ramìnimas.
1. → raminti 1: Raminimu žmogui teikiame paguodą. Kai žmogus tikrai serga, ramìnimais nepagydysi. Atstok su raminimais nelįsk akysna! Jis žinojo, kad liaudžiai reikia ne raminimų, o teisybės.
2. → raminti 3: Avietė dera drugio raminimui.
apramìnimas. → apraminti 1: Ten tesi dūma mūsų, o čia bus apraminimas.
nuramìnimas. → nuraminti:
1. Nuraminimas ateina iš kitur, atnešamas kitokių pasiuntinių. Visas nusiraminimas meisteriui – darbas ir draugai. Vaikas buvo jo nusiraminimas. Bet kur man rasti nusiramìnimo? Lietuvių tautosakoje rašytojas rado dvasinio nusiraminimo, poetinio grožio šaltinį.
2. Supykusio nuraminimas.
3. Nusiraminimas – tai pažangos mirtis.
4.
5. Debesylų skystimas duodamas kosulio nuraminimui.
6. ramybės būsena, nurimimas: Liepė vėjamus ir mariomus, ir tikos nuraminimas didis. | Gema žmoguje vidutinis pakajus, tai yra nuraminimas ir drąsumas širdies. Nuomonių manų, teip kūno kaip ir dūšios, ižtisas nuramìnimas.
paramìnimas. → paraminti 1: Vienintelis jos sielvarto paraminimas esąs tas, kad kunigaikštytė leidusi juo pasidalinti su ja. O teip kiek mes paraminimo ir palinksminimo ėmėme ižg advento pirmo.
suramìnimas. → suraminti 1: Vakaro ji laukė kaip išganymo, vakaras turėjo atnešti jai suraminimą. Būki dėl motinos suraminimu. Juk susiraminimo, o ne abejonių jie ieško, o tu tik abejones sėji.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.