x
raum|uo, raumens v.
1. anat. audinio organas, traukydamasis sukeliantis judesius: Rankų, veido, širdies raumenys. Raumuo traukdamasis sutrumpėja ir pastorėja. raumenų skaidulos.
2. skerdienos dalis iš
tokių audinių, liesa mėsa: Tik raumenis deda į skilandį. Kas pirma suvalgo raumenį, tas paskui turi graužti kaulą (folkloras).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.