prisakymas

sãkymas.

1. →. sakyti 1: Už ką gi daugiau žmonės pyksta, jeigu ne už tiesos sakymą į akis? Nesuklausysi tų sãkymų (paskalų), žmonys tik liežuvius laido. Į kito sãkymą nėr ką žiūrėt. Jo sãkymas neina dangun. Man tavo sãkymas nei galvoj, nei uodegoj. Jie nei to sakymo nesupranta. Daug sãkymo, maža darymo.

2. pasakojimas: Jis kad pradeda, tai to sãkymo – sako ir sako. Šitam sakyme negalėjo būti negirdėto žodžio. Sakymas apie vieną dalyką (monologas). Išklausius gi pamokslo, kas ten jiems gyrimo: tai gražumas, tai sakymėlis! deklamacija: Po eilėraščių sakymo prasimušiau ir aš prie poeto, apsupto iš visų pusių.

3. posakis, pasakymas, frazė: Daug įsimaišę sakymų̃ [iš kitų kalbų]. Neveikiamieji sakymai: esu baramas, buvau baramas. Sakymus, kuriuos reiškiame šalutiniais sakiniais kalboje, galime dažnai ir trumpiau reikšti.

4. →. sakyti 3: Jam lojant, šunys ratavo ir Sabalio sakymą gyrė. Ar laima, ar nelaima, tas užeis ir be jo sãkymo. Tikragu yra ta popiežiškių nuomonė alba jų sakymas? Tą sakymą, Evangelijoj įrašytą, plačiai ižguldyt teikės.

5. →. sakyti 4: To mano sakymo neveizėdamas, visu drąsesnis šoko ant ledo. Dabar tu jį mokyk – mano sãkymai nepadeda. Kas iš to sãkymo, vis tiek galva eina [vaikas]. Bet vienąkart tas senio sakymas išsipildė.

6. →. sakyti 5: Kaip jau užaugo ir vyru tapo, ant sakymo savo žodžio pavadino. Dievo žodžio sakymas. Sakymas, mokslas Dievo žodžio. Vis pametę, klauso sakymo žodžio Dievo. pamokslas: Šventasis, į sakyklą įlipęs, pradėjo sakymą. Po tokio skaitymo ir sakymo kunigas tur žmones graudinti ant maldos. Sakymas apie pažinimą tiesos. Šitai Andriejus ir kitas bursinykas jo iž sakymo Jono … tuojaus ėjo paskui tą poną savo. Kas intikėjo mūsų sakymui. Sakymo urėdas.

7. →. sakyti 6: Niekam nebereikia jokių sakymų, visi jau žino patį svarbiausią.

8. norima pasakyti žinia, naujiena: Ėjau su sãkymu, norėjau ką pasakyti – ir užmiršau.

9. →. sakyti 7: Ka vieno sãkymo būt gana, tai ko reiktų, ale kad ne, ka reik vis po kelis sykius sakyt. Dėl ko neišpildei mano sãkymo? Jos sãkymas man reikia išpildyt.

10. →. sakyti 9: Sakymas, anot to senio, tavęs šiokio, sakymas tavęs tokio nedaug ką, man rodos, padarė: žmonės gerai žino, kas yra pats tas sakytojas! priekaištavimas: Tai ar aš ką sakau, tėvai, kaip tau matos? – O tavo sakymų taigi mums nereikia.
apsãkymas. →. apsakyti:

1. Iš šitų visų man labiaus intsidėjo dėmėn apsakymas vieno berniuko. Piemenėlis negirdėjo pradžios apsakymo senuko. Apsakymai lietuviams jų giminės ir kalbos reikaluose. Geras klausimas yra geresnis už menką apsãkymą. Ir tai yra apsakymas, kurį mes nuog jo girdėjome. žinia, garsas: Ir išėjo apsakymas tasai per visą aną žemę.

2. Aš pažįstu jį iš apsãkymo. Žodžiai pravartu būtų surinkti vienan žodynan su jų reikšmės ir prasmės apsakymais.

3. Padevė apsãkymą par laikraščius. Žodis apisakymo nepadarė jiemus nė kokios naudos. Pakajaus apsãkymas. Apsakymas Dievo žodžio. Tamsus apsãkymas. Provos apsakymas. Maloningiausiasis mūsų karalius nor, kad šitas jo apsakymas tvirtai būtų laikytas.

4. Apsakymas, žinios davimas. Saimas, šitą apsakymą meilingai priimdamas …, savo pritarimą davė. apreiškimas: [Marija] po angelo apsakymui ir pasveikinimui pradėjo ir pagimdė … Jėzų Christų. Dienoj pranešimo, arba apsakymo, Marijos. kalbų nešiojimas: Jin baisi su tuom savo apsãkymu: sužinojo – tuoj kitam atidavė.

5. Apsakymas būsiančių daiktų. Ant rytojaus keleivis patyrė, jog laumių apsakymas pereitos nakties buvo teisingas: minėto ūkininko pačios kūdikis buvo užgimęs.

6. Iš pamiršimo mirties atsikelia visa tikt kartais patirta palaima naujiems apsisakymams.

7. →. apsakyti
8. Be apsisakymo … stalop Pono entys turi būt su gėda nuog draugystės šventos drausti.

8. trumpas prozos kūrinys: Pagrindinis Žemaitės žanras – nedideli apsakymai. Ar esi skaitęs Žemaitės apsakymėlį, antrašte „Rudens vakaras“?
atsãkymas. →. atsakyti:

1. Nepilnieji sakiniai, einantys atsakymais į klausimus, yra dažniausiai vartojami. Atsakymą duoti. Atsakymą gaunu. Suejimas, trukinamas dideliais daiktais, nespėjo jiems duoti atsakymo. O visi, kurie jo klausė, stebėjos jo razumui ir atsakymams. Užpyko ponas ant durno atsãkymo. Atsakymas atviras. Ant tuščių klausimų nėra atsakymų. Koks klausimas, toks ir atsãkymas. Aš tavęs klausiu apie antį, o tu man nuo žąsų atsakymą duodi.

2. Mano atsakymas būtų jam tiktai autokrato suvalkiečio anarchisto žodelis. Pasiliektam belaukantys atsakymo nug mamunelės. Rašei laišką, o ar gavai atsãkymą? Lauksiu malonaus atsakymo. Nederąs atsakymas. pasiteisinimas: Jis jų neprašė, jis tur atsisakymą.

3. →. atsakyti 4: Tas sãkymas nėr toks bjaurus, kaip atsãkymas. Atsãkymas eina, prisideda – tas bjauru.

4. →. atsakyti 5: Vyras, vedęs mergaitę už pačią, priima ant savęs atsakymą globoti ją.

5. →. atsakyti 6: Ano kalčia, ano atsãkymas. Tegu kažkas būtų, aš tavęs nekaltinsiu, visą atsakymą imu pats sau. Mano atsãkymu. Krito atsakymas ant piemenies, tas gavo par kailį, tečiaus vien sakės nekušinęs. Daryk an mano atsãkymo. Prieš teismą visą atsakymą neša redaktorius. Imk šautuvą mano atsakymui!

6. →. atsakyti 8: Nėra nei prisakymo, nei atsãkymo. Atsakymas su užgaule. Aš būsiu priverstas tamstą nubausti už atsisakymą. O jeigu Gervinas pasakytų dar vieną atsisakymo žodį, tai ji iš naujo pravirktų.

7. →. atsakyti
9. Atsisakymas, atsižadinimas. Gromata atsisakymo. Visiškas gyvulio atsisakymas nuo pašaro. Valstybių santykiuose vis labiau įsitvirtina lygiateisiškumo, suverenumo, atsisakymo naudoti jėgą principai. atsiėmimas žodžio, paneigimas.

8. (odpowiedz) nesantaika: Palaiminimas mūsų … ne kariuose, nei atsakymuose, bet suderėjime o pakajuje.
įsãkymas. →. įsakyti.

1. paliepimas: Įsakymą duoti, paliepti. Pasiuntinys atlėkė su įsãkymu nuo valdono, nuo valdymiro. Viršininko įsakymas turi būti tikslus ir aiškus. Mackevičius, po ligos atvykęs į savo būrį, netrukus gavo Sierakausko įsakymą traukti į Šėtą. Kareiviai žygiuoja pulko vado įsakymu. Tu … vis padaryt gali savu įsãkymu. Tokio jo įsakymo kiekvienas turėjo klausyti. Dėsmė liepiantinė (modus imperativus) reišk įsakymą. Ir davė jam įsakymą Mardocheušop dasižinot, kas tai yra ir kodėl tai yra. Idant … stiprus įsakymas parašytas būtų. Padariau pagal tavo įsakymą. Visados buvo paklusnus įsakymui manam.

2. nurodymas, priesakas, potvarkis: Įsakymas, dekretas karaliaus. Apskelbimas įsakymo. Buvo toks įsãkymas, ka nevalna ilgiau gyventi kaip šimtą metų. Norėdamas išpildyt pačios įsakymą, išleido tarnus in svietą. Jūns supraskiat – įsãkymas visims. Karalienė Elzbietė savo užginamęje įsakyme vadina jau taboką velnio žole. Anuo metu išėjo įsakymas nuog ciesoriaus Augusto. Kad pabaigė Jokūbas duot įsakymus sūnamus savo, tada sudėjo kojas savo and patelo. Jei jūs mane mylite, laikykite mano įsakymus. Raupuoti iž įsakymo Dievo ne su kitais drauge, bet skyrium laukuose kur kitur gyvendavo. Gerus darbus turime daryti dėlei įsakymo Dievo. Negaliu peržengt įsakymą Viešpaties. Turėjo nupult … o sulaužyt šventą įsakymą jo. Išnaikau, atmainau … kieno dekretą, testamentą, įsakymą. Nenorėdami būt paklusnumis … prieš šviesų Viešpaties įsãkymą. Įsakymą ėmiau nuog tėvo mano. Jei tu, žmogau, šio Dievo įsakymo neklausysi, nemelsies, tada tikėk stipriai – tu jo karojimą neišvengsi.
išsãkymas. →. išsakyti.

1. iškalba: Bet apie tatai bus pasakyta savoje vietoje, sakant apie stilių ir išsãkymą. Geras išsakymas.

2. pasisakymas, išpažinimas: Až griekų išsãkymą gavau griekų atalaidį. Pirm malones Dievo gaut per gailėjimą, per graudumą širdies, per ižsakymą nuodėmių.

3. įsakymas, potvarkis: Tam mieste buvo nuo karaliaus duotas toks išsakymas, kad po saulės sėdimui visi šinkiai ir kromai būtų aždaryti.
nusãkymas. →. nusakyti:

1. Iš nusãkymo sunku rast. Man dažnai reikėjo griebtis aplinkinių nusakymų, kad jis suprastų. Jos toks nusãkymas, kad an nieką nepanašus. Jo nusisakymu, tai anys tenai poniškai gyvenę. Mykolas, rimtai išklausęs jos nusisakymo, savo plaštaka perbraukė Katrei per skaudžiamą vietą.

2. Moksliškas nusãkymas.

3. priesakas, nurodymas: Kokis nusãkymas yr, tep daryk. Senų žmonių pasakymas mum nusãkymas. Geras pasakymas limpa kaip nusãkymas.
pasãkymas.

1. →. pasakyti 1: Pasakymas kokio prilyginimo. Ačiū pasakymas. Marčios pasãkymas, matau, tau širdį uždavė. Tas pasakymas ir tau dingtelėjo, pastebėjau, į galvą. Dėl jo pasãkymo tu dabar iš galvos kraustais. Tas pasakymas nekaltas, kaip ir pats vaikas: jis plepa, nugirdęs suaugusiųjų žodžius. Sulig pasakymo priėjo pilna troba deivių, visais pasieniais pristatė ratelių. Sulig tuo jo pasakymu visi sukilo rėkti. Moterių pasãkymas tegu pro ausis nušvilpia. Daug valandų jie buvo laimingi, be žodžių, be pasisakymų.

2. posakis, žodžių junginys, frazė: Jis sakys pasaką tokiais gražiais pasãkymais. Kad tokio pasãkymo iš vaiko daugiau negirdėčiau! Aleksys išgirs kokią dainą, kokį gražų pasakymą – pliaukšt rankom, kapt už knygelės ir bus berašąs. Ką kuris viso to pasakymo žodis reiškia. Vertinga M. Daukšos vertimo savybė – gyvi, vaizdingi pasakymai. Nesigailėdavau aštrių pasakymų, kuriais tarp savęs vaišinasi rūmų pažai. priežodis: Anot to pasãkymo: gryna duona uodegą drasko.

3. žinios pranešimas: Barčius ko nesirodo? Ar pasakei jam? – Kas iš to pasakymo….

4. →. pasakyti 4: Meškaausis padėkojęs už pasakymą, kur yra senis, ir leidos į senio dvarą.

5. →. pasakyti
6. Šiandien mokytoja jai už eilių pasakymą penketą parašė.

6. →. pasakyti
13. Jie pasisãkymą tos piktadėjystės iš jo išgavo.

7. išpažinimas: Pasakymas kaltės. Turi būti cielas pasakymas visų sunkių nusidėjimų. Trumpas būdas pasisãkymo arba ižpažinimo nuodėmių. išpažintis: Reikia, idant ją. dažnai apkuoptų per maldą dažną o nužemintą pasisakymą. Pasisakymas nuteisina, pasisakymas atleidimą nuodžių duost.

8. nurodymas, paliepimas: Vilkas vėl jį bara, kad nesilaiko jo pasãkymo. Pasãkymu neklauso. Jeigu jau jo pasãkymu važiuodavai – i nuvirsi su vežimu. Bet dykai garbina mane, mokydami mokslus, kurie yra įsakymais (pasakymais) žmonių.

9. patarimas: Tamstos pasakyman suvalgysiu. Ant tamstos pasãkymo važiuosiu.

10. teigimas, konstatavimas: Klebono pasakymas tikriausiai užgniaužė kvapą nuovadui Žiliui. Tame redakcijos pasakyme, apie kurį čia kalbu, man rodosi, ir kiti pamatys tą pat, ką matau aš.

11. nuomonės pareiškimas susirinkime ar spaudoje: Biuras nutarė pavesti tau viešą pasisakymą programiniais kovos punktais.
pérsakymas. →. persakyti:

1. Sakyme ir pérsakyme žodžio Dievo … tinkas tūleropi priepuoliai.

2.

3. Jo raštai tai … daugiausia dienos atsitikimų persakymai su kai kuriais išvedimais.

4.
prasãkymas. →. prasakyti 4: Christaus … iž numirusių kėlime, žengime dangun, prasãkyme nekurie pažiną est ir atgrįžę.
prisãkymas. prisãkymai. →. prisakyti:

1. Guli ir gulėdamas duoda Barborai visokius prisakymus. Po prisãkymu karaliaus labai daug žmonių susirinko. Visi sukilo nuo suolų ir laukė prisakymų. Bet man regėjos, kad tai tik patarimas, ale ne prisakymas. Kap tep, tai dar vienas prisãkymas: išpilk iž ežero visą vandenį. Tas kareivis pildo prisakymą savo pono. Ir sapnyje gavo jis prisakymą nuog Dievo ir ėjo ing šalis Galilėjos žemės.

2. Reikia išpildyt prisãkymą tėvo. Tėvali, tiek metų ištikimai tau tarnauju, niekumet neparžengiau prisakymo tavo. Sūnus, nenorėdamas sulaužyt prisãkymo tėvų savo, tujaus liepė savo seserį gatavotis. Tas esti pirmiausias ir didžiausias priesakymas. Prisãkymas, idant kiekvienas mylėtų artimą. Dešimtis Dievo prisakymų. Vienas testov prisakymas teip čiabuviui, kaip prašalaičiui, kursai tarp jūsų gyven. Katras yra didis prisakymas Zokone? Ir darau susimylimą ant daug tūkstančių, kurie mane myl ir mano prisakymus laiko. Jei nori įeit ing gyvatą, saugokig prisãkymus. Prastojame dažnai šventus prisakymus tavo. Išėjo priesakymas nuog ciesoriaus. Iš naujo surašytas karaliaus prisakymas. tikybos pagrindai: Juk aš da aštuonis metus ėjau į mokyklą, pirmą metą (1884 m) prisãkymus lietuviškai mokino.

3. įspėjimas, priminimas: Kaip tėvų prisãkymas buvo, ana užsivelkė duris ir cigonų nesleido. Tyli tėvas, klauso prisãkymo. Ak, Adom, tu, peržengdams prisãkymą Dievo, sau ir mums padarei vargus ir didelę bėdą. Ale sesuo, viena palikus, neišpildė prisakymo brolio savo.

4. sutikimas: Nėra nei prisãkymo, nei atsakymo.

5. įgaliojimas, pavedimas.
susãkymas.

1. → 1 susakyti 6: Apie naują tų [sintaksės] pilnačių susakymą pažodžiui skaitytojams ir čia negali būti, žinoma, kalbos.

2. santrauka: Pabaiga tegul turi susãkymą iš naujo (recapitulatio), t. y. trumpais žodžiais persakant didžiuosius daiktus pamokslo.
užsãkymas.

1. →. užsakyti 2: Matai, tada čia buvo toks užsãkymas, kad neišeit vakare niekam iš namų.

2. →. užsakyti 3: Mūsų fabrikas gavo svarbų užsakymą. Stasė galvos linktelėjimu pakviečia padavėją ir pakartoja užsakymą. Domicelė suka telefono diską, paprašo priimti užsakymą, pakartoja numerį.

3. būsimos santuokos skelbimas, užsakai: Tuojaus padavė užsakymus, surengė svodbą. Užsakymas pirmas. Antriems užsakymams išėjus, imta taisytis į vestuves, daryti alaus, pjauti karvė. Jos užsãkymai buvo išeję. Ale tai kaipgi ma [n] nueit in kunigą an užsãkymų paduotie?

4. →. užsakyti 6: Trys ir prisipažino, da po užsakymo gėrusys arielką. Liuosas nuog tiesos, ažusakymo. Ažusakymas, ažudraudimas kieno daiktų. Ašmoj dienoj turėsite užsakymo dieną – nedarysite nė jokio vergiško darbo.

5. →. užsakyti 7.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'prisakymas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>sãkymas</b>. <br/>1. →. sakyti 1: Už ką gi daugiau žmonės pyksta, jeigu ne už tiesos sakymą į akis? Nesuklausysi tų sãkymų <span class="explanation"> (paskalų), </span> žmonys tik liežuvius laido. Į kito sãkymą nėr ką žiūrėt. Jo sãkymas neina dangun. Man tavo sãkymas nei galvoj, nei uodegoj. Jie nei to sakymo nesupranta. Daug sãkymo, maža darymo. <br/>2. <span class="explanation">pasakojimas: </span> Jis kad pradeda, tai to sãkymo – sako ir sako. Šitam sakyme negalėjo būti negirdėto žodžio. Sakymas apie vieną dalyką (monologas). Išklausius gi pamokslo, kas ten jiems gyrimo: tai gražumas, tai sakymėlis! <span class="explanation">deklamacija: </span> Po eilėraščių sakymo prasimušiau ir aš prie poeto, apsupto iš visų pusių. <br/>3. <span class="explanation">posakis, pasakymas, frazė: </span> Daug įsimaišę sakymų̃ [iš kitų kalbų]. Neveikiamieji sakymai: <span class="explanation">esu baramas, buvau baramas</span>. Sakymus, kuriuos reiškiame šalutiniais sakiniais kalboje, galime dažnai ir trumpiau reikšti. <br/>4. →. sakyti 3: Jam lojant, šunys ratavo ir Sabalio sakymą gyrė. Ar laima, ar nelaima, tas užeis ir be jo sãkymo. Tikragu yra ta popiežiškių nuomonė alba jų sakymas? Tą sakymą, Evangelijoj įrašytą, plačiai ižguldyt teikės. <br/>5. →. sakyti 4: To mano sakymo neveizėdamas, visu drąsesnis šoko ant ledo. Dabar tu jį mokyk – mano sãkymai nepadeda. Kas iš to sãkymo, vis tiek galva eina [vaikas]. Bet vienąkart tas senio sakymas išsipildė. <br/>6. →. sakyti 5: Kaip jau užaugo ir vyru tapo, ant sakymo savo žodžio pavadino. Dievo žodžio sakymas. Sakymas, mokslas Dievo žodžio. Vis pametę, klauso sakymo žodžio Dievo. <span class="explanation">pamokslas: </span> Šventasis, į sakyklą įlipęs, pradėjo sakymą. Po tokio skaitymo ir sakymo kunigas tur žmones graudinti ant maldos. Sakymas apie pažinimą tiesos. Šitai Andriejus ir kitas bursinykas jo iž sakymo Jono … tuojaus ėjo paskui tą poną savo. Kas intikėjo mūsų sakymui. Sakymo urėdas. <br/>7. →. sakyti 6: Niekam nebereikia jokių sakymų, visi jau žino patį svarbiausią. <br/>8. <span class="explanation">norima pasakyti žinia, naujiena: </span> Ėjau su sãkymu, norėjau ką pasakyti – ir užmiršau. <br/>9. →. sakyti 7: Ka vieno sãkymo būt gana, tai ko reiktų, ale kad ne, ka reik vis po kelis sykius sakyt. Dėl ko neišpildei mano sãkymo? Jos sãkymas man reikia išpildyt. <br/>10. →. sakyti 9: Sakymas, anot to senio, tavęs šiokio, sakymas tavęs tokio nedaug ką, man rodos, padarė: žmonės gerai žino, kas yra pats tas sakytojas! <span class="explanation">priekaištavimas: </span> Tai ar aš ką sakau, tėvai, kaip tau matos? – O tavo sakymų taigi mums nereikia. <br/><b>apsãkymas</b>. →. apsakyti: <br/>1. Iš šitų visų man labiaus intsidėjo dėmėn apsakymas vieno berniuko. Piemenėlis negirdėjo pradžios apsakymo senuko. Apsakymai lietuviams jų giminės ir kalbos reikaluose. Geras klausimas yra geresnis už menką apsãkymą. Ir tai yra apsakymas, kurį mes nuog jo girdėjome. <span class="explanation">žinia, garsas: </span> Ir išėjo apsakymas tasai per visą aną žemę. <br/>2. Aš pažįstu jį iš apsãkymo. Žodžiai pravartu būtų surinkti vienan žodynan su jų reikšmės ir prasmės apsakymais. <br/>3. Padevė apsãkymą par laikraščius. Žodis apisakymo nepadarė jiemus nė kokios naudos. Pakajaus apsãkymas. Apsakymas Dievo žodžio. Tamsus apsãkymas. Provos apsakymas. Maloningiausiasis mūsų karalius nor, kad šitas jo apsakymas tvirtai būtų laikytas. <br/>4. Apsakymas, žinios davimas. Saimas, šitą apsakymą meilingai priimdamas …, savo pritarimą davė. <span class="explanation">apreiškimas: </span> [Marija] po angelo apsakymui ir pasveikinimui pradėjo ir pagimdė … Jėzų Christų. Dienoj pranešimo, arba apsakymo, Marijos. <span class="explanation">kalbų nešiojimas: </span> Jin baisi su tuom savo apsãkymu: sužinojo – tuoj kitam atidavė. <br/>5. Apsakymas būsiančių daiktų. Ant rytojaus keleivis patyrė, jog laumių apsakymas pereitos nakties buvo teisingas: minėto ūkininko pačios kūdikis buvo užgimęs. <br/>6. Iš pamiršimo mirties atsikelia visa tikt kartais patirta palaima naujiems apsisakymams. <br/>7. →. apsakyti 8. Be apsisakymo … stalop Pono entys turi būt su gėda nuog draugystės šventos drausti. <br/>8. <span class="explanation">trumpas prozos kūrinys: </span> Pagrindinis Žemaitės žanras – nedideli apsakymai. Ar esi skaitęs Žemaitės apsakymėlį, antrašte „Rudens vakaras“? <br/><b>atsãkymas</b>. →. atsakyti: <br/>1. Nepilnieji sakiniai, einantys atsakymais į klausimus, yra dažniausiai vartojami. Atsakymą duoti. Atsakymą gaunu. Suejimas, trukinamas dideliais daiktais, nespėjo jiems duoti atsakymo. O visi, kurie jo klausė, stebėjos jo razumui ir atsakymams. Užpyko ponas ant durno atsãkymo. Atsakymas atviras. Ant tuščių klausimų nėra atsakymų. Koks klausimas, toks ir atsãkymas. Aš tavęs klausiu apie antį, o tu man nuo žąsų atsakymą duodi. <br/>2. Mano atsakymas būtų jam tiktai autokrato suvalkiečio anarchisto žodelis. Pasiliektam belaukantys atsakymo nug mamunelės. Rašei laišką, o ar gavai atsãkymą? Lauksiu malonaus atsakymo. Nederąs atsakymas. <span class="explanation">pasiteisinimas: </span> Jis jų neprašė, jis tur atsisakymą. <br/>3. →. atsakyti 4: Tas sãkymas nėr toks bjaurus, kaip atsãkymas. Atsãkymas eina, prisideda – tas bjauru. <br/>4. →. atsakyti 5: Vyras, vedęs mergaitę už pačią, priima ant savęs atsakymą globoti ją. <br/>5. →. atsakyti 6: Ano kalčia, ano atsãkymas. Tegu kažkas būtų, aš tavęs nekaltinsiu, visą atsakymą imu pats sau. Mano atsãkymu. Krito atsakymas ant piemenies, tas gavo par kailį, tečiaus vien sakės nekušinęs. Daryk an mano atsãkymo. Prieš teismą visą atsakymą neša redaktorius. Imk šautuvą mano atsakymui! <br/>6. →. atsakyti 8: Nėra nei prisakymo, nei atsãkymo. Atsakymas su užgaule. Aš būsiu priverstas tamstą nubausti už atsisakymą. O jeigu Gervinas pasakytų dar vieną atsisakymo žodį, tai ji iš naujo pravirktų. <br/>7. →. atsakyti 9. Atsisakymas, atsižadinimas. Gromata atsisakymo. Visiškas gyvulio atsisakymas nuo pašaro. Valstybių santykiuose vis labiau įsitvirtina lygiateisiškumo, suverenumo, atsisakymo naudoti jėgą principai. <span class="explanation">atsiėmimas žodžio, paneigimas. </span> <br/>8. (odpowiedz) <span class="explanation">nesantaika: </span> Palaiminimas mūsų … ne kariuose, nei atsakymuose, bet suderėjime o pakajuje. <br/><b>įsãkymas</b>. →. įsakyti. <br/>1. <span class="explanation">paliepimas: </span> Įsakymą duoti, paliepti. Pasiuntinys atlėkė su įsãkymu nuo valdono, nuo valdymiro. Viršininko įsakymas turi būti tikslus ir aiškus. Mackevičius, po ligos atvykęs į savo būrį, netrukus gavo Sierakausko įsakymą traukti į Šėtą. Kareiviai žygiuoja pulko vado įsakymu. Tu … vis padaryt gali savu įsãkymu. Tokio jo įsakymo kiekvienas turėjo klausyti. Dėsmė liepiantinė (modus imperativus) reišk įsakymą. Ir davė jam įsakymą Mardocheušop dasižinot, kas tai yra ir kodėl tai yra. Idant … stiprus įsakymas parašytas būtų. Padariau pagal tavo įsakymą. Visados buvo paklusnus įsakymui manam. <br/>2. <span class="explanation">nurodymas, priesakas, potvarkis: </span> Įsakymas, dekretas karaliaus. Apskelbimas įsakymo. Buvo toks įsãkymas, ka nevalna ilgiau gyventi kaip šimtą metų. Norėdamas išpildyt pačios įsakymą, išleido tarnus in svietą. Jūns supraskiat – įsãkymas visims. Karalienė Elzbietė savo užginamęje įsakyme vadina jau taboką velnio žole. Anuo metu išėjo įsakymas nuog ciesoriaus Augusto. Kad pabaigė Jokūbas duot įsakymus sūnamus savo, tada sudėjo kojas savo and patelo. Jei jūs mane mylite, laikykite mano įsakymus. Raupuoti iž įsakymo Dievo ne su kitais drauge, bet skyrium laukuose kur kitur gyvendavo. Gerus darbus turime daryti dėlei įsakymo Dievo. Negaliu peržengt įsakymą Viešpaties. Turėjo nupult … o sulaužyt šventą įsakymą jo. Išnaikau, atmainau … kieno dekretą, testamentą, įsakymą. Nenorėdami būt paklusnumis … prieš šviesų Viešpaties įsãkymą. Įsakymą ėmiau nuog tėvo mano. Jei tu, žmogau, šio Dievo įsakymo neklausysi, nemelsies, tada tikėk stipriai – tu jo karojimą neišvengsi. <br/><b>išsãkymas</b>. →. išsakyti. <br/>1. <span class="explanation">iškalba: </span> Bet apie tatai bus pasakyta savoje vietoje, sakant apie stilių ir išsãkymą. Geras išsakymas. <br/>2. <span class="explanation">pasisakymas, išpažinimas: </span> Až griekų išsãkymą gavau griekų atalaidį. Pirm malones Dievo gaut per gailėjimą, per graudumą širdies, per ižsakymą nuodėmių. <br/>3. <span class="explanation">įsakymas, potvarkis: </span> Tam mieste buvo nuo karaliaus duotas toks išsakymas, kad po saulės sėdimui visi šinkiai ir kromai būtų aždaryti. <br/><b>nusãkymas</b>. →. nusakyti: <br/>1. Iš nusãkymo sunku rast. Man dažnai reikėjo griebtis aplinkinių nusakymų, kad jis suprastų. Jos toks nusãkymas, kad an nieką nepanašus. Jo nusisakymu, tai anys tenai poniškai gyvenę. Mykolas, rimtai išklausęs jos nusisakymo, savo plaštaka perbraukė Katrei per skaudžiamą vietą. <br/>2. Moksliškas nusãkymas. <br/>3. <span class="explanation">priesakas, nurodymas: </span> Kokis nusãkymas yr, tep daryk. Senų žmonių pasakymas mum nusãkymas. Geras pasakymas limpa kaip nusãkymas. <br/><b>pasãkymas</b>. <br/>1. →. pasakyti 1: Pasakymas kokio prilyginimo. Ačiū pasakymas. Marčios pasãkymas, matau, tau širdį uždavė. Tas pasakymas ir tau dingtelėjo, pastebėjau, į galvą. Dėl jo pasãkymo tu dabar iš galvos kraustais. Tas pasakymas nekaltas, kaip ir pats vaikas: jis plepa, nugirdęs suaugusiųjų žodžius. Sulig pasakymo priėjo pilna troba deivių, visais pasieniais pristatė ratelių. Sulig tuo jo pasakymu visi sukilo rėkti. Moterių pasãkymas tegu pro ausis nušvilpia. Daug valandų jie buvo laimingi, be žodžių, be pasisakymų. <br/>2. <span class="explanation">posakis, žodžių junginys, frazė: </span> Jis sakys pasaką tokiais gražiais pasãkymais. Kad tokio pasãkymo iš vaiko daugiau negirdėčiau! Aleksys išgirs kokią dainą, kokį gražų pasakymą – pliaukšt rankom, kapt už knygelės ir bus berašąs. Ką kuris viso to pasakymo žodis reiškia. Vertinga M. Daukšos vertimo savybė – gyvi, vaizdingi pasakymai. Nesigailėdavau aštrių pasakymų, kuriais tarp savęs vaišinasi rūmų pažai. <span class="explanation">priežodis: </span> Anot to pasãkymo: gryna duona uodegą drasko. <br/>3. <span class="explanation">žinios pranešimas: </span> Barčius ko nesirodo? Ar pasakei jam? – Kas iš to pasakymo…. <br/>4. →. pasakyti 4: Meškaausis padėkojęs už pasakymą, kur yra senis, ir leidos į senio dvarą. <br/>5. →. pasakyti 6. Šiandien mokytoja jai už eilių pasakymą penketą parašė. <br/>6. →. pasakyti 13. Jie pasisãkymą tos piktadėjystės iš jo išgavo. <br/>7. <span class="explanation">išpažinimas: </span> Pasakymas kaltės. Turi būti cielas pasakymas visų sunkių nusidėjimų. Trumpas būdas pasisãkymo arba ižpažinimo nuodėmių. <span class="explanation">išpažintis: </span> Reikia, idant ją. dažnai apkuoptų per maldą dažną o nužemintą pasisakymą. Pasisakymas nuteisina, pasisakymas atleidimą nuodžių duost. <br/>8. <span class="explanation">nurodymas, paliepimas: </span> Vilkas vėl jį bara, kad nesilaiko jo pasãkymo. Pasãkymu neklauso. Jeigu jau jo pasãkymu važiuodavai – i nuvirsi su vežimu. Bet dykai garbina mane, mokydami mokslus, kurie yra įsakymais (pasakymais) žmonių. <br/>9. <span class="explanation">patarimas: </span> Tamstos pasakyman suvalgysiu. Ant tamstos pasãkymo važiuosiu. <br/>10. <span class="explanation">teigimas, konstatavimas: </span> Klebono pasakymas tikriausiai užgniaužė kvapą nuovadui Žiliui. Tame redakcijos pasakyme, apie kurį čia kalbu, man rodosi, ir kiti pamatys tą pat, ką matau aš. <br/>11. <span class="explanation">nuomonės pareiškimas susirinkime ar spaudoje: </span> Biuras nutarė pavesti tau viešą pasisakymą programiniais kovos punktais. <br/><b>pérsakymas</b>. →. persakyti: <br/>1. Sakyme ir pérsakyme žodžio Dievo … tinkas tūleropi priepuoliai. <br/>2. <br/>3. Jo raštai tai … daugiausia dienos atsitikimų persakymai su kai kuriais išvedimais. <br/>4. <br/><b>prasãkymas</b>. →. prasakyti 4: Christaus … iž numirusių kėlime, žengime dangun, prasãkyme nekurie pažiną est ir atgrįžę. <br/><b>prisãkymas</b>. prisãkymai. →. prisakyti: <br/>1. Guli ir gulėdamas duoda Barborai visokius prisakymus. Po prisãkymu karaliaus labai daug žmonių susirinko. Visi sukilo nuo suolų ir laukė prisakymų. Bet man regėjos, kad tai tik patarimas, ale ne prisakymas. Kap tep, tai dar vienas prisãkymas: išpilk iž ežero visą vandenį. Tas kareivis pildo prisakymą savo pono. Ir sapnyje gavo jis prisakymą nuog Dievo ir ėjo ing šalis Galilėjos žemės. <br/>2. Reikia išpildyt prisãkymą tėvo. Tėvali, tiek metų ištikimai tau tarnauju, niekumet neparžengiau prisakymo tavo. Sūnus, nenorėdamas sulaužyt prisãkymo tėvų savo, tujaus liepė savo seserį gatavotis. Tas esti pirmiausias ir didžiausias priesakymas. Prisãkymas, idant kiekvienas mylėtų artimą. Dešimtis Dievo prisakymų. Vienas testov prisakymas teip čiabuviui, kaip prašalaičiui, kursai tarp jūsų gyven. Katras yra didis prisakymas Zokone? Ir darau susimylimą ant daug tūkstančių, kurie mane myl ir mano prisakymus laiko. Jei nori įeit ing gyvatą, saugokig prisãkymus. Prastojame dažnai šventus prisakymus tavo. Išėjo priesakymas nuog ciesoriaus. Iš naujo surašytas karaliaus prisakymas. <span class="explanation">tikybos pagrindai: </span> Juk aš da aštuonis metus ėjau į mokyklą, pirmą metą (1884 m) prisãkymus lietuviškai mokino. <br/>3. <span class="explanation">įspėjimas, priminimas: </span> Kaip tėvų prisãkymas buvo, ana užsivelkė duris ir cigonų nesleido. Tyli tėvas, klauso prisãkymo. Ak, Adom, tu, peržengdams prisãkymą Dievo, sau ir mums padarei vargus ir didelę bėdą. Ale sesuo, viena palikus, neišpildė prisakymo brolio savo. <br/>4. <span class="explanation">sutikimas: </span> Nėra nei prisãkymo, nei atsakymo. <br/>5. <span class="explanation">įgaliojimas, pavedimas. </span> <br/><b>susãkymas</b>. <br/>1. → 1 susakyti 6: Apie naują tų [sintaksės] pilnačių susakymą pažodžiui skaitytojams ir čia negali būti, žinoma, kalbos. <br/>2. <span class="explanation">santrauka: </span> Pabaiga tegul turi susãkymą iš naujo (recapitulatio), t. y. trumpais žodžiais persakant didžiuosius daiktus pamokslo. <br/><b>užsãkymas</b>. <br/>1. →. užsakyti 2: Matai, tada čia buvo toks užsãkymas, kad neišeit vakare niekam iš namų. <br/>2. →. užsakyti 3: Mūsų fabrikas gavo svarbų užsakymą. Stasė galvos linktelėjimu pakviečia padavėją ir pakartoja užsakymą. Domicelė suka telefono diską, paprašo priimti užsakymą, pakartoja numerį. <br/>3. <span class="explanation">būsimos santuokos skelbimas, užsakai: </span> Tuojaus padavė užsakymus, surengė svodbą. Užsakymas pirmas. Antriems užsakymams išėjus, imta taisytis į vestuves, daryti alaus, pjauti karvė. Jos užsãkymai buvo išeję. Ale tai kaipgi ma [n] nueit in kunigą an užsãkymų paduotie? <br/>4. →. užsakyti 6: Trys ir prisipažino, da po užsakymo gėrusys arielką. Liuosas nuog tiesos, ažusakymo. Ažusakymas, ažudraudimas kieno daiktų. Ašmoj dienoj turėsite užsakymo dieną – nedarysite nė jokio vergiško darbo. <br/>5. →. užsakyti 7.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.