu pados, o kitus sulijo.
įper̃ti akìs. įsižiūrėti, įsistebeilyti: Stovi įpėręs akis vienoj vietoj. Sėdi, įpėręs akis ugnin. Įpėrė akis kaip karvė į naujus vartus.
išper̃ti, ìšperia, ìšpėrė
1. primušti, prilupti: Pagriebęs bizūną, bobai ir diedui išpėrė nugaras ir visus į protą atvedė. Jei aš kumet judu pamatysiu vėl besiterliojant su pypkomis, kailį išpersiu! Už laipiojimą į medžius tėvas vaikams kailį ìšpėrė. Ìšpėriau aš anam kailį gerai už obulų vogimą. Ìšpėriau teip, ka visą amžių atmintum! Abraku vaikų nepašersi, siūlu kailio neišpersi. Ir prie išgertos, ir prie išpertos.
2. išpurtyti daužant: Reikia išpert asnavą (audeklo apmatus) .
3. išmušti, išdaužyti, iškulti: Kai išpersiu dantis, tai neambrysi kap šuva patvartėj. Ans savo zabovų šmotą jau ìšpėrė. Išpertos visos pėros numų, kad vyrai mušos. Langus išperti. iškapstyti, išdraskyti: Vištos ìšpėrė kanapes, nieko neliko.
4. išvanoti: Išpė́riau aš jamui kailį pirty. Išpėrė pirty, apvilko žmoniškai. Vieną kartą subatos vakarą, kada visi išsipėrė, suėjo laumės pertis. Eisim į pirtį išsiperti. Išsìpėriau neblogai. Išsìpėrėm kaip pryš Velykas.
5. išplauti, išmazgoti: Išpėrė anosjen rūbus savo.
6. greitai išvažiuoti, išskubėti, išdumti: Ìšpėrė ans, kiek tik vien arklys iškerta, į Darbėnus.
visàs pirtìs išpė̃ręs visko matęs, patyręs: Esu visàs pirtìs išpė̃ręs.
nuper̃ti, nùperia, nùpėrė
1. primušti, prilupti: Nuperk jamui kailį. Nenùpertas iš muno rankų vis tiek neištrūksi. Gerai jam kailį nupėrė. Ko čia graibais, a nori, ka nagus nuper̃čiu?!
2. išvanoti: Jūs turėsite mane nuperti ir nuplauti. Nusìpėrėv pirtė [je] diktai gerai. Še šluotą, nusiper̃k gerai!
3. numaudyti, išprausti: Po pusryčių ji ėmusi atsikaitino vandens ir tą kūdikį nùpėrė. Ir turi savo kūną vandemi nuperti. Turi savo rūbus mazgoti ir vandenyje nusiperti. Nusipers vandeniu besiartinant vakarui.
4. greitai nubėgti, nujoti, nuvažiuoti, nudumti: Vagis nùpėrė į Latvijos pusę.
5. ką sunkų nuvežti, nunešti: Maišą rugių in pečių nupėriau. Nupėrė vežimą malkų, kap tik arklys gal patęst.
gẽrą pir̃tį nuper̃ti sunkų darbą atlikti: Nu, susiedele, esi gerą pir̃tį nupė̃rusi!
nupė̃ręs ir vántą antmẽtęs nusigyvenęs, plikas: Ans nėkam nedera: besąs nupė̃ręs ir [v] ántą antmẽtęs.
paper̃ti, pàperia, pàpėrė. kiek pavanoti: Paper̃k man pečius. Pirty paspėriau.
parper̃ti, par̃peria, par̃pėrė. greitai parbėgti, parvažiuoti: Po mėnesio ir par̃pėrė numie. Par̃pera kaip zuikis. Par̃pėriau iš Skuodo už pusę adynos.
pérperti. permušti: Valkiokias, valkiokias tuo taku, kol tau kas kramę párpers!
praper̃ti, pràperia, pràpėrė. pramušti: Kas kramę praper̃s, tuokart žinosis. Mušo i pràpėrė šoną.
priper̃ti, prìperia, prìpėrė.
1. primušti, prilupti: Ka aš tave priper̃su, tai išmanysi savo! O kaip nieko nesakysiu – pripers, priraižys. Jug motriška vyro nepriper̃s, galia tik su liežuviu pamalti.
2. daug, ilgą laiką, iki valios perti, mušti: Prỹpėriau anims kailį, kol buvo maži.
super̃ti, sùperia, sùpėrė
1. sumušti: Pagavę jį baisiai supėrė. Piemenys suejo i susìpėrė. Taip susipėrė negyvai. kaunantis nugalėti: Jie mus ties Vorksla supėrė. suduoti, sušerti: Supėrė jam šluotkočiu per galvą. Kažin kas iš užpakalio supėrė kumelką.
2. sudaužyti, sukulti: Muno liktarną sùpėrėt. Gavo naują mašiną, i sùpėrė paėmęs.
3. įkalti, įmušti, suvaryti gilyn: Super̃k mietalį į žemę, ir nenusitrauks karvė.
4. godžiai suvalgyti, suryti: Sùpėriau obulų garčių.
5. greitai suvažinėti į abi puses, sukarti: Kad super̃si penkis kartus į Palangą, nebtraksi, arkleli!
6. daug sumokėti: Tai kiek besùpėrei?!
užper̃ti, ùžperia, ùžpėrė
1. užduoti, užtvoti: Vis dabojo užperti per galvą. Užpėręs mergai par žandą.
2. užmušti: Kad būtų kūlį radęs, būtų muni užpėręs.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.