ravė́jas, -a. ravė̃jas, -à.
1. ravėtojas: Ravėja. Noris nuilsusi, grėbėja, audėja, verpėja ar ravėja ejo tenai. džiaugtis savo godos žolele. Kas ravėja daržus, tas ravė́ja. Verk rūtaitės, verk žaliosios, ravėjėlės netekusios. O, kaip tai ilgu be sesutėlės, kaip toms rūtelėms be ravėjė̃lės. Palikau seselę sėjėjužę, senąją močiutę ravėjùžę.
2. rovėjas: Padė Dievs, mergelė, linų ravė́ja.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.