.
ràkti, rãka (rãkia, rañka), rãkė (rãko)
1. krapštyti: Aš rakštį rakù, norėdamas ištraukti. Rãkė rãkė i prarakė skaudulį ant rankos. Nebràk – gal [ia] užsirožyti. A niežta, ka taip ausį rakì? Rãka rãka tas ausis atsistojęs. Kaip ana įkišo tą žirnį į nosį, teip ana rãkė. Tėvas rakė su viela užakusį pypkiakotį. Krupiau, ką ten dabar tu rakì?! Ankstybasis dantis rakia, vėlybasis akis krapšto. Kas rañka, tačiau skylės nedaro?
2. durti: Rãka votį. Votis savaimiai pratrūko neraktà.
3. skilti, kaltis (paukščiukams iš kiaušinių): Žąsiukai, viščiukai ranka jau iš kiaušio, t. y. skilsta. Vištaliai jau rãkas. Kiaušius atšaldė, i antyčiai nebsìrakė.
4. kasti: Anas, lopetą pasiėmęs, daržą rãka. rausti: Barsukas, anas rãka žemę, norose gyvena.
5. kasti, rauti (šakniavaisius): Ateina ruduo, reikia burokai ràkt. Rakiaũ rakiaũ, net rankos pradė [jo] sopėt. Plotai neraktų̃ burokų. Daržas da reikia ràkt.
6. nevikriai ką dirbti, knebinėti: Tokia ana ir nėrėja: vienas pirštines visą žiemą rãka.
7. kabintis, rioglintis: Kur rakíes?
8. kibti: Ar tu pamesi ràktis in mano biednos galvos?!
9. daug vežti, gabenti: Vežimais rãkė burokus.
10. sukti, apgauti, vogti: Apsižiūrėk, diedule, ba jis jus rãka. Jau jiem tę nėr ką ràkt.
11. galabyti, šaudyti: Reiktų tas rupūžes šernas ràkti į žemę – ne, gamtą saugo! Vokytis ràks anus žemėn. mušti: Cigonas, numie parjojęs, ieškos ukazijų, kad anam pati ką norint pasakytum, jau anas raks aną.
atràkti, àtraka, àtrakė
1. atkrapštyti, pradurti: Su kuo tuos konservus atrakti? Visi peiliai bukais galais.
2. atpjauti: Atrakáu duoną su žirklėms, peilio nebuvo.
3. skilti, kaltis: Ranka, atranka vištyčiai.
4. atsigrūsti, atsidanginti: Tų svečių pas juos marios: atvažiavo prašyti, o da daugiau atsirakė neprašytų.
5. daug atnešti, atgabenti: Kad atàrakiau malkų, kad išpleškinau pečių, tai net an žemės atguliau miegot.
įràkti, į̃raka, į̃rakė
1. įdurti: Jautis mažne munie į̃rakė. Landžiok aplink karves, kol įraks į kuprą. Vaikas verkia: įsirako sau pirštą. Tai jau turbūt su adata įsìrakei, kad teip kraujas bėga.
2. įbesti, įsmeigti: Taip tu ir añrakei kuolus, kad tvora išvirto. Añrakė peilį pašonėn.
3. įkišti, įgrūsti: Burnon blyną iñrakė ir pats užlipė an pečiaus. Kam tu tą pagalį šlapią iñrakei pečiun?
4. įkliūti, įstrigti: Pampo, pampo tą jautį, kol ir kaulelius sutraškino, ė kai supampo, varčios ir insirakė, čia vyrai ir užluokijo.
išràkti, ìšraka, ìšrakė.
1. iškrapštyti: Išràk pypkę su raktuvu. Reik tą rakštį išràkti. Nėr šieno nei dančiui išrakti. Ìšraka (išgremžia) duobes, bulves kaišdama. Senis liuiką išsirãko.
2. prakiurdžius išleisti: Kai davė koja pilvan, tai, sakiau, gal ir žarnas išràks.
3. iškasti: Anas vienas visą daržą ìšrakė. Išraksiù, surausiu žemę ir sodinsiu bulbas. Į tokią kietą žemę ìšrakė duobę. Kol tą ravą išrãko, vanduo pradėjo plūsti. | Ìšrakė košės bliūde duobę tiktai – nemoka nė ėsti.
4. išrauti, iškasti (šakniavaisius): Ropė buvo tokia didelė, kad diedas su boba negalėjo išràkt. Ažudavei jam, i išràks burokus. Reikia išràkt krienus.
nuràkti, nùraka, nùrakė.
1. nudurti: Jautis karvę mažneis nū̃rakė. Mūsų tėtė kiaulę ant karto nùrakia. Nešen (nešk šen) perstekę – nuraksiu lydeką. Neik ten, supykęs gali nuràkti. Nesikarstyk ant tvorų – nusiraksì. nudobti (užmušti, nušauti): Ans rakte mažne nurakė vyrą, t. y. nušavo. Sergėkis, o anie tave nuràks kame nors. Nuràks tokį pasiutėlį kas. Ale vis tiek vieną sykį miške aną nū̃rakė negyvai. Nuràks kai šunį, nusivedę į krūmus, i gana. Nùrakė kelias šernas – visa laimė.
2. nubrozdinti, nugręsti: Jis nurakė sau nosį, krisdamas ant gruodo rudenį par plikšalą. Nevaikščiok basas, da koją kur nuraksi. Kaip tik pirštus prikišo, tuoj ir nusirakė. Vaikas ir vėl nosį nusìrakė. nudirti, nulupti: Tas arklys tik bedera skūrai nurakti. nukirsti, nurėžti: Nueik in kapų, atkask duobę i nuràk jam galvą i nurisk galan kojų.
3. nukasti, nurauti, suvokti (šakniavaisius): Gražiai užūgenus, burokus reikia tik laiku ir nuràkt. Ar jau nùrakėt burokus? Jau šalnos, ė dar mūs burokai nenùrakta.
4. nukrapštyti, nuvaryti: Ar nelįsi tu nuo pečiaus – aš tave greit nuo jo nuraksiù!
5. knyburiuojant ką padirbti: O kumet nuràksi antrą pirštinę? Kol ana nùraka vieną pirštinę, pusę metų trunka. Nū̃raku klumpius ir aš, bet prastus.
6. apsukti, aplošti: Vyrai kortuodami Stasių taip nùrakė, jog tas plikas išsinešdino. Et, jau tylėtum, kvailas buvai, tai ir nùrakė tave! Nenoris nuràkti savo žmogaus.
7. pavogti: Vakar kaimyno arklį kažin kas nùrakė. Turbūt čigonė bus nurãkusi tavo žiedą.
paràkti, pàraka, pàrakė.
1. įsivaryti rakštį, padurti: Jis pàrakė su rakštimi pirštą. Taip skaudžiai rakščiu pàrakiau koją, kad net šiandien dar tebeskausta. Ką dirbi – ranką paràksi! Iš krebos ėsdamas kad nosikę neparàktų kumeliukas. Sergėkias, kad mėšlais nagų neparaktumi. Neik basas par mišką, kojas pasiràksi. Jau turbūt kur nors miške koją pasìrakė, kad šlubuoja.
2. pakrapštyti: Nebeturiam šiaudų nė dančiuo paràkti.
3. pakasti, parauti (šakniavaisius): Jau kiek pàrakiau burokų.
pérrakti. perdurti: Kur dabar teip tą koją párrakei? Peilis lėkė ir pérrakė koją. In stiklus lengva pérrakt koją. Atsargiai, te čviekas yra, nepérsirak! Besdovydamas kojos nepérsrak!
praràkti, pràraka, pràrakė
1. pradurti: Praranku skaudulį. Pirštą šakaliu pràrakiau. Sakiau, kad su adata nereikia žaist, še ir pràrakei pirštą. Kas tą pūslę pràrakė? Pastaras šlaks iš prarakto šono eit. Jau užsimilžo skaudulys, galia prarakti. Duok praràksiu pirštą, ba aptakius apeis. Kad dar̃ tę kap prarãkus toj vočiukė, prašust [ų]. Jeigu ant akies užauga miežis, tai reikia su miežiu prarakti ir trinti su juo. Gal praràkt tą spuogą? Vakar pràrakė šašą, dabar paputo. Neprasràk šono su peiliu.
2. pramušti, prakalti (lukštą): Kiaušį praràkti. Žąsiukas su snapu prarãko kiautą kiaušio. Žąsyčiai jau prasìrakė. prasiveržti: Vanduo gali nakties metu prarakti [pro prakiurusį vamzdį].
3. pramušti, pradaužti (iki kraujo): Su geležia pràrakė pakaušį. Parėjo vaikas su pràrakta galva. Pasisaugok, kad nepraràkčiau kaktos. Ar nori, kad antakį praràkčiau – ko lendi!. Ar ne ant ledo galvą prasìrakei? Ir iškrisdavo, ir galvas prasiràkdavo. Nesiusk, prasiràksi pakaušį. Pasilenk, kad galvą į šakas neprasiràktum. Gausi iš jo akmenį galvai prasirakti.
4. prakasti: Darbininkai pasiėmė lopetas ir prarakė vandeniui taką. Reiks praràkti kokį griovalį.
5. prarauti (šakniavaisių): Praràkt reikia burokų, ba trąšos vešis šitan daiktan.
6. užkliudyti, pakiršinti susierzinusį, duoti postūmį prasiveržti verksmui, pykčiui: Visą dieną vaikas tik praràkt – pilnos akės ašarų. Kap namie ta smilnas, o kap pakliudė tą kas an večerinų (vakarėlyje), tai tik prarakt buvo verkt. Kam tu jį pràrakei, tegu būt buvęs vienas sau. Ale tai, daejo in vaiką, tai ir pràrakė. Jau jis ima pykti, reik [ia] tik praràkti. Nieko nesakyk, be tik praràkt laukia (pradės muštis) . Kap šuva – tik prarakamas laukia. Kap prarakė marčią, toji visądien koliojos. Na, jau tik bile prarakė, tai jau galo nebus.
7. priminti, prasitarti: A, tam Jurgiui kai praraksi, tuoj neliks agurkų. Tik nepraràk jam, paskui ir jis užsimanys.
prisiràkti, prisìraka, prisìrakė
1. prisivaryti (rakščių): Pilnas rankas prisìrakiau rakščių, usnes beraudama.
2. prisirinkti, prieiti iš visur: Prìsrakė tę pas juos pilna pirkia.
razràkti, ràzraka, ràzrakė. pradurti: Koją ràzrakiau.
suràkti, sùraka, sùrakė
1. suvaryti ką smailų: Peilį sùrakė liesnykui kriūtinėn.
2. suduoti, sušerti: Vaikui sùrakė galvon šaukštu, net guzas iššoko.
3. sukasti: Sùrakiau visą ežią, sodinsiu braškes. Savo arklio neturiu, tai porą ežių lopeta sùrakiau. Aš sùrakiau, ale bijojau sėt. Lopeta susìraka daržą – kam tas arklys.
4. bet kaip padaryti, suregzti, sukurpti: Koks te jos siuvimas: sùraka sùraka storiausiais siūlais, nors tu peklon marškinius mesk! Suràk man berniokui žiponioką. Savo šeimynai šiaip taip sùraku. Suràkč aš vis kokį paltelį, vis pasiūč. Dirbk žmoniškai, o ne taip sau suràk.
5. sugrūsti, sujaukti: Kam tu visus rūbus draugėn sùrakei – susglamžis.
6. susirinkti, prisigrūsti: Susìrakė pilnas vežimas žmonių, kad vos arklys pavilko.
užràkti, ùžraka, ùžrakė.
1. įbesti, užbesti, užsmeigti: Kad ir didelis buvo burokas, bet ažùrakiau ir išverčiau. Tik ažùrakė artojas žemėn žagrę, daboja – katiliukas aukso.
2. įsivaryti: Pašiną ažùrakė.
3. užversti, užkrauti: Užrakiau in pečių maišą bulvių, i tegu neša.
4. užlipti, užsigrūsti: Važiuot in vežimo užsìrakė. Kai vakare, tai in pečiaus užsìraka, ė kai rytą, tai pampso. Kur užsìrakei su kojom!
5. įstrigti: Ažsìrakė kas burnoj, negaliu atsidust.
6. užsipulti, užkliūti, priekaištauti: Ko tu in manęs vis užsìraki?! Lygiai an kokio šunio užsirãkęs, tep an manę. Užsìrakė visi in jo vieno biednyko. Ar didelis, ar mažas, vis an manę užsirãkę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.