pur̃vius, -ė.
1. kas nešvarus: Pur̃vė rėčka. Ant ūkės tai pur̃vius turi būt. Jų vaikai tikri pur̃viai.
2. žemės darbininkas, juodadarbis: Kad ant žemės neužaugs, tie purviai neuždirbs, tai ir ponam nebus ko valgyti. Tą pur̃vių žmogų nieko neskaito.
3. kas juodas, tamsus: Mankų praminė pur̃vium, bo jis buvo juodbruvas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.