razklibinti

klìbinti (-yti), -ina, -ino.

1. klibėti 1: Tris sykius kotą jis klibino smarkiai, išplėšti norėdams. Kad jau pradėjo klibinti, tai ir išklibins. Neklibink to skląsčio, bo suvisam iškris. Neklìbink – išklibinsi ratų stipinus. Klìbino klìbino visi stalą, ligi pats nuvirto. Vaikas klibino sau dantį. Žùkali, kad nesklìbint (neklibėtų) lapelė.

2. judinti, krutinti: Guli [berniukas] ir klìbina rankeliūtėm. Pirštus klìbini? – Klìbinu. Prašau paturėt kaklą, neklìbint, skusme. Jau žuvis slieką klìbina, trauk meškerę. Tu neklìbyk, kada aš rašau. Lopšelis reik klìbint (linguoti, supti) . Kas tamsiojoj naktelėj lopšelį klibins? | Klibink grašį iš kišenės. Užsilikusi pati ponia klibinosi vietoje, besistengdama taip pat persiskirti su vežimu. Pradėjau knibti į liūnijas, o kad aš klibinuos, aš vis gilyn smengu.

3. klabenti: Bet kai Lėnė klibino duris, pasirodė, kad durys buvo iš vidaus užkabintos.

4. nuolat prašyti, raginti ką padaryti: Jie be galo jums kenkią, visur įlįsdami, visur klibindami. O tai galime padaryti, tiktai tolydžio klibindami. Klìbink – ir gausi. Jis savo uošvį tai klìbina ir klìbina pasogos.

5. iš lėto eiti, vykti: Jei taip klìbinsma, tai netoli nuklibinsma. Šiokią dieną tik koks atlaikūlis viengungis vienas klibina namon. Arklys sunkiai teklibino. Nu, vyrai, tai kur šiandien klìbysim? Tai kurgi pats jau tep klìbini susikūprinęs? Senis tik ką klìbina. Jau ir Petručio Juozas paskui plūgą klìbina (aria) .

6. šlubuoti: Koją pasidūriau, dabar reikia klìbinti.

7. daryti išklypusį, klaipyti: Kam čia mums klapatytis, kojeles mint, batus klibint?
liežuviù klìbinti kalbėti: Aš ir pats liežuviu klibint moku.
atklìbinti

1. išjudinti, iškrutinti, kad nebesilaikytų vietoje: Atklìbino jis koją stalo. Gelžies rikius nu laivo atklibinti galėjo. Atklìbintas dantis, greit iškris.

2. ateiti pamažu, atšlubuoti: Aš čia ne dėl pinigų atklibinau.
išklìbinti

1. išjudinti, iškrutinti; padaryti nebetvirtą, išklypusį: Taip jis priėjo prie virbalo, kurį Marius buvo išklibinęs. Vaikai, nekarokit ant vartų, ir tep jau išklìbinti. Išklibink aną kuolą. Vėjas stulpus išklìbino. | Žemė įleista, išklibint (išarti, išpurenti) negali – tik varputys. | Surištas rankas išklibino (atsipalaidavo) ir pabėgo. Spalio revoliucija išklibino imperializmą. Visi tie dantys dabar išsiklibino ir niekam nebetinka. Išilgame medyje sraigtai nelaiko ir greit išsiklibina. | Išsiklibinau (išsivadavau, išsprūdau) iš bepročio rankų, nenuspaudė.

2. išsijudinti, išsimiklinti: Kelkis, išsiklibinsi prie darbo! Tinginys kol išsiklibina (išsirengia) darban, tai jo susiedai jau visa padarę būna.
nuklìbinti. pamažu nueiti: Popietinėmis valandomis dažnai nuklibinau pasižiūrėti, kaip slenka į priekį darbas. Nuklibina velnias turmon. Tokį tolų kelią nuklibinau be reikalo. Gavęs lazdą, nusiklibinau į kaimą.
paklìbinti.

1. pajudinti ką įtvirtintą: Dviem pirštais nusitveria už priekinio dančio, paklibina jį. Paklìbink dantį, gal iškris. Jis paklibino vieną stipiną, paklibino antrą. Vinis nestipriai įkalta, paklibyk ir ištrauksi.

2. pajėgti pajudinti, pakrutinti: Aš tai i nepaklìbinu (nepajudinu iš vietos – sunkus) .

3. pajudinti, pakrutinti: Vaiką paklìbinu (pasupu) . Nė pasiklibinti (nieko veikti) negalėjau priš caro valdžią.

4. paklabenti: Da paklibino duris, negal įeiti, apsisukęs grįžta atgal. Laputė paklibino dureles – jau uždarytos.

5. iš naujo iškelti: Tą klausimą reikėtų paklibinti.

6. priminti, paraginti: Paklìbink ben kiek pirminyką, kad avanso duotų.
pir̃što nepaklìbinti nieko nedirbti: Prie darbo nė piršto nepaklibina.
parklìbinti. pamažu pareiti, parvažiuoti: Ir Šimas prieg šono [vežimo] parklìbino. Važiuokim namo: lig parsiklibinsim, tai ir sutems.
razklìbinti. išjudinti. . Kap razklìbinsit (įtrauksite į kalbą) žmones, daug priūturiuos.
užklìbinti. užkliudyti, užkabinti: Jau must kas nors yr užklìbinęs tą vaikį, ka toks pašėlęs atsirado.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>klìbinti</b> (-yti), -ina, -ino. <br/>1. klibėti 1: Tris sykius kotą jis klibino smarkiai, išplėšti norėdams. Kad jau pradėjo klibinti, tai ir išklibins. Neklibink to skląsčio, bo suvisam iškris. Neklìbink – išklibinsi ratų stipinus. Klìbino klìbino visi stalą, ligi pats nuvirto. Vaikas klibino sau dantį. Žùkali, kad nesklìbint <span class="explanation"> (neklibėtų) </span> lapelė. <br/>2. <span class="explanation">judinti, krutinti: </span> Guli [berniukas] ir klìbina rankeliūtėm. Pirštus klìbini? – Klìbinu. Prašau paturėt kaklą, neklìbint, skusme. Jau žuvis slieką klìbina, trauk meškerę. Tu neklìbyk, kada aš rašau. Lopšelis reik klìbint <span class="explanation"> (linguoti, supti) </span>. Kas tamsiojoj naktelėj lopšelį klibins? | Klibink grašį iš kišenės. Užsilikusi pati ponia klibinosi vietoje, besistengdama taip pat persiskirti su vežimu. Pradėjau knibti į liūnijas, o kad aš klibinuos, aš vis gilyn smengu. <br/>3. <span class="explanation">klabenti: </span> Bet kai Lėnė klibino duris, pasirodė, kad durys buvo iš vidaus užkabintos. <br/>4. <span class="explanation">nuolat prašyti, raginti ką padaryti: </span> Jie be galo jums kenkią, visur įlįsdami, visur klibindami. O tai galime padaryti, tiktai tolydžio klibindami. Klìbink – ir gausi. Jis savo uošvį tai klìbina ir klìbina pasogos. <br/>5. <span class="explanation">iš lėto eiti, vykti: </span> Jei taip klìbinsma, tai netoli nuklibinsma. Šiokią dieną tik koks atlaikūlis viengungis vienas klibina namon. Arklys sunkiai teklibino. Nu, vyrai, tai kur šiandien klìbysim? Tai kurgi pats jau tep klìbini susikūprinęs? Senis tik ką klìbina. Jau ir Petručio Juozas paskui plūgą klìbina <span class="explanation"> (aria) </span>. <br/>6. <span class="explanation">šlubuoti: </span> Koją pasidūriau, dabar reikia klìbinti. <br/>7. <span class="explanation">daryti išklypusį, klaipyti: </span> Kam čia mums klapatytis, kojeles mint, batus klibint? <br/><b> liežuviù klìbinti</b> <span class="explanation">kalbėti: </span> Aš ir pats liežuviu klibint moku. <br/><b>atklìbinti</b><br/>1. <span class="explanation">išjudinti, iškrutinti, kad nebesilaikytų vietoje: </span> Atklìbino jis koją stalo. Gelžies rikius nu laivo atklibinti galėjo. Atklìbintas dantis, greit iškris. <br/>2. <span class="explanation">ateiti pamažu, atšlubuoti: </span> Aš čia ne dėl pinigų atklibinau. <br/><b>išklìbinti</b><br/>1. <span class="explanation">išjudinti, iškrutinti; padaryti nebetvirtą, išklypusį: </span> Taip jis priėjo prie virbalo, kurį Marius buvo išklibinęs. Vaikai, nekarokit ant vartų, ir tep jau išklìbinti. Išklibink aną kuolą. Vėjas stulpus išklìbino. | Žemė įleista, išklibint <span class="explanation"> (išarti, išpurenti) </span> negali – tik varputys. | Surištas rankas išklibino <span class="explanation"> (atsipalaidavo) </span> ir pabėgo. Spalio revoliucija išklibino imperializmą. Visi tie dantys dabar išsiklibino ir niekam nebetinka. Išilgame medyje sraigtai nelaiko ir greit išsiklibina. | Išsiklibinau <span class="explanation"> (išsivadavau, išsprūdau) </span> iš bepročio rankų, nenuspaudė. <br/>2. <span class="explanation">išsijudinti, išsimiklinti: </span> Kelkis, išsiklibinsi prie darbo! Tinginys kol išsiklibina <span class="explanation"> (išsirengia) </span> darban, tai jo susiedai jau visa padarę būna. <br/><b>nuklìbinti</b>. <span class="explanation">pamažu nueiti: </span> Popietinėmis valandomis dažnai nuklibinau pasižiūrėti, kaip slenka į priekį darbas. Nuklibina velnias turmon. Tokį tolų kelią nuklibinau be reikalo. Gavęs lazdą, nusiklibinau į kaimą. <br/><b>paklìbinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pajudinti ką įtvirtintą: </span> Dviem pirštais nusitveria už priekinio dančio, paklibina jį. Paklìbink dantį, gal iškris. Jis paklibino vieną stipiną, paklibino antrą. Vinis nestipriai įkalta, paklibyk ir ištrauksi. <br/>2. <span class="explanation">pajėgti pajudinti, pakrutinti: </span> Aš tai i nepaklìbinu <span class="explanation"> (nepajudinu iš vietos – sunkus) </span>. <br/>3. <span class="explanation">pajudinti, pakrutinti: </span> Vaiką paklìbinu <span class="explanation"> (pasupu) </span>. Nė pasiklibinti <span class="explanation"> (nieko veikti) </span> negalėjau priš caro valdžią. <br/>4. <span class="explanation">paklabenti: </span> Da paklibino duris, negal įeiti, apsisukęs grįžta atgal. Laputė paklibino dureles – jau uždarytos. <br/>5. <span class="explanation">iš naujo iškelti: </span> Tą klausimą reikėtų paklibinti. <br/>6. <span class="explanation">priminti, paraginti: </span> Paklìbink ben kiek pirminyką, kad avanso duotų. <br/><b> pir̃što nepaklìbinti</b> <span class="explanation">nieko nedirbti: </span> Prie darbo nė piršto nepaklibina. <br/><b>parklìbinti</b>. <span class="explanation">pamažu pareiti, parvažiuoti: </span> Ir Šimas prieg šono [vežimo] parklìbino. Važiuokim namo: lig parsiklibinsim, tai ir sutems. <br/><b>razklìbinti</b>. <span class="explanation">išjudinti. </span>. Kap razklìbinsit <span class="explanation"> (įtrauksite į kalbą) </span> žmones, daug priūturiuos. <br/><b>užklìbinti</b>. <span class="explanation">užkliudyti, užkabinti: </span> Jau must kas nors yr užklìbinęs tą vaikį, ka toks pašėlęs atsirado.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.