.
ràkalis (Racker).
1. odų lupėjas: Pašaukė ràkalį nulupo padvėsusią karvę. Kumelė pakrito, einu rakalio ieškoti. Jurkaus kumelė šįrytais padvėsė, nuejo ràkalio atsivesti, ka [d] skūra nudirtum. Ràkalis, kas šunį lupa. Negarbingas ir bjaurus užsiėmimas rakalių. Tau tik ràkaliu būt. persenusių, gaištančių gyvulių pjovėjas, korikas: Šiauliečiuose arkliapjoviai vadinami buvo rakaliais. Ot prakeiktas šuo, reikės ràkaliui atiduoti. Nebtekęs pinigų, eidamas namien, patiko rakalį, bevedant šunį kartu.
2. marintojas: Tam tikra rakalis liuob būs. Ràkaliams atiduoda tus marškinius apmirtus.
3. nenaudėlis, netikėlis, padauža: O jūs, ràkaliai, kodėl jūs taip aukštai karstotės – galvas nusisuksit! Tai rakaliai! Suvertė akmenis ant pat vandens tako. Jis tikras ràkalis: netur širdies.
4. žudikas: Užmuštojo žmogaus gentys galėjo rakalį, tai yra razbainyką, kumet noris užmušti.
5. velnias, nelabasis: Kad tave rakalis pagautų! Atsitrauk tu, pupų ràkali! Ar vertas kam velnių ràkalis!
ràkalį sapnúoti
1. būti netoli dvėsimo (apie gyvulį): Sartis rakalį sapnuoja. Tavo kumelė ràkalį sapnúoja.
2. žiopsoti, snausti: Na, ko tyli? Kiba ràkalį sapnúoji? Nesapnúok ràkalio!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.