raudójimas.
1. → raudoti 1: Kilo toks raudojimas, klyksmas, tarsi čia būtų tėvo motinos laidotuvės. To raudójimo – per visądie. Baisus gi rėkimas, raudójimas. Jų tas raudójimas, rypavimas! Nieko raudójimas nepadės. Estera, išgirdusi raudojimą, klausės, kas tai par daiktas yra. Visas pilies džiaugsmas į raudojimą pavirto. O paskui kas buvo jo do raudojimas, net klaiku. Sėskis, sesute, sėskis, jaunoji, nieko nemačys tavo raudojims. Iš radijo taško dėžutės liejosi smuiko raudojimas.
2. → raudoti
4.
3. → raudoti 5: Raudojimo giesmė. Raudojimo paprotys visoje Lietuvoje dar buvo gyvas XIX amž. pradžioje, o jos pietryčių dalyje išliko ligi XX amž. trečiojo dešimtmečio. Praejus tada dienomis raudojimo (gedulingomis), kalbėjo Josefas su faraono šeimyna. Raudojimas, verksmingos giesmės.
apraudójimas. → apraudoti 3: Mirusiųjų apraudojimo (garbstymo) paprotys ligi pastarųjų laikų tebėra išlikęs tiktai kai kur pietryčių Lietuvoje. Gailus apraudojimas Jėzuso pono, darže alyvų pagauto. Papasakota jo mirtis, palaidojimas ir apraudojimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.