raudìngas, -a.
1. verksmingas, graudingas: Raudingu balsu šaukti. Išgirdova mudu prie girės krašto raudingą balsą. Šaukė Danielą raudingu balsu. Laukė, troško, prašė atejimo mesijošiaus anais raudingais, arba verkslavimo, balsais. Giesmė raudinga apie marą. Graži giesmė ir raudinga ant giedojimo, pakasanti kūną nuomirusio žmogaus. Giedojom jums raudingas giesmes, o neverkėt. Raudingas, verksmingas, gailingas. Išklausyk raudingą maldą mano.
raudìngai. Pradėjo šaukti ir aukštu balsu raudingai verkti. Raudingai vaitoju ir kaukiu. Kauk raudingai ant kalnelių. Verkdama raudingai, prigaun gilumą marės. Jiji gynėsi ir toliaus, tai daryti negalėdama, meldė raudingai. Raudingai tebedainavo lietuviškos lygumos.
2. pasigailėtinas, apverktinas, vargingas: Žmogus, kurs vaikščio raudodamas, bus raudingas.
3. skausmingas (?): Mazgok mūsump bjaurybes, apšlėk širdies sausybes, randą gydyk raudingą. Roną gydyk raudingą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.