razrėdyti

.
rėdýti, rė̃do (rė̃dyja. rė̃dija. rėdžia), rė̃dė (rė̃dijo) (paдзiць, paдзiццa).

1. vilkti, rengti drabužiais: Rėdýk vaiką greičiau, eisma į lauką. Pas pečių ant suolelio išdraikyti skurleliai vaikų rėdomos lėlės. Laumė rėdo savo dukterį, rūbai netinka. Ans muni rė̃dė, pirko. Ir rėdom, ir valgydenam, ir vis maža: tie vaikai – kiauras maišas. | Marė dabar lovas rė̃do (keičia užvalkalus) . Ginklais rėdyti. Vei kaip žemė jau savo nuogą nugarą rė̃do. Gyvos bėdos žmogų skarmaluosna rėdo. Maža moterėlė visą svietą rė̃do. Ne visi pirktais rėdýtis galime rūbais. Drabužius duokit, reikia rėdytis ir eiti. Poniškai rėdýtis. Nu tai gi tu rėdýkis: ateis žmonės, gal tavę lauks! Apijuoka … išmanos … per aną baltąjį rūbą, kuriuo kunigas rėdos. | Ginklais rėdykimės visi. Žemė rė̃dos žole bei kvietkomis. Rė̃dės pusę dienos, kad pavirto – pusė plikos. vilktis kitokiais drabužiais ką imituojant, vaizduojant: Par Užgavėnes rėdýdavos žydais. daryti, taisyti: Jau reik ratą rėdýti iš naujo, tiek stipinų nėra. Rytų aukštaičių papročiu verbų rykštė rėdoma iš ėglio, karklo, žilvičio, blindies ir beržo šakelių.

2. puošti, dabinti: Savo vaikus aš gražiai rėdáu. Ar jaunąją jau benga rėdýti? Ar puiki, ar bagota, ar puikiai rėdyta. Sudiev, vainikėli, jau negrįšiu, tu mano galvelės nerėdysi. Mergelę rė̃do rūtų vainikėlis. Jo namus lygiai kaip bažnyčią kokią rasi rėdýtus. Gražiai rėdaĩ kambarį. Senovėj per vestuvę rėdė namus beržų šakomis. Pavasarį sodus rėdė vis balti žiedeliai. Saulelė tekėjo, rasa žiedus rė̃dė. Gerai gražus rėdyt, o protingas mokyt. Sveikata žmogų rėdo. Pradė [jo] svietas rėdýties. Merga prausiasi ir rė̃dosi. Ji ėmė rėdýtis, vos į mergas paaugo. Motė ne drin ko kito gražinas ir rė̃dos, tiektai idant įsitekėtų akimus vyro savo. Veršius kaip ganydavom, tai žiūrėdavom, kaip saulė juostom rėdydavos. Jagu rė̃dos – pliuškis, nesirė̃do – suskis. Akys kaip pelėdos, kai kermošiun rėdos.

3. rengti, ruošti: Aš rėdaũ ant kelio svečius, keleivius, t. y. taisau jiemus, ką reikia. Rėdo muni už vaikį. Eikiame, sesers, į aukštą svirną, į aukštą svirną brolį rėdyti. Viena sesytė brolytį rėdė, o ši antroji vartelius kėlė. Zylelės kojelė palūžo, Dievs vedu rėdo į porą. Rėdykiatės ing kelį. Taisos rėdos mylimas kelelį iškeliauti. Rėdykimėsig, mieliausieji broliai, kuo geriaus ant priėmimo jos.

4. kelti, rengti, organizuoti: Svodbą rėdau.

5. tekinti, leisti už vyro: Kraitis, pasoga, dalis duota mergaitei, rėdant už vyro.

6. vadovauti, tvarkyti: Kursai namus savo gerai rėdytų. Ižg tavęs išeis vadas, kursai rėdys žmones. Apgintojau …, rėdyk jau mus, tavo tarnus. Kunigaikščiai … tur rėdyt, gint, draust ir bart … paduotinius savuosius. Rėdyk moteris ir sūnus, šeimyną bei daiktus visus. Mokslą mokėsit ir pagal jo jūs patys save rėdysit. Tatai buvo rėdyta per aniolą Pono. Rėdo ir valdžioja. Dabar tėvų bėdas vaikai rėdo. Gobšaus bėdas velnias rėdo. Gyventojai patys rėdysis, patys rinks padotkus. | Kiekviena kalba auga, rėdosi ir taisosi, remdamosi ant kalbos, vartojamos tarp žmonių.

7. rengtis austi, mesti audeklo metmenis: Stakleles taisiau, drobeles rėdžiau. Statys stovelius, rėdys drobeles. Nemokėjau staklelių rėdyti, nei plonųjų drobelių rašyti. Kai sesulė drobes rėdė, dar man nerūpėjo.

8. redaguoti: Redakcija rėdė straipsnius, turėdama šiokį tokį pamatą.
aprėdýti.

1. apvilkti, aprengti drabužiais: Vaiką aprėdýsiu, kuom turiu. Grabą nupirko, aprė̃dė i pakavojo. Aprė̃diju. Išėjo mergytė, baltai aprėdyta. Skaisčiai aprėdyta. Jį aprėdė prastom darbinykiškom drapanom. Gerais rūbais išvys aprėdýtą. Reikia langus aprėdýti (užkabinti užuolaidas) . | Ginklais aprėdyti. Vaikai Izraelio išejo šarvuoti (aprėdyti) iš Egipto žemės. Plona panelė visą pasaulį aprėdo. Maža žmonikė į aukštą krasą sėd, raudonai aprėdyta. Duktė buvo gražiai apsirė̃džiusi. Apsrėdýk gerai, kad nenušaltum. Vargšė esu, nusidirbu: rytą apsirėdáu, vakare nusirėdau. Uždek, matušė, žvakelę, aš nusiprausiu burnelę, apsirėdysiu, apsitaisysiu, rasi nesimatysme. Pardavė žemę, pavalgė pyrago, apsirė̃dė šeimą. | Ginklais apsirėdau. Iš namų apsirėdyk, girioje išsivilk. Striukas bukas vokietukas šimtu rūbų apsirėdęs. pabalnoti, pakamanoti: Arklys aprėdytas. apvilkti kokiais drabužiais, ką vaizduojant, imituojant: Par Užgavėnes aprėdýdavo ožį. Ans apsirė̃dos vieną vakarą ubagas, terba an [t] pečių. Jis. atvažiuoja ubagu apsirė̃dęs. Vienas motriškai buvo apsirė̃dęs, vyras būdamas.

2. papuošti, padabinti: Vaikai aprėdýti kaip lėlės. Aprė̃dom karves par Devintinę, uždedam girliandas an ragų. Skaisčiai žibančiomis aprėdė dangų iškeltą žvaizdėmis. Sienas marmorais aprėdýti, apdėti. Tarnus … brangiai aprė̃dome. Ir šaltis langus aprė̃dė. Aprėdytas ir kelmas kitaip atrodo. Aprėdyk ir kelmą – bus gražus. Nė pauostyti jam neduočiau, bent apsirėdyčiau kaip žvakė! Bėdos, kad nėr kuo rėdos, apsrė̃džius – nėr kur eina. Toliaus eina nuotaka su brangiu žiponu, su puikiomis skepetomis apsirėdžius. Merga apsirė̃dę gražiai. Žalios pievelės, žiedais apsirėdę, vaikščioja bernelis, ten ir atsisėda. Apsirėdė kaip pelėda povos plunksnomis. Kad ir neėdęs, bile apsirėdęs.

3. apmesti audeklo metmenis: Stovi staklės …, plonoms drobelėms aprėdýtos.

4. padengti, apdėti (stalą): Stalas aprėdytas gėrimais ir valgymais.
atrėdýti. išleidžiant vaiką iš namų, išmokėti dalį, pamokėti: Atrėdýti yra duoti, kiek padėta nuo tėvų žėdnam vaikui. Gentys vyriškio turėjo marčią atrėdyti ir už vainiką atduoti. Iš kur paimti piningų broliuo atrėdýti?! Dirbom, pakol kitas kitą atrė̃dėm.
įrėdýti.

1. įvilkti, aprengti: Jisai inrė̃dė dukteris šilkuose. Į kokį kailį vaikas įrėdýtas! Progos nebus tave kaip puolasi įrėdyti. Nor ir šilkuosa insrėdyk, karalium nebūsi. | Kareivis į šarvus įsirėdęs. Kožnas, savo ginkluose įsirėdę, stipriai kariausim už valnybę bei tėviškę. pakamanoti, pabalnoti: Jojau ant balto žirgo, kuris buvo puikiai įrėdytas. apsirengti, ką imituojant: Būdavo, cigonu insrė̃diju.

2. įpuošti, įdabinti: Įrėdytas. Vaikas anrėdýtas kap lėlė. Ji viena buvo įsirė̃džius, o kitos buvo tokios ubagikės. Su tokiais kosciumais mažai kas tejo, kaip dabar eina įsirė̃dę. Žmonės [buvo] applyšę, neinsrė̃dę. Išeina podukrė iš pirties insistrajijus, insrė̃džius.

3. išrengti: Anrėdyk, sesiule, broliuką vainon.

4. nurodyti, patvarkyti.
įrėdýtai.

5. kurti: Naują muziką įrėdyti.

6. įsteigti: Paskiaus, didžiam kunegaikščiui liepant, įrėdytas buvo sūdas.

7. parūpinti kam ką tinkamą: Dėdė įrė̃dė mergą vaikinui, šeimynykštį gaspadoriui, gerą vietą ūktveriui. Ir įsirė̃dė kaip ripkė į rakandą (gerai, patogiai) .

8. apmesti audeklo metmenis: Vai kas tau padarė naująsias stakleles, vai kas tau inrėdė plonąsias drobeles? Tėvelis padarė naująsias stakleles, močiutė įrė̃dė plonąsias drobeles. Ji jau vakar įsirė̃dė aust. N'įsirėdo drobelių.
paįsirėdýti išsipuošti, išsidabinti: Diedas su boba painsirė̃dė, gardžiai valgė.
išrėdýti.

1. išvilkti, išrengti: Kada išrėdė nuogą, išsitraukė iš už čebato aulo tą sudžiovytą jaučio uodegą. Iš rūbų išrėdė, plaukus mums nukirpo. Bloga žmona namų nerėdo, tik vyrą išrėdo. Gyvos bėdos greitai žmogų iš paskutinio rūbelio išrėdo. Žmogus žiemą apsivelka kailiniais, vasarą išsirėdo vienmarškinis. Išsivelku, išsirėdau, drebužius nusivelku. nutaisyti, nuimti: Šiepį išrėdýti (nuleisti bures) . Išrėdyk malūną – smarkus labai vėjas.

2. apvilkti, aprengti: Baltais rūbais išrėdýta. Moters baltai išsirėdžiusios buvo. Linksmybė, ant kurios svečiai nepažįstamai išsirė̃dę susieit (kaukių balius) . | Patalynėms puikiai išrėdytos lovos. | Ginklais išrėdau, ištaisau. Tu gali mane su mace išrėdyt ant kariavimo.

3. išpuošti, išdabinti: Kad matytum, kaip anos vaikai puikiai išrėdýti – kaip lėlės! Matė išrė̃dė savo dukrą, leisdama už vyro. Ir iš ten nusileido į pažemę po mariomis, kur buvo žalčio puikiai išpuošti ir išrėdyti rūmai. Kad išrė̃dė [sodžių] tokiais berželiais! Išrėdykit šventę žaliais beržais. Velyk plikam gyvam būti, negut po smerčio išrėdytam.
išrėdýtai. Neižrėdytai.
išrėdýtinai. Neapdairytinai, neižrėdytinai. Vyrai tik dabinasi, išsirė̃dė kaip į balių.

4. surengti, išruošti: Kelkis, matušele, balta lelijele, sūnelio išrėdyti. Išrėdė penkis vyrus į Petropilę. Pririnktas, prirėdytas, ižrėdytas. Šventa dvasia, apmilankyk, su dovanomis išmirėdyk. Išsirėdė Jokūbas keliautie ing Egiptą.

5. padaryti, įrengti: Vilkas guli bet kame, o, sakysime, pelė turi kinį – nebereikia parankiau išrėdyto.

6. iškelti, suorganizuoti: Svodbą išrėdyti.

7. ištekinti, išleisti už vyro (ppr. duodant dalį pinigais, gyvuliais): Jam reikėjo seseris išrėdyti su tokia pasoga. Su broliu dirbom, norėjom seseris išrėdýti. Visas dukteris į geras vietas išrė̃dė. O ko verki, seserėle, matušės išrė̃doma? Sara jau už septynių vyrų buvo išrėdyta.

8. paliepti, nurodyti.

9. įvykdyti, įgyvendinti: Teikis tokį kantrumą išrėdyt.
nurėdýti.

1. nuvilkti, nurengti: Ten tave nurėdỹs, t. y. nubicuos. Nurėdyk vaiką ir užmigdyk. | Kodėl tu lovą nurėdeĩ? Aš atnešiau drobules ir užvalkčius, o tu lovą ar jau nurėdéi?. Daboja – ožys raičiojas, skūra pusėn nurėdýta. Stogus … ir gerai nurė̃dė, medžius išlaužė. Pakando šalna žiedelius, nurėdė šakeles. Karalius nuėjo prie vandens, nusirėdė ir maudosi. Ji nusirė̃dė nuoga. Įėjęs į trobą, tujau pat kailinius nusirėdžiau. Visi ponai nusirėdo, tik trys ne. nukinkyti: Jeigu neduoda dovanų – nurė̃do arklį, tai jauniemu negražu. nutaisyti, nuimti: Šiepį nurėdýti.

2. ištekinti, nuleisti už vyro: Savo dukterį nurė̃dė į trečią parakviją.
parėdýti.

1. apvilkti, aprengti: O kas mane parėdỹs, kad ne avinėlis? Kokiais rūbais turime būt parėdýti. Naktį kap pasrėdė, tai ir išvažiavo. apvilkti kokiais drabužiais, ką imituojant, vaizduojant: Stovi parėdýtas diedas (baidyklė) . I ragana buvo, i velniai buvo parėdýti tinai. Žydais pasirėdýsma, užsidėsma kuprines, ličynas [per Užgavėnes]. Ėmus apsikirpo plaukus, pasirėdė vyriškai – o jau dailus vyras! Visos pasirė̃dė vyrais ir išėjo į kaimą.

2. papuošti, padabinti: Vaikai parėdýti, pačios pasirėdžiusios. Vaikus kaip žvakes parėdžiáu. Mūsų seserėlė seniai parėdyta. Vainiką pinsim, seselę parėdýsim. Labai graži panelė, parėdyta šilkuose. Kasos parė̃do žmogų. Parbėg žirgelis, parbėg bėrasis, taip gražiai parėdýtas. Bėras žirgas, auksu žibančiomis kamanomis parėdytas. Par Sekmines [piemenys] karves parėdỹs su beržais ant ragų. Užtiesiau lovą, parėdžiaũ stubą. Mergės parėdydavai daržely eglaitę ir, už to staliuko jaunąjį pasodinusios, apdainuodavai. Pijoko neparėdýsi, mažo neaptaisysi gražiai. Ir kuolą parėdýk, tai gražesnis [bus]. Kai pasrėdysiu, tai graži būsiu. Pasirėdei tu instabiai, kad in tave visi stebas, pirštais rodo. Panaitės dailiai pasirėdę. Ateina pasrė̃dę, šoka, gieda, geria. Daba ir paėdę, ir pasirė̃dę. Žalioms rūtelėms pasirėdyčia. Kad ir pasrėbęs, bet tik pasrė̃dęs.

3. parengti, paruošti: Parvažiavo, stalas jau parėdýtas. Kėlės visos mergos anos ir parėdė lempas savas. Dangaus gražybes tu patsai parėdei. Parėdė tiktai taisykles, kaip reikia skaityti raštą šventą, išguldytą tėviškon kalbon. Tuo būdu pasirėdysim.

4. išruošti, išrengti: Kelk, seserelė, kelk, lelijelė, brolelį parėdyti.

5. iš anksto pasirengti ką daryti: Dėl malonės tavo pasirėdęs esu vis su džiaugsmu pakelti.

6. nurodyti, paliepti: Ką sūnus parėdė, tą motina ryžos išpildyti.

7. sutvarkyti: Žmogus teip sau parėdo laiką, idant turėtų liuosą valandą. Pasiėmęs peilį, aš tavi vieną kartą parėdýsu (papjausiu) !

8. ištekinti, apvesdinti, išmokėti dalį: Sūnų, dukterę parėdžiaũ. Visi vaikai parėdýti – mergaitės ištekėjusios, berniukai vedę.
papasirėdýti visiems, būriui pasipuošti, pasidabinti: Susieido mergos, gražiai papasrė̃dę.
pérrėdyti. pervilkti, perrengti: Juk jūs, draugai, tie patys darbininkai ir mažažemiai, tik perrėdyti į kareivių rūbus. | Priš žlugtį visas lovas párrėdėm. Jijė pársirėdė naujais drabužiais. Rūbus mainau, persirėdau.
prirėdýti.

1. daug privilkti: Kam tą savo vaiką taip prirėdéi – matai, nė paeiti nebgal!. Tiek prisirė̃dė, kad nė į ratus nebeįlipo, reikėjo keltinos įkelti.

2. pripuošti, pridabinti: Neprirėdytas. Gražiai prirėdýta kap panaitelė, pasodyta kap siratelė. Jį prirė̃dė kap veselijai. Anuodu prisirė̃dė eiti viešėti. Prisrė̃dęs kap ponas. Motriška be adatos neapsirėdo, be žirklių neprisirėdo. Eglaitės va prisrė̃dę gražiai.

3. parengti, paruošti: Ir ansjan teipag prirėdė gardžius penus ir atnešė juos tėvui savo. Pagaminta, pririnkta, prirėdyta. Ant dienos sūdo kaipo prisirėdyt.

4. nurodyti, parūpinti ką tinkama, rekomenduoti: Ana tamistai prirėdỹs gerą darbininkę, t. y. prirodys. Prirėdyk muni į šlūžmą pri savo gaspadoriaus. Ar neprirėdỹtumi mums tinkamą butą?
razrėdýti. nuvilkti, nurengti: Anys vakaro (vakare) razrėdìs ir paims rūbus.
surėdýti.

1. surengti, suruošti: Mūs brolelių pulkai surėdýti, vienas vynas (vedys, vedlys) suole pasodintas. Paskuo anie susirė̃dė ir išvažiuo [ja]. Susirėdýk prieš kelegą, t. y. susiraišiok.

2. sutvarkyti: Metūse 1582 važiojo į Ringą surėdyti daiktų, katalikų tikėjimui priderančių, ir sutaikinti vokyčių su katalikais. Aš surėdžiaũ po rėdu anus prie darbo, o tu surėdýk visus daiktus. Taip jis par tas keturias dienas savo reikalą surėdė. Tiekgi durnai surėdýta: reikia statyt – balkių nėra. Taip jau pasaulis surėdýtas.
užrėdýti.

1. labai pasipuošti: Nors tu ir užsirėdyk, bet jauna ir graži nebūsi!

2. padaryti, paruošti.

3. užtaisyti: Vakare užrėdė ponas muškietą, atsigulė.

4. užmesti audeklo metmenis: Audimą užrėdžiau, t. y. in rėdą sustačiau. O kas tau padarė naująsias stakleles? O kas tau užrė̃dė plonąsias drobeles? Močiutė žurė̃dė plonąją drobelę, sesulė išmokė lygiai, gražiai austie. | Užrėdyk tu man kašiką. Gatavą, užrėdýtą audeklą ir kiaulė paaustų.

5. užlįsti: Užsirėdė už stalą ir sėdos vyriausioj vietoj.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>rėdýti, </b>rė̃do (rė̃dyja. rė̃dija. rėdžia), rė̃dė (rė̃dijo) (paдзiць, paдзiццa). <br/>1. <span class="explanation">vilkti, rengti drabužiais: </span> Rėdýk vaiką greičiau, eisma į lauką. Pas pečių ant suolelio išdraikyti skurleliai vaikų rėdomos lėlės. Laumė rėdo savo dukterį, rūbai netinka. Ans muni rė̃dė, pirko. Ir rėdom, ir valgydenam, ir vis maža: tie vaikai – kiauras maišas. | Marė dabar lovas rė̃do <span class="explanation"> (keičia užvalkalus) </span>. Ginklais rėdyti. Vei kaip žemė jau savo nuogą nugarą rė̃do. Gyvos bėdos žmogų skarmaluosna rėdo. Maža moterėlė visą svietą rė̃do. Ne visi pirktais rėdýtis galime rūbais. Drabužius duokit, reikia rėdytis ir eiti. Poniškai rėdýtis. Nu tai gi tu rėdýkis: ateis žmonės, gal tavę lauks! Apijuoka … išmanos … per aną baltąjį rūbą, kuriuo kunigas rėdos. | Ginklais rėdykimės visi. Žemė rė̃dos žole bei kvietkomis. Rė̃dės pusę dienos, kad pavirto – pusė plikos. <span class="explanation">vilktis kitokiais drabužiais ką imituojant, vaizduojant: </span> Par Užgavėnes rėdýdavos žydais. <span class="explanation">daryti, taisyti: </span> Jau reik ratą rėdýti iš naujo, tiek stipinų nėra. Rytų aukštaičių papročiu verbų rykštė rėdoma iš ėglio, karklo, žilvičio, blindies ir beržo šakelių. <br/>2. <span class="explanation">puošti, dabinti: </span> Savo vaikus aš gražiai rėdáu. Ar jaunąją jau benga rėdýti? Ar puiki, ar bagota, ar puikiai rėdyta. Sudiev, vainikėli, jau negrįšiu, tu mano galvelės nerėdysi. Mergelę rė̃do rūtų vainikėlis. Jo namus lygiai kaip bažnyčią kokią rasi rėdýtus. Gražiai rėdaĩ kambarį. Senovėj per vestuvę rėdė namus beržų šakomis. Pavasarį sodus rėdė vis balti žiedeliai. Saulelė tekėjo, rasa žiedus rė̃dė. Gerai gražus rėdyt, o protingas mokyt. Sveikata žmogų rėdo. Pradė [jo] svietas rėdýties. Merga prausiasi ir rė̃dosi. Ji ėmė rėdýtis, vos į mergas paaugo. Motė ne drin ko kito gražinas ir rė̃dos, tiektai idant įsitekėtų akimus vyro savo. Veršius kaip ganydavom, tai žiūrėdavom, kaip saulė juostom rėdydavos. Jagu rė̃dos – pliuškis, nesirė̃do – suskis. Akys kaip pelėdos, kai kermošiun rėdos. <br/>3. <span class="explanation">rengti, ruošti: </span> Aš rėdaũ ant kelio svečius, keleivius, t. y. taisau jiemus, ką reikia. Rėdo muni už vaikį. Eikiame, sesers, į aukštą svirną, į aukštą svirną brolį rėdyti. Viena sesytė brolytį rėdė, o ši antroji vartelius kėlė. Zylelės kojelė palūžo, Dievs vedu rėdo į porą. Rėdykiatės ing kelį. Taisos rėdos mylimas kelelį iškeliauti. Rėdykimėsig, mieliausieji broliai, kuo geriaus ant priėmimo jos. <br/>4. <span class="explanation">kelti, rengti, organizuoti: </span> Svodbą rėdau. <br/>5. <span class="explanation">tekinti, leisti už vyro: </span> Kraitis, pasoga, dalis duota mergaitei, rėdant už vyro. <br/>6. <span class="explanation">vadovauti, tvarkyti: </span> Kursai namus savo gerai rėdytų. Ižg tavęs išeis vadas, kursai rėdys žmones. Apgintojau …, rėdyk jau mus, tavo tarnus. Kunigaikščiai … tur rėdyt, gint, draust ir bart … paduotinius savuosius. Rėdyk moteris ir sūnus, šeimyną bei daiktus visus. Mokslą mokėsit ir pagal jo jūs patys save rėdysit. Tatai buvo rėdyta per aniolą Pono. Rėdo ir valdžioja. Dabar tėvų bėdas vaikai rėdo. Gobšaus bėdas velnias rėdo. Gyventojai patys rėdysis, patys rinks padotkus. | Kiekviena kalba auga, rėdosi ir taisosi, remdamosi ant kalbos, vartojamos tarp žmonių. <br/>7. <span class="explanation">rengtis austi, mesti audeklo metmenis: </span> Stakleles taisiau, drobeles rėdžiau. Statys stovelius, rėdys drobeles. Nemokėjau staklelių rėdyti, nei plonųjų drobelių rašyti. Kai sesulė drobes rėdė, dar man nerūpėjo. <br/>8. <span class="explanation">redaguoti: </span> Redakcija rėdė straipsnius, turėdama šiokį tokį pamatą. <br/><b>aprėdýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">apvilkti, aprengti drabužiais: </span> Vaiką aprėdýsiu, kuom turiu. Grabą nupirko, aprė̃dė i pakavojo. Aprė̃diju. Išėjo mergytė, baltai aprėdyta. Skaisčiai aprėdyta. Jį aprėdė prastom darbinykiškom drapanom. Gerais rūbais išvys aprėdýtą. Reikia langus aprėdýti <span class="explanation"> (užkabinti užuolaidas) </span>. | Ginklais aprėdyti. Vaikai Izraelio išejo šarvuoti (aprėdyti) iš Egipto žemės. Plona panelė visą pasaulį aprėdo. Maža žmonikė į aukštą krasą sėd, raudonai aprėdyta. Duktė buvo gražiai apsirė̃džiusi. Apsrėdýk gerai, kad nenušaltum. Vargšė esu, nusidirbu: rytą apsirėdáu, vakare nusirėdau. Uždek, matušė, žvakelę, aš nusiprausiu burnelę, apsirėdysiu, apsitaisysiu, rasi nesimatysme. Pardavė žemę, pavalgė pyrago, apsirė̃dė šeimą. | Ginklais apsirėdau. Iš namų apsirėdyk, girioje išsivilk. Striukas bukas vokietukas šimtu rūbų apsirėdęs. <span class="explanation">pabalnoti, pakamanoti: </span> Arklys aprėdytas. <span class="explanation">apvilkti kokiais drabužiais, ką vaizduojant, imituojant: </span> Par Užgavėnes aprėdýdavo ožį. Ans apsirė̃dos vieną vakarą ubagas, terba an [t] pečių. Jis. atvažiuoja ubagu apsirė̃dęs. Vienas motriškai buvo apsirė̃dęs, vyras būdamas. <br/>2. <span class="explanation">papuošti, padabinti: </span> </span> Vaikai aprėdýti kaip lėlės. Aprė̃dom karves par Devintinę, uždedam girliandas an ragų. Skaisčiai žibančiomis aprėdė dangų iškeltą žvaizdėmis. Sienas marmorais aprėdýti, apdėti. Tarnus … brangiai aprė̃dome. Ir šaltis langus aprė̃dė. Aprėdytas ir kelmas kitaip atrodo. Aprėdyk ir kelmą – bus gražus. Nė pauostyti jam neduočiau, bent apsirėdyčiau kaip žvakė! Bėdos, kad nėr kuo rėdos, apsrė̃džius – nėr kur eina. Toliaus eina nuotaka su brangiu žiponu, su puikiomis skepetomis apsirėdžius. Merga apsirė̃dę gražiai. Žalios pievelės, žiedais apsirėdę, vaikščioja bernelis, ten ir atsisėda. Apsirėdė kaip pelėda povos plunksnomis. Kad ir neėdęs, bile apsirėdęs. <br/>3. <span class="explanation">apmesti audeklo metmenis: </span> </span> Stovi staklės …, plonoms drobelėms aprėdýtos. <br/>4. <span class="explanation">padengti, apdėti (stalą): </span> Stalas aprėdytas gėrimais ir valgymais. <br/><b>atrėdýti</b>. <span class="explanation">išleidžiant vaiką iš namų, išmokėti dalį, pamokėti: </span> Atrėdýti yra duoti, kiek padėta nuo tėvų žėdnam vaikui. Gentys vyriškio turėjo marčią atrėdyti ir už vainiką atduoti. Iš kur paimti piningų broliuo atrėdýti?! Dirbom, pakol kitas kitą atrė̃dėm. <br/><b>įrėdýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">įvilkti, aprengti: </span> Jisai inrė̃dė dukteris šilkuose. Į kokį kailį vaikas įrėdýtas! Progos nebus tave kaip puolasi įrėdyti. Nor ir šilkuosa insrėdyk, karalium nebūsi. | Kareivis į šarvus įsirėdęs. Kožnas, savo ginkluose įsirėdę, stipriai kariausim už valnybę bei tėviškę. <span class="explanation">pakamanoti, pabalnoti: </span> Jojau ant balto žirgo, kuris buvo puikiai įrėdytas. <span class="explanation">apsirengti, ką imituojant: </span> Būdavo, cigonu insrė̃diju. <br/>2. <span class="explanation">įpuošti, įdabinti: </span> Įrėdytas. Vaikas anrėdýtas kap lėlė. Ji viena buvo įsirė̃džius, o kitos buvo tokios ubagikės. Su tokiais kosciumais mažai kas tejo, kaip dabar eina įsirė̃dę. Žmonės [buvo] applyšę, neinsrė̃dę. Išeina podukrė iš pirties insistrajijus, insrė̃džius. <br/>3. <span class="explanation">išrengti: </span> Anrėdyk, sesiule, broliuką vainon. <br/>4. <span class="explanation">nurodyti, patvarkyti. </span> <br/><b>įrėdýtai</b>. <br/>5. <span class="explanation">kurti: </span> Naują muziką įrėdyti. <br/>6. <span class="explanation">įsteigti: </span> Paskiaus, didžiam kunegaikščiui liepant, įrėdytas buvo sūdas. <br/>7. <span class="explanation">parūpinti kam ką tinkamą: </span> Dėdė įrė̃dė mergą vaikinui, šeimynykštį gaspadoriui, gerą vietą ūktveriui. Ir įsirė̃dė kaip ripkė į rakandą <span class="explanation"> (gerai, patogiai) </span>. <br/>8. <span class="explanation">apmesti audeklo metmenis: </span> </span> Vai kas tau padarė naująsias stakleles, vai kas tau inrėdė plonąsias drobeles? Tėvelis padarė naująsias stakleles, močiutė įrė̃dė plonąsias drobeles. Ji jau vakar įsirė̃dė aust. N'įsirėdo drobelių. <br/><b>paįsirėdýti</b> <span class="explanation">išsipuošti, išsidabinti: </span> Diedas su boba painsirė̃dė, gardžiai valgė. <br/><b>išrėdýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išvilkti, išrengti: </span> Kada išrėdė nuogą, išsitraukė iš už čebato aulo tą sudžiovytą jaučio uodegą. Iš rūbų išrėdė, plaukus mums nukirpo. Bloga žmona namų nerėdo, tik vyrą išrėdo. Gyvos bėdos greitai žmogų iš paskutinio rūbelio išrėdo. Žmogus žiemą apsivelka kailiniais, vasarą išsirėdo vienmarškinis. Išsivelku, išsirėdau, drebužius nusivelku. <span class="explanation">nutaisyti, nuimti: </span> </span> Šiepį išrėdýti <span class="explanation"> (nuleisti bures) </span>. Išrėdyk malūną – smarkus labai vėjas. <br/>2. <span class="explanation">apvilkti, aprengti: </span> </span> Baltais rūbais išrėdýta. Moters baltai išsirėdžiusios buvo. Linksmybė, ant kurios svečiai nepažįstamai išsirė̃dę susieit <span class="explanation"> (kaukių balius) </span>. | Patalynėms puikiai išrėdytos lovos. | Ginklais išrėdau, ištaisau. Tu gali mane su mace išrėdyt ant kariavimo. <br/>3. <span class="explanation">išpuošti, išdabinti: </span> Kad matytum, kaip anos vaikai puikiai išrėdýti – kaip lėlės! Matė išrė̃dė savo dukrą, leisdama už vyro. Ir iš ten nusileido į pažemę po mariomis, kur buvo žalčio puikiai išpuošti ir išrėdyti rūmai. Kad išrė̃dė [sodžių] tokiais berželiais! Išrėdykit šventę žaliais beržais. Velyk plikam gyvam būti, negut po smerčio išrėdytam. <br/><b>išrėdýtai</b>. Neižrėdytai. <br/><b>išrėdýti</b>nai. Neapdairytinai, neižrėdytinai. Vyrai tik dabinasi, išsirė̃dė kaip į balių. <br/>4. <span class="explanation">surengti, išruošti: </span> Kelkis, matušele, balta lelijele, sūnelio išrėdyti. Išrėdė penkis vyrus į Petropilę. Pririnktas, prirėdytas, ižrėdytas. Šventa dvasia, apmilankyk, su dovanomis išmirėdyk. Išsirėdė Jokūbas keliautie ing Egiptą. <br/>5. <span class="explanation">padaryti, įrengti: </span> Vilkas guli bet kame, o, sakysime, pelė turi kinį – nebereikia parankiau išrėdyto. <br/>6. <span class="explanation">iškelti, suorganizuoti: </span> Svodbą išrėdyti. <br/>7. <span class="explanation">ištekinti, išleisti už vyro (ppr. duodant dalį pinigais, gyvuliais): </span> Jam reikėjo seseris išrėdyti su tokia pasoga. Su broliu dirbom, norėjom seseris išrėdýti. Visas dukteris į geras vietas išrė̃dė. O ko verki, seserėle, matušės išrė̃doma? Sara jau už septynių vyrų buvo išrėdyta. <br/>8. <span class="explanation">paliepti, nurodyti. </span> <br/>9. <span class="explanation">įvykdyti, įgyvendinti: </span> Teikis tokį kantrumą išrėdyt. <br/><b>nurėdýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nuvilkti, nurengti: </span> </span> Ten tave nurėdỹs, t. y. nubicuos. Nurėdyk vaiką ir užmigdyk. | Kodėl tu lovą nurėdeĩ? Aš atnešiau drobules ir užvalkčius, o tu lovą ar jau nurėdéi?. Daboja – ožys raičiojas, skūra pusėn nurėdýta. Stogus … ir gerai nurė̃dė, medžius išlaužė. Pakando šalna žiedelius, nurėdė šakeles. Karalius nuėjo prie vandens, nusirėdė ir maudosi. Ji nusirė̃dė nuoga. Įėjęs į trobą, tujau pat kailinius nusirėdžiau. Visi ponai nusirėdo, tik trys ne. <span class="explanation">nukinkyti: </span> Jeigu neduoda dovanų – nurė̃do arklį, tai jauniemu negražu. <span class="explanation">nutaisyti, nuimti: </span> </span> Šiepį nurėdýti. <br/>2. <span class="explanation">ištekinti, nuleisti už vyro: </span> Savo dukterį nurė̃dė į trečią parakviją. <br/><b>parėdýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">apvilkti, aprengti: </span> </span> O kas mane parėdỹs, kad ne avinėlis? Kokiais rūbais turime būt parėdýti. Naktį kap pasrėdė, tai ir išvažiavo. <span class="explanation">apvilkti kokiais drabužiais, ką imituojant, vaizduojant: </span> Stovi parėdýtas diedas <span class="explanation"> (baidyklė) </span>. I ragana buvo, i velniai buvo parėdýti tinai. Žydais pasirėdýsma, užsidėsma kuprines, ličynas [per Užgavėnes]. Ėmus apsikirpo plaukus, pasirėdė vyriškai – o jau dailus vyras! Visos pasirė̃dė vyrais ir išėjo į kaimą. <br/>2. <span class="explanation">papuošti, padabinti: </span> </span> Vaikai parėdýti, pačios pasirėdžiusios. Vaikus kaip žvakes parėdžiáu. Mūsų seserėlė seniai parėdyta. Vainiką pinsim, seselę parėdýsim. Labai graži panelė, parėdyta šilkuose. Kasos parė̃do žmogų. Parbėg žirgelis, parbėg bėrasis, taip gražiai parėdýtas. Bėras žirgas, auksu žibančiomis kamanomis parėdytas. Par Sekmines [piemenys] karves parėdỹs su beržais ant ragų. Užtiesiau lovą, parėdžiaũ stubą. Mergės parėdydavai daržely eglaitę ir, už to staliuko jaunąjį pasodinusios, apdainuodavai. Pijoko neparėdýsi, mažo neaptaisysi gražiai. Ir kuolą parėdýk, tai gražesnis [bus]. Kai pasrėdysiu, tai graži būsiu. Pasirėdei tu instabiai, kad in tave visi stebas, pirštais rodo. Panaitės dailiai pasirėdę. Ateina pasrė̃dę, šoka, gieda, geria. Daba ir paėdę, ir pasirė̃dę. Žalioms rūtelėms pasirėdyčia. Kad ir pasrėbęs, bet tik pasrė̃dęs. <br/>3. <span class="explanation">parengti, paruošti: </span> </span> Parvažiavo, stalas jau parėdýtas. Kėlės visos mergos anos ir parėdė lempas savas. Dangaus gražybes tu patsai parėdei. Parėdė tiktai taisykles, kaip reikia skaityti raštą šventą, išguldytą tėviškon kalbon. Tuo būdu pasirėdysim. <br/>4. <span class="explanation">išruošti, išrengti: </span> Kelk, seserelė, kelk, lelijelė, brolelį parėdyti. <br/>5. <span class="explanation">iš anksto pasirengti ką daryti: </span> Dėl malonės tavo pasirėdęs esu vis su džiaugsmu pakelti. <br/>6. <span class="explanation">nurodyti, paliepti: </span> Ką sūnus parėdė, tą motina ryžos išpildyti. <br/>7. <span class="explanation">sutvarkyti: </span> </span> Žmogus teip sau parėdo laiką, idant turėtų liuosą valandą. Pasiėmęs peilį, aš tavi vieną kartą parėdýsu <span class="explanation"> (papjausiu) </span> ! <br/>8. <span class="explanation">ištekinti, apvesdinti, išmokėti dalį: </span> Sūnų, dukterę parėdžiaũ. Visi vaikai parėdýti – mergaitės ištekėjusios, berniukai vedę. <br/><b>papasirėdýti</b> <span class="explanation">visiems, būriui pasipuošti, pasidabinti: </span> Susieido mergos, gražiai papasrė̃dę. <br/><b>pérrėdyti</b>. <span class="explanation">pervilkti, perrengti: </span> Juk jūs, draugai, tie patys darbininkai ir mažažemiai, tik perrėdyti į kareivių rūbus. | Priš žlugtį visas lovas párrėdėm. Jijė pársirėdė naujais drabužiais. Rūbus mainau, persirėdau. <br/><b>prirėdýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">daug privilkti: </span> Kam tą savo vaiką taip prirėdéi – matai, nė paeiti nebgal!. Tiek prisirė̃dė, kad nė į ratus nebeįlipo, reikėjo keltinos įkelti. <br/>2. <span class="explanation">pripuošti, pridabinti: </span> Neprirėdytas. Gražiai prirėdýta kap panaitelė, pasodyta kap siratelė. Jį prirė̃dė kap veselijai. Anuodu prisirė̃dė eiti viešėti. Prisrė̃dęs kap ponas. Motriška be adatos neapsirėdo, be žirklių neprisirėdo. Eglaitės va prisrė̃dę gražiai. <br/>3. <span class="explanation">parengti, paruošti: </span> </span> Ir ansjan teipag prirėdė gardžius penus ir atnešė juos tėvui savo. Pagaminta, pririnkta, prirėdyta. Ant dienos sūdo kaipo prisirėdyt. <br/>4. <span class="explanation">nurodyti, parūpinti ką tinkama, rekomenduoti: </span> Ana tamistai prirėdỹs gerą darbininkę, t. y. prirodys. Prirėdyk muni į šlūžmą pri savo gaspadoriaus. Ar neprirėdỹtumi mums tinkamą butą? <br/><b>razrėdýti</b>. <span class="explanation">nuvilkti, nurengti: </span> </span> Anys vakaro <span class="explanation"> (vakare) </span> razrėdìs ir paims rūbus. <br/><b>surėdýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">surengti, suruošti: </span> Mūs brolelių pulkai surėdýti, vienas vynas <span class="explanation"> (vedys, vedlys) </span> suole pasodintas. Paskuo anie susirė̃dė ir išvažiuo [ja]. Susirėdýk prieš kelegą, t. y. susiraišiok. <br/>2. <span class="explanation">sutvarkyti: </span> </span> Metūse 1582 važiojo į Ringą surėdyti daiktų, katalikų tikėjimui priderančių, ir sutaikinti vokyčių su katalikais. Aš surėdžiaũ po rėdu anus prie darbo, o tu surėdýk visus daiktus. Taip jis par tas keturias dienas savo reikalą surėdė. Tiekgi durnai surėdýta: reikia statyt – balkių nėra. Taip jau pasaulis surėdýtas. <br/><b>užrėdýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">labai pasipuošti: </span> Nors tu ir užsirėdyk, bet jauna ir graži nebūsi! <br/>2. <span class="explanation">padaryti, paruošti. </span> <br/>3. <span class="explanation">užtaisyti: </span> Vakare užrėdė ponas muškietą, atsigulė. <br/>4. <span class="explanation">užmesti audeklo metmenis: </span> Audimą užrėdžiau, t. y. in rėdą sustačiau. O kas tau padarė naująsias stakleles? O kas tau užrė̃dė plonąsias drobeles? Močiutė žurė̃dė plonąją drobelę, sesulė išmokė lygiai, gražiai austie. | Užrėdyk tu man kašiką. Gatavą, užrėdýtą audeklą ir kiaulė paaustų. <br/>5. <span class="explanation">užlįsti: </span> Užsirėdė už stalą ir sėdos vyriausioj vietoj.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.