raménti, -ẽna, -ẽno. raminti:
1. Sūnus ją vis ramẽna. Ramẽna, kad nesrūpink, visaką sutvarkysma. Ramenù ramenù aš jį, kad nesiklapatytų. Aš tik darbu ramenúos.
2.
3. Kai šyli ant saulės, galva lyg ramẽnas, ramẽnas.
apraménti.
1. apraminti 1: Apramenaũ vaikus, gal ažmigs jau. Tik ką Stasiukas man apramẽna, šitie tai nešneka. Sako, tegul apsramẽna.
2. apmažinti (skausmus): Tais vaistais tik apramẽna, negydžia. Par visąnakt sopėjo, an rytą lodz kiek apsramẽno.
3. truputį pašildyti: Vasarą tik apramenaĩ kiek [v] andenį – i prauskis.
nuraménti. nuraminti 1: Močia, eik vaiką nuraménk! Kad tu jau nebemoki vaiko nuramént. Pasižinda, pasižinda pirštą [vaikas] ir nusiramẽna. Subariau, tai nusramẽno. Senelis su bobele nusrameno.
paraménti. paraminti 2: Paraménk kiek pieną, neduok šalto vaikui.
suraménti. suraminti 1: Eik tu jį suraménk, ko jis tep verkia.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.