razsikėsti
.
kė̃sti, kẽčia, kė̃tė. plėsti, skėsti; skleisti: Geras alus kẽčia pilvą. Jis alsavo pilna burna, krūtine ir kėtė rankas kaip medis. Debesėli, plauk greičiau, – kėski sparnelius plačiau! Auk, obelėle, aukščiau dvaro, kalėda, kėskie šakeles plačiau dvaro, kalėda. Nekė̃sk rankos. Lapą savą kečia ant žemės. Želiant žolė savo žiedus kečia. Nekėsk laikraščio ant stalo, dėk taip. Medis nuo šalčio kẽčias ir sprogsta. Ištempamas kėtis (skėtis) kẽčias. Kẽčias kai vyža. Pumpurai kėtėsi, žydėjo. Kečias kečias pinavijos rūtelių darželiuos. Pradėjo akelės iš baimės kėstis. Valgyk, kad šonai kėstųs, dirbk, kad akys verstųs.
akìs kė̃sti (prieš ką) neklausyti ko, priešintis kam: Tu iš mažų dienelių prieš mane akìs kėteĩ.
apkė̃sti, àpkečia, àpkėtė.
1. apimti, aprėpti, apglėbti: Griebia, kiek tik gali rankom apkė̃sti. Tegul laiko apkėtusi tą savo sūnų – iš paskos nelakstysime. Višta viščiokus teip ir turi apkė̃tus, kad nepakliudytum. Kita ir maža kverkšlė daug kiaušių apkečia. Drūtos pušų šaknys plačiai apkėtusios turi drėgną žemę. Tau tai tik žemės daugiau apkėsti! Žentai nori visą mantą apkė̃sti. Jis turi pats vienas viską apkėtęs, niekam nieko neduoda. Ans apkėtęs turi šulinį, t. y. niekam vandens neduoda. Turėjo apkėtęs kelius dvarus.
2. apžergti: Nebijok, apkėsk kojom arklį. Aš neapkečiu arklio.
3. apgožėti, nusmelkti, kalėti: Tos žolės apkėtė daržoves. Reikia žiūrėti, kad piktažolės daigslių neapkėstų. Reikia saugotis miežius sėti, kolei žemė šlapia ir šalta, nes tada žolės miežius apkės.
atkė̃sti, àtkečia, àtkėtė. praplėsti, praskėsti: Šiam avies kailiui per siauras kailiavilkis – atkėsk jo ieneles, įspaudęs pagaliuką.
iškė̃sti, ìškečia, ìškėtė. išplėsti, išskėsti, išskleisti; išžergti: Nagus iškėtęs, tik tykoja, ar negaus ko. Iškė̃sk kėtį. Kas, kur? – klausiu aš pašokęs ir iškėtęs akis. Levyzarius iškėtė maišą. Plačiai iškėstos šnirplės. Medis kaip reketis išsikėtęs stovi. Išsikė̃skim kėčius, pradeda lyti. Saulius graibos aplink didelius jo. ragus, šiekštomis išsikėtusius į šonus. Išsikėtęs kai varlė. Ožka žiūri – po medžiu vilkas išsikėtęs guli. Sėdi išsikėtęs (plačiai, užimdamas daug vietos) kaip ant valako. Ko tu čia taip išsikė̃tus?! Eina išsikėtęs kaip šimtametė boba. Pareina išsikėtę (priėdusios) karvės. Šitas slėnys čia išsikečia (paplatėja) kelių mylių platumo, čia vėl susiaurėja. Galvelės rožių neižsikėtusių (nepražydusių, neišsiskleidusių) .
prakė̃sti, pràkečia, pràkėtė. praplėsti, praskleisti: Grėbliakotį labiau prakėsk (šakeles praplėsk) . Jis añtį pràkėtė (praskleidė) . Prakėsk (atskleisk, atverk) širdį savo. Pirštai prasikėtė, ir išslydo irklas. Tas kelmas erškėčių prasikėtė labai. Jau vienas jurgino žiedas prasikėtė. Marška truputį prasikėtus (prasiskleidus), ir neužmiega vaikas. Jis kaip prasikėtė (praturtėjo), nebnori ir su žmogumi pasikalbėti.
razsikė̃sti, razsìkečia, razsìkėtė. išsikėsti: Bulbojus kiauras ir razsikė̃tęs.
sukė̃sti, sùkečia, sùkėtė
1. suglausti: Tylėkit, dantis sukandę, kojas sukėtę klausykitės.
2. sutankėti, susigrūsti: Dobilai pirma buvo reti, o dabar susikėtė. Einu pažiūrėt, ko tep žmonės susikėtė pas duris.
užkė̃sti, ùžkečia, ùžkėtė. užimti, aprėpti, apglėbti; užgožėti: Tai kiek žemės turi užkėtęs [ėglis] ! Pusė viso ploto – miško užkėsta. Didis medis suklėstė ir užkėtęs nukalėjo mažesnį. Žolės gal jį. užkėsti. O priešais stovėjo abudu sūnūs – vienas vedęs, trobą užkėtęs, antras įtūžęs, besigaluojąs svirnely viengungio dalimi. Turėjo [ponas] vienas visą dvarą užkėtęs.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.