rabantúoti, -úoja, -ãvo, ràbantuoti, -uoja, -avo.
1. nepatogiai nešti, vilkti: Kur jau rabantúoji tuos kraustus?
2. su vargu lipti, kabintis, ropštis: Ko čia ràbantuojies į mano lovą! Nagi, ràbantuokis an vežimo viršaus! Rabantuokis iš lovos, gana čia tau smirst! Kur rabantúojiesi, sėdėk ant mašinos! Vaikas ràbantuojas į obelį. Kur tu dabar ràbantuojiesi per šakų krūvas! Na, greičiau ràbantuokis iš užstalės!
atsirabantúoti. atsiropšti.
įsirabantúoti. su vargu įlipti, įsiropšti: Žmogelis šiaip teip įsiràbantavo į vežimą.
nusirabantúoti. sunkiai nulipti, nusiropšti, nusikraustyti: Tik dar dar – ir nusiràbantavo nuo malkų krūvos. Toks senas – vos jau nusiràbantuoja nuo pečiaus. Netrukus vagis su maišeliu pinigų nusirabantuoja džiaugdamasis.
užsirabantúoti. sunkiai užlipti, užsikraustyti, užsiropšti: Kai mat ir užsirabantavo ant tvartų. Užsirabàntavau ant šieno. Nabagas užsirabantavo ant pečiaus ir vėl nusitvėrė už savo darbo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.