prisotin|ti, prisotina, prisotino
1. padaryti sotų: Visus privalgydino, prisotino. sngr.: Ä–da ir ėda, ir niekad neprisisotina.
2. prk. padaryti pakankamai ko turintį: Dirvą prisotino lengvai tirpstančių trąšų. Jodo prisotintas
pajūrio oras. prisotintas tirpalas. prisotintieji garai. prisotinimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.