x
pyškė|ti, pyška, pyškėjo
1. išduoti skardų garsą, pokšėti: Lauke pyškėjo šūviai. Botagas pyška. Dunda pyška staklužėlės (d.).
2. su triukšmu skilti, eižėti: Tvoros pyška nuo šalčio.
3. šnek. su triukšmu
važiuoti, bildėti: Kas gyvas pyška į miestą. pyškėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.