ráira. rairà.
1. blevyzga: Kad pradėsme mes tau visas rairas rairuot, tai ir popierio pristigsi. Klauso anas jo rairõs.
2. plepys, niektauza, tuščiakalbis: Ką čia niekus tauški, ráira! Nei tu klausyk tos rairos, nei niek – vieną dieną tą sako, kitą – kita. Rairà senis, ir tiek. Ką čia suprasi, ką raira šneka. Iš šito bernioko tai rairà neregėtas: plepa i plepa, nėra i perstojimo. Jis toks ráira – jo nesupaistysi! Rairà raĩrą susiranda.
3. paikas, lėtas žmogus, vėpla, užuomarša: Karalius dyvijas, kaip tokia raira galėjo sūnui patikt, bet ne ką paveiksi, kad ir raira, ale marti. Ei tu ráira, ráira, kad ne tu, būtumėm senai išvažiavę, ką tu ir veikei!? Ko tu čia rairoji kai raira?
ant rairõs užeĩti atsiminti: Neužẽjo ir an rairõs, kad šiandie šventa. Nu, užẽjo in rairõs, tai ir paklausiau. Neužejo an rairos ir nenupirkau.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.