x
.
rankõtas.
1. įgudimas, sekimasis dirbti, tvarkyti ką nors gyvenime: Geros gaspadinės geras rankõtas, t. y. gerą ranką turi ant padirbimo viso ir vis jai klojas: sūris, raugas miero [je] ir iškepta miero [je]. Tas Pranius tur rankotą: ką beims – kaip lėlę padaro. Ans turi gerą rankotą, viskas gerai sekasi. Anie ant kiaulių neturi rankoto: išdvesia ir išdvesia. Toks jau žmogaus rankõtas, ka nepragyvena.
2. amatas: Dėl ko neišmokai kokio amato ar rankoto, o lenkiškai remeslo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.