rabazdìnti, -ìna, -ìno.
1. sunkiai, nepatogiai nešti, kelti: Kam tu tuos maišus [su grūdais] ant viršaus rabazdinì, pamesk klėtyje.
2. rabždintis 1: Jis duos šuolį į šalį ir nesirabazdins ant išsikišusių šukių. Du štarai štarina, du vanagai kabina, šnypšlys padūbėlis rabazdinas.
3. brazdintis: Po kiek laiko išgirdo – į langelį kažkas rabazdinasi.
atsirabazdìnti; . atsirabždinti.
įsirabazdìnti. įsirabždinti: Išdykėlis įsirabazdìno į vežimą – pavėžink, ir gana.
išsirabazdìnti. išsirabždinti: Iš grabės vos išsirabazdino, išrėpliojo.
nusirabazdìnti.
1. triukšmingai nusinešti, nusigabenti: Tam tarpe velnias pripuolęs sprandą nusuko, dūšią išs [i] ėmęs su kanebėku įkirto ir nusirabazdino į peklą.
2. nusirabždinti: Užkėliau, tuoj vėl nusirabazdìno nuo mašinos – baisus nenuorama. Katinai sąspara nusirabazdino į sodą.
užsirabazdìnti. užsirabždinti: Tokią daugybę laiptų reikėjo užsirabazdinti tam gyvulėliui. Jis vos spėjo užsirabazdinti į pašiūrę, galvijas šniokštė jam už nugaros.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.