razniūkti
.
niū̃kti, -ia, -ė
1. ingzti, mykti: Sakyk žmoniškai, ką tu čia niūki. Kokia ten to nebylio kalba – niū̃kia, ir kito nėko. Klausau – kažkas niū̃ka griovė [je]. Ans privikiuotas (primuštas) niūkia, kad skausta. Ligonis labai silpnas, tik vos bèniūka. Tik rytą atsikėlę dvariškiai išgirdo, kad už durų kas niūkia. Rimas su Nerimu niūkė gailestingai ašarodamu. Ligonas priš pusnaktį pradėjo niū̃kti. Jis niū̃kia girtas. Reik eiti apvaitoti numirėlį, – ir, nieko nelaukdama, priejusi pri kūno, praded niūkti ir dejuoti. Kiaulė niūkia ir niūkia, gal meitelio reikia. | Jau jam kas ką padarys, tai anas ir nenustoja niūkt (murmėti) .
niūktinaĩ. niūktinõs: Ana niūktinaĩ būs užsikrokusi. Niūktinõs beniūkė, kad žudė rabauninkai.
2. dusliai gausti, ūžti, ošti: Tvanai niūkia. Pratisai niūkė rudens miškas. Kad ir lytų, niūktų vėjas, jis po kiemą sukinėjas. Dėkui Dievui, gyvos bitelės – girdisi, kaip niūkia. Šiurpiai niūkė milžiniškas spiečius skėrių.
3. šaukti, rėkti: Dar aš, išlindęs iš lazdyno, niūku: turėkiat vilką pilką! Ko tu taip niūki ant gyvulių, lyg jie ką išmano!
4. kalbėti, šnekėti: Mes tai iš senybės lietuviškai niū̃kiam. Čia žmonės labai navatnai niū̃kia. Senas svietas niū̃kia, ka vasara bus lietinga. Bobos turi čėso, tai ir niūkia kamaroj susėdę. Nu, tai niū̃k dabar, kiek tau reikės, kiek paimsi. Ką jau ten taip niū̃kėt susikišę? Rado gi apie ką niūkia – apie varles. Ko čia niūki tokius niekus! Kogi jūs tyliat, nieko neniūkiat?! Ar girdėjai, ką jis pas mus vakar niū̃kė? Visą vakarą niū̃kėm ir niū̃kėm. pašnibždomis, slapčia kalbėtis: Jos niū̃kia už durų. Mes, pirmiau tegalėję niūkti, galop balsiai nors kartą prabilkime. Žmonių buvo pilna gryčia, visi niūkės tarp savęs. Niū̃kės, niū̃kės (kalbėjosi, tarėsi), ir išvažiavo.
5. raginti (gyvulius) šaukiant nū, niū: Kas važiuojant rambų arklį varo, tas niūkia nū. Niūk arklį, t. y. šauk nū. Atkelia diendaržio vartus, nereikia nė niūkti – galvijai patys išeina. Vežė Matūza egles iš miško, čia niūkdamas savo arklelius, čia glostydamas. Kiek tik važiavom, tai visu keliu arklius niū̃kė. Niūkia niūkia, o šyvė nė iš vietos. Niū̃kėm niū̃kėm, kol par tas pelkes išvažiavom. Neniū̃k ardamas tu gyvulėlių par daug – gi ir taip, matai, jie traukia. Ką tu čia niūkì – uždrožk per uodegas, tai eis, kap akis išdegę. Niū̃kė kiek galėjo, o arkliai jo neklauso. | Sunkiai versdami arba nešdami akmenį, niū̃kia anie.
6. raginti ką daryti: Tinginį prie darbo reikia niūkti ir niūkti kaip rambų arklį. Važiuok, važiuok! – niūkė jis Aleksandrą, imdamas nerimauti. Tokį darbininką tik niū̃k ir niū̃k. Ko tu niūkì nuolat ant to vaiko, lyg jis neina! Jį niūk ir niūk (varyk, stumk) kaip tą pagalį, tai dar dirbs kiek, o jei ne, taip ir pratinginiauja visą laiką.
7. barti, uiti: Gerai ar negerai, vis niūkia ir niūkia savo vaikus. Visi ją ten niū̃kia kai šunį. Kam jūs niūkiat vaiką! Niūkiat ir niūkiat tokį vaiką, nors širdies biškį turėkit! Reik niū̃kti ir niū̃kti kaip šunį par kiaurą dieną. Manęs tie vaikai nėmaž neklauso, tai niūkiu ir niūkiu per dienas. | Radę vilką duobė [je],
vyrai imdavę jį niūkti: „ulia ulia“!
8. sunkiai nešti ar vežti, vilkti: Niūk ir niūk tą [v] andenį – galo nėr. Niūki niūki baisiausius maišus, iš kur tavo ir sveikata! Kumelaitė žvilgtelėjo į šeimininką, tarytum klausdama, ar tuojau reikės niūkti vežimą iš duobės.
9. sunkiai dirbti, triūsti: Niūki niūki per dienų dienas, ar nepatrūksi kada! Tu vis niūkì ir niūkì per naktis be poilsio. Visą dieną niū̃kia kieme.
10. nesmarkiai skaudėti, mausti: Dėl kentimo tai iškęstum, ale kai be perstojo niūkia – insveikia.
apniū̃kti, -ia, àpniūkė.
1. apibarti, aprėkti: Apniūkė jis vaikus. Aš apniūkiau aną, t. y. tylomis apibariau.
2. apkalbėti: Be reikalo jį àpniūkė, nei teip buvo, nei ką.
atniū̃kti, -ia, àtniūkė
1. ateiti besišnekant: Mes su juo visą kelią atniūkėm.
2. iki valios atsišnekėti, atsikalbėti.
3. atnešti, atvilkti: Marytė atniūkia du raguoliu. Tegu tik spėja padaryt alų, tuojau atniū̃ks koštuvių. Visa ko būdavo – ir vyno atniūkdavo. Kaip tu valiojai tą geležį pas mus atniū̃kti?
4. niūkiant arklius atvežti: Nespėja [vertikas] vieno valkčio išversti, įkandin atniūkia kitą.
įniū̃kti, -ia, į̃niūkė
1. įsišnekėti.
2. sunkiai įnešti, įvilkti. .
išniū̃kti, -ia, ìšniūkė
1. šaukiant išvaryti, išginti: Kol tu aną kur išniū̃ksi, kol išvarysi – neina kaip kirminas, ir gana. Žąsis iš avižų išniūkė.
2. kurį laiką kalbėti, šnekėti: Išniūkėm su svečiu visą vakarą. išsipasakoti, išsišnekėti: Anas viską išsìniūkė, bet šito tai neminėjo. Aš jam išsìniūkiau kaip geram, anas dabar visiem juokias. Su svetimu sėdės sėdės – niekap neišsiniūkia. iškalbėti, iššnekėti: Jis iškalbus, daug gali išniūkti. Mes negalim tep išniū̃kt kap jūs.
3. išraginti (arklį), raginant priversti išvažiuoti: Įklimpo į pelkę, niūkė niūkė ir niekaip neìšniūkė.
4. išnešti, ištempti: Paki ìšniūkėm grūdus, net akỹs pažaliavo. Jonas kažką išniūkė iš namų.
5. išvogti: Jis daug pinigų iš mano kišenės ìšniūkė.
6. išeiti: Žiūrėk, jau išniūkė turgun.
nuniū̃kti, -ia, nùniūkė
1. užbarti, užuiti: Jų vaikai labai nuniūktì, prie stalo nelenda. Ar ji iš nedrąsumo tokia, ar tep nuniūktà?
2. niekus nušnekėti: Jam vakare pakilo karštis, ir pradėjo nuniū̃kt.
3. sunkiai nunešti, nuvilkti: Ar nuniūksi vienas tą avilį? Kai nùniūkiau lašinių paltį, tuoj leidimą išdavė.
4. pavogti: Praeitą naktį kažkas kaimyno arklius nùniūkė. Kur jis gaus tokį peiliuką – greičiausiai nùniūkė kur.
5. niūkiant numirti: Pijukas primuštas nùniūkė, t. y. numirė.
paniū̃kti, -ia, pàniūkė
1. pakalbėti, pašnekėti: Susirinkę pas kaimyną paniūkiam ir einam namo. Visaip apie ją žmonės paniū̃kia. Jūs čia paniūkit, o aš eisiu karvių palaidyt. Paniūkėm, ir gana, ir skirstomės. Labai man miela būtų pasiniū̃kti, pasipliopti apie visa. Sustikom, pasìniūkėm. Su juo pasniū̃kt, tai razumo prigausi. Ateik, pasniū̃ksme. Par tiliponą pasiniūkė. Dar pasiniūkim, kūmutėl, juk seniai besimatėm. pašnibždomis, slapčia pasikalbėti: Gal kas atsitiko, kad jie kasdien sueina paniūkt.
2. aprėkti, pabarti: Senis savo pačią paolbija, paniūkia. Ne tiek durnas, kiek visų pàniūktas (užuitas) .
3. paraginti: Arklį paniū̃k, o žmogų paragink. Kur į kalną – nušokęs pastūmėk su pečiu, paniūk, katras netraukia arklys. Paniūk kumeles greičiau, šalta!
parniū̃kti, -ia, par̃niūkė
1. parnešti, parvežti, parvilkti: Aš pernai keliskart par̃niūkiau obuolių iš miško.
2. parvažiuoti (raginant arklį): Katrė jau po šliūbo parvažiavo su vyru pas tėvus, į jo namus. Parniūkė atsilikęs kraitvežys, arkliai vos tik pavilko.
praniū̃kti, -ia, pràniūkė
1. pradėti kalbėti, pratarti: Kad būtų nepraniū̃kęs, būčiau ir nepažinęs jo. Lietuviškai pràniūkei, tai kitap jau. Kad prasniūkiù (prakalbu, užsimenu kalbėdama), tai ir raudu. Žinai, sako, neprasniū̃k (neprasitark ko negero), tai vėl perkūnas terkštels.
2. ištarti, pasakyti: Mano bobutės nemokėjo praniūkt nė vieno žodo (žodžio) bielarusiškai.
3. praleisti laiką besišnekant: Baltras pasidarė vienatijis žmogus, su kuriuo Virbalas ilgas laisvas nuo darbo valandas praniūkdavo atvirai, žmoniškai, prieteliškai. Jos visą laiką praniūkia.
4. duoti pavadinimą, praminti: Daug pràniūkta yr vietų.
priniū̃kti, -ia, prìniūkė
1. daug prišnekėti: Jau šiandien ir prìniūkėm apie viską. Tai prisiniūkėm jau.
2. priraginti: Vos priniūkiau angų žmogų prie darbo.
3. pribarti, užuiti: Ka jau i tu kai šuo, visų priniūktà.
4. prinešti, privilkti: Ar da mãža uošvė iš žento namo priniūkia!
razniū̃kti, -ia, ràzniūkė. išpasakoti: Ràzniūkė jam visa ką.
suniū̃kti, -ia, sùniūkė
1. neaiškiai pasakyti, sumykti: Sùniūkė kaži ką ir išėjo. Ligonas dar porą kartų suniūkė – i nebliko. Kažin kas sùniūkė, i vėl nėko nebgirdėti.
2. tyliai subarti: Niūkte suniūkiau, t. y. tyloms subariau kad nekalbėtum.
3. sukalbėti, sutarti, suderėti: Pardav [ė] karvę, du tūkstančius sùniūkė su Lukšu.
4. susitarti, susikalbėti: Susìniūkėm turgun važiuot. Matos, kad jau anys susniū̃kę. Anandiej jie visi trys kažin ką susìniūkė.
5. susišnekėti (su kita kalba kalbančiais): Mum davė duonos, kap (kai) mokėjom susniū̃ktie.
6. paraginti (arklį): Suniūkė arklius ir išvažiavo pro vartus. Krovėjai, matydami, kad vežimo nebeištrauks, papjovė pakamptes ir arklį suniūkė.
užniū̃kti, -ia, ùžniūkė
1. subarti, surikti ant ko: Kad ùžniūkė mane, tai aš tuojau nutilau. Užniūkė ant vaikyščio, tai ir nepamačiau, kaip jis prapuolė.
2. užuiti, nuniekinti: Iš mažo vaiką ùžniūkė, ir dabar vienas nė nosies negali iš namų iškišti (visko bijo, gėdisi) . Tos bobos baigia jūsų tėvą užniūkt: nė žodžio jom negali pasakyt. Užniū̃ks ana tuos našlaičius. Tai, žiūriuos, ažùniūktas jo dėdė. I aš, kol buvau mažiukas, visų ùžniūkiamas buvau.
3. pradėti kalbėti, prabilti: Ažùniūkėm lietuviškai.
4. užkalbėti (nuo ligos): Ažùniūkė nuo rožės.
5. suraginti, užrikti: Tik gerai užniūk, tai ir išveš arkliai vežimą.
6. sunkiai užnešti, užvilkti: Tik ùžniūkiau tuos du centnerius rugių ant aukšto.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.