ramìntojas (-is, -ýtojas), -a.
1. kas ramina, guodžia: Kurs ramina liūdną širdį, tas ramìntojis. O kas man iš to dvaro, kad dvare mergužės nėra, šeimynos budintojos, širdelės ramìntojos. Nėr mano bernelio, širdelės ramytojėlio. Neturiu močiutės, neturiu mielos, neturiu širdelės ramintojėlės. Šėnavojagu Dovydas tėvą tavo akyse tavo dėl to, jog atsiuntė tavęsp ramintojus. Nuliūdusių ramintojau.
2. kas malšina (maištą, sukilimą).
apramìntojas, -a. kas apramina, numalšina.
nuramìntojas, -a.
1. kas nuramina, paguodžia: Aš gavau vyrą gerą artoją, širdelės mano nuramintoją. Ateis anas nuramintojas, kurį aš jumus nusiųsiu. Nuramintojau sielvartingų. Vasarėlės giedrą dieną mirė sena motužėlė, nuramintojėlė.
2. sutramdytojas, numalšintojas.
suramìntojas, -a. kas suramina, paguodžia: Šunelis buvo didžiausias tėvo suramintojas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.