pylė
pylė žem. žr. 1 antis pil|ti, a, pylė
1. lieti (skystį): Pylė arbatą, vandenį. k pieno į sriubą. prk.: Bitės a medų į korį. sngr.: kis kopūstų.
2. mušti, tekėti (apie prakaitą): Jį šaltas
prakaitas a. Devintas prakaitas a (apie didelį nuovargį, sunkų darbą).
3. berti: Javus, bulves a į maišus. a trąšas į dirvą.
4. mokėti natūra (javais): Pyliavą pylė
5. kasti (kauburį): Kelią pylė Aš jam
kalną pyliau, jis man duobę kasė (folkloras).
6. šnek. smarkiai ką daryti (mušti, šaudyti, lyti ir kt.): k arkliui botagu. a iš kulkosvaidžių. Lietus labai a. a kaip iš kibiro (smarkiai lyja). Orkestras
kad pylė (smarkiai griežė). Sueina ir a kortomis (lošia). Gavau pėsčias pylė (eiti) namo. sngr.: Kad rėžia, net ugnis asi. Girtuokliai ėmė tis (muštis). pylėj|as, a dkt. pylimas Žiūrėk: [1 antis
].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.