.
krìkti, kriñka (krỹksta), -o.
1. sklisti, skirstytis į įvairias puses: Valgykim, krìksim: eisiu namo. Krikit [iš mokyklos] visi namo, an šviežio vėjo. Dar̃ pati darbymetė, o tep kriñka kur kas. Tik saulukei pakilus, pijokai ėmė iš mūs krìkt. Krìkit, ba, die, gausit. Jau visi krìko, kai jie barėsi. Jau turbūt krìks pietų. Pasibaigus mitingui, visi kriko į namus pakilia nuotaika. Nusiminę naujokai ėmė krìkt. Žmonės povalio krìko iš jomarko. | Nuog tę dar debesys nekriñka.
2. darytis netvirtam, irti, gesti: Įsibrovus svetimiems gaivalams, jie pradėjo krikti. Po Didžiojo karo pajuto daugiau šeimas krinkant. | Krìko ir sukriko jo nervai.
iškrìkti.
1. išsklisti, išsiskirstyti: Toli iškriko visi po girias, daugel pašovė stirnų. Vakarop iškrìko jomarkas. Tik į apydienį iškrìko. Kol buvom visi pas tėvus, ale kad krikom, tai iškrìkom visi. Kap iškrìko (išsiskirstė namo), buvo išsišvietę. Viešnios visos iškriko. Karo metu jų nariai buvo įvairiosna vietosna iškrikę. Bitinelis pamiršta, ir visos [bitės] iškryksta. | Pasikėlė didelis vėjas ir varinėjo į krūvą kitus iškrikusius debesis. | Kai sugedo ratas, visi špykiai iškriko (išsibarstė) . Greitas kaip dūmai iškrikti. Iškriko kaip žvirbliai, katiną pamatę. Iškriko kap Grigo bitės.
2. iširti; sugesti: Nuo carizmo nuvertimo dienos dešiniosios partijos iškriko. Visas jų gyvenimas, tėvui mirus, iškriko. | Sujaudino iškrikusius jaunikaičio dirgsnius. | Iškrikusių minčių, be sąmonės.
nukrìkti. išsivaikščioti, prasiskirstyti: Vyrai pakalbėję nukriko namo. Ale, vaikeliai, jūs buvę visi nukriksit, ogi aš liksiu [namie]. Palaukim, testa nukrìks biskį. Kur tu dar̃ dasgrūsi! Žmonės nukrìko namo. Vyrai dar pastovėjo pas vartus susirinkę, pakalbėjo, pakaušius pakrapštė ir nukriko kas sau. Lauksiu, kol visi šie žmonės nukriks, kad galėčiau su juo pasikalbėti. nubėgti: Išsigando bailūs kiškiai ir nukriko per kelelį.
pakrìkti.
1. pasklisti, išsiskirstyti: Vaikai, įdrįsę ar įsismaginę, pakriko po krūmą šūkaudami ir dainuodami. Ir pakriko, ir pasklido po šilus, po šlaitus ir tankumynus medžiotojai. Žvirbliai, vanagą pamatę, pakrìko į visus patvorius. Kiškiai pakrìko po laukus. Ant tako ir žalių šakelių vėl pakrikęs visas pulkas žvirblyčių. Arkliai vaikščiojo po visą pievą pakrìkę. Pakrìks tavo giminėlė po visas šaleles. Mūsų knygos dabar po visą Lietuvą pakriko. Gaiduko visos plunksnos pakriko po kiemą. | Pakrikęs debesys vis labiau plieskė žaros raudoniu. Pakriko kap kūmo bitės. Pakriko kaip vištos, vanagą pamačiusios.
2. iširti, pairti: Pakrikę bėgo priešai nugalėti, ir kilo saulė pergalės skaisti. Kilo triukšmas, mokinių eilės pakriko. Skyriuje pakriko darbo drausmė. Visa dar̃ pas mus pakrìko ažu naujų gaspadorių. Ir kaip galėjo taip pakrikti Šalteikių Karaliaus namai! Aš sakiau, kad pakrìks tas visas interesas (reikalas) . Skerdžius jau pakrìko, nėra (ganymas su skerdžiumi iširo rudenį) . Jo nervai pakrìkę. | Pakriko mintys, ištuštėjo žodžiai.
3. pradėti, imti smarkiai ką daryti (juoktis): Kai tik tą pasakė, visi juoktis pakriko.
4. ištvirkti: Bet kur jie pakrinka, kur jie pasiduoda vienai ar antrai ištvirkavimo rūšiai, čia gresia pražūtis.
5. sutrikti, sumišti: Jis pakrikęs žiūrėjo į tą pusę, kur ji nuėjo. Tai buvo baisu, bet aš nepakrikau.
6. persileisti: Motriška pakriko bekeldama naštą.
7. pasidaryti nevaisingai, išbergžti. .
prakrìkti. prasisklaidyti: Įdienojus debesys kiek prakriko. Kada miglos prakrìko, išsipagadino, tai tada jau matyt.
prikrìkti. prisklisti: Lietuvių dar̃ prikrìkę po visas šalis.
razkrìkti. pakrikti, pasileisti: Karo lauke razkrìko svietas, geria visi!
sukrìkti.
1. suirti, iširti: Miestuos buvo daug sukilę, tę sukrìkę viskas. Buvo sukrìkus prūso valdžia. | Jau Marytės sukrìko vestuvės.
2. sutrikti, sumišti: Ignotienė buvo visai sukrikusi nuo tokių niekad iš Suvaizdžio negirdėtų baisių, piktų ir graudulingų žodžių. Žmogus sukrikęs, visai ne savo vėžose.
3. pradėti smarkiai ką daryti (verkti, juoktis): Vaikai išsigandę sukrinka verkt.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.