puoselė|ti, puoselėja, puoselėjo
1. rūpestingai auginti, ugdyti, prižiūrėti: Auginau, puoselėjau tą vaiką.
2. prk. slapta laikyti, turėti: Puoselėti viltį. Išsipildė puoselėtos svajonės. puoselėjo daug gražių sumanymų. puoselėjimas
puoselėtojas dkt. puoselėtoja dkt.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.