x
raud|a, raud|a
1. verksmas, raudojimas: Sulaikydamas raudą, stovi prie kapo. prk.: Aš girdžiu tavo širdies raudą.
2. šeimos apeigų (laidotuvių, vestuvių) rečitatyvinis graudus kūrinys 2
raud|a raudonis, raudonumas: Gražia rauda audeklas nudažytas raud|as, rauda
1. sartas: Arklių vienas rauda, kitas širvas. raudoji kumelė.
2. rausvas: Rauda obuolėlis (d.). raudumas raudo|ti, rauda, raudjo
1.
garsiai verkti: Ko tu raudi, neraudok! raudjo kruvinomis ašaromis (labai gailiai).
2. atlikti apeiginę raudą, verkauti: Raudotojos rauda. Jaunoji gailiai raudjo. raudjimas raudtojas, raudtoja dkt.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.