puikumas

puikùmas.

1. → puikus 1: Visi kambariai žibėjo auksu ir sidabru: tokio puikumo niekur kitur nebuvo mačiusi. Tų rūmų puikùmas neapsakomas. Jau nebėr puikùmo, anas visai jau susenėjo. Ka buvo puikùmas, gražumas! Grožėjomės kalnų puikumu ir didingumu. Žydi erškėtelis iš savo puikumo.

2. → puikus
5.

3. → puikus
6.

4. → puikus 8: Ir puikùmas gi jų nesvietiškas, nei pažįstamo žmogaus bemato! Žiūrėk, kas jos puikumas, – sušuko pamotės duktė, – tik bemėto man pinigus! Nereikia keltis į puikùmą! Tai bernelio puikumai, tai to jauno mandrumai. Kas iš tavo, mergele, puikumėlio, kad nežydi roželės veideliuose. Koks gi jos. šumnumas, koksai jos puikumas! Macnuosius nuog sosto sodin ir puikumą jų išniekin. Puikumo kai pas šunį. Daugiau proto – mažiau puikumo.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'puikumas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2025 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv