x
rañkpelnis, -ė. rankpelnỹs, -ė̃. amatininkas, padienis darbininkas: Dailidė, kurpius, siuvėjas, staliorius yra rañkpelniai. Tėvelis rañkpelnis buvo, vaikų daug. Anos vyras rankpelnis, eina uždarbiaudamas. Mūsų šuilės prybutyj susiėjo vakar dvi rankpelni moteri. Gaišta su tuomi ir viltis mažamjam amatininkui ir rankpelniui kada norint palikti meistru. Turime pakelti susipratimą mūsų krašto žmonių rankpelnių. Visus savo turtus paskirsiu rankpelnių ir artojų mokymui. kas pelno duoną: Rañkpelnį turėjo gerą, paėdusi buvo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.