x
rambė́jimas. → rambėti.
surambė́jimas.
1. surambėjusi, sukietėjusi vieta: Vaismedžių kamienuose atsiranda išilginiai žievės surambėjimai.
2. → surambėti 4: Dvasinis surambėjimas, nejautrumas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.