razširsti

šir̃sti, -ta (-ti), šir̃do. šìrsti; pykti, niršti: Kap pradėj [o] šir̃st, keikt, plūst. Kogi širstì, kogi pyksti? Pasakyk tu, broli, už ką tu širstì? Nebuvo, rodos, ko jam širst. Jei tik ką ne po jam pasakysi, tuoj jis ir širsta. Ką ne po juo šneki – šir̃sta. Nešir̃stam vienas anta vieno, nėra jokio piktumo. Šir̃sk nešir̃sk – neduosiu nė skatiko. Kažin jau ko teip šir̃sta: visa vasara nei žodžio. Vai, širdo, barė senas tėvulis jaunąją dukrelę už jaunosios žodelius. Žilvinas neširsta, mąsto neramus, – kuo būdu užkirsti kelią į namus. Jei namus statant meistara šir̃sta – gero neregėsia. Ar tu širsti an manę mergelės?
apšir̃sti. supykti, užpykti: Kab pasakiau, kad neisiu, tai apšir̃do anas. Kad jį susukt krūvon! – tep apširdaũ! Kap apšir̃sta, ir duoda (muša) . Ir apšir̃do boba an diedo duktės. Brigadierius apšir̃dę. Džiaugiuosi, kad Tamsta ant manęs neapšir̃dęs.
įšir̃sti

1. įpykti, įniršti: Tu įširdaĩ ant manęs, t. y. įkiršai, įniršai. Širste įšir̃dęs ans ant tavęs, t. y. įpykęs. Inšir̃dę, inbuvę anys, i ko – patys nežino. Įširdę tai pirktumėt žodį ir mestumėt vienas ant kito! O tu, varliau, inširdaĩ! Dar širdį laikysi! Tai senis net inšir̃do, ka tiek mažai rado grybų. Skundikas įširsta, paraudonuoja, skundžia dar nuoširdžiau. Diedukas inšir̃do an bobutės ir išvarė ją iš namų. Inšir̃dusi lapė an sa [vo] vaikų, kad tep ilgai žiopso, pati iškišo galvą oran.

2. susipykti: Labai insiširdo marti su seniu.
pašir̃sti.

1. įširsti, supykti: Mažu ponas paširdaĩ? Anas tep kap gaidys in pirštų vaikščiauna, cap, cap paspūtęs, pašir̃dęs. Kap pašir̃do [meška] an sa [vo] gaspadorio ir žumušė.

2. kurį laiką širsti: Nor pašir̃stam, pasbaram abidvi, ale ir vėl darbuojam. Na, paširs, paniurzgės kaimynas ir pamirš.
pérširsti.

1. smarkiai įširsti, perpykti: Kai jam pasakiau, tik pérširdo. Širdo ir pérširdo. Jis pérširdęs nuėjo bumbėdamas. Kap pérširsta, leidžia akmenais. Senis bėgiojo perširdęs it širšinas.

2. nustoti širsti: Pérširdo ir vėl geras.
prišir̃sti.

1. pakankamai daug širsti, pripykti: Kiek aš ant jų priširdaũ!. Prisiširdusi kamanė išskrisdavo pro atlapą langą.

2. pyktelėti, papykti, paširsti: Aš prišìrdau an litvėkų.
razšir̃sti. įširsti: Razšir̃do anas.
sušir̃sti; .

1. supykti, įtūžti: Sušir̃do, pikti net pasdarė. Kad sušir̃do vyras – lūpos dreba! Kai sušir̃sta, tai užsikeikia. Apsileisi geram – žmonės pagirs, apsileisi piktam – Dievas suširs. sujusti gintis, pulti: Sušir̃do bitys, dabar nebeprieisi.

2. susipykti: Su pačia sušir̃do ir paskorė. Mes su juoj sušir̃dę.

3. piktai pasakyti: Gera marti: nė vieno žodžio nesušir̃dom.
užšir̃sti. smarkiai užpykti, užniršti: Jis labai širdingas, greit užšir̃sta. An manęs tep užšir̃do sesuoj, kad manęs nenori daugiau ir sustikt. Žiūrau, kad jis an manę ko užšir̃dęs, betgi aš jam niekuoj nepraskreipiau. Užšir̃dus kap kada ir šlepteriu [vaikaičiui]. Jis kaip užšir̃do, net pajuodavo. O, jau užšir̃do jaunas bernužėlis ant šios jaunos mergužėlės. Tu ąžuole plačialapi, nestovėkie an kelio, – kap užširsiu, tai nukirsiu, per tvorą išmesiu. | Užšir̃do vokietys. Lapė užširdo ant vilko ir liepė eit in mišką padaryt rogelių. Kad už bloga jas subara, labai užsiširsti.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'razsirsti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>šir̃sti, </b>-ta (-ti), šir̃do. šìrsti; <span class="explanation">pykti, niršti: </span> Kap pradėj [o] šir̃st, keikt, plūst. Kogi širstì, kogi pyksti? Pasakyk tu, broli, už ką tu širstì? Nebuvo, rodos, ko jam širst. Jei tik ką ne po jam pasakysi, tuoj jis ir širsta. Ką ne po juo šneki – šir̃sta. Nešir̃stam vienas anta vieno, nėra jokio piktumo. Šir̃sk nešir̃sk – neduosiu nė skatiko. Kažin jau ko teip šir̃sta: visa vasara nei žodžio. Vai, širdo, barė senas tėvulis jaunąją dukrelę už jaunosios žodelius. Žilvinas neširsta, mąsto neramus, – kuo būdu užkirsti kelią į namus. Jei namus statant meistara šir̃sta – gero neregėsia. Ar tu širsti an manę mergelės? <br/><b>apšir̃sti</b>. <span class="explanation">supykti, užpykti: </span> Kab pasakiau, kad neisiu, tai apšir̃do anas. Kad jį susukt krūvon! – tep apširdaũ! Kap apšir̃sta, ir duoda <span class="explanation"> (muša) </span>. Ir apšir̃do boba an diedo duktės. Brigadierius apšir̃dę. Džiaugiuosi, kad Tamsta ant manęs neapšir̃dęs. <br/><b>įšir̃sti</b><br/>1. <span class="explanation">įpykti, įniršti: </span> Tu įširdaĩ ant manęs, t. y. įkiršai, įniršai. Širste įšir̃dęs ans ant tavęs, t. y. įpykęs. Inšir̃dę, inbuvę anys, i ko – patys nežino. Įširdę tai pirktumėt žodį ir mestumėt vienas ant kito! O tu, varliau, inširdaĩ! Dar širdį laikysi! Tai senis net inšir̃do, ka tiek mažai rado grybų. Skundikas įširsta, paraudonuoja, skundžia dar nuoširdžiau. Diedukas inšir̃do an bobutės ir išvarė ją iš namų. Inšir̃dusi lapė an sa [vo] vaikų, kad tep ilgai žiopso, pati iškišo galvą oran. <br/>2. <span class="explanation">susipykti: </span> </span> Labai insiširdo marti su seniu. <br/><b>pašir̃sti</b>. <br/>1. <span class="explanation">įširsti, supykti: </span> Mažu ponas paširdaĩ? Anas tep kap gaidys in pirštų vaikščiauna, cap, cap paspūtęs, pašir̃dęs. Kap pašir̃do [meška] an sa [vo] gaspadorio ir žumušė. <br/>2. <span class="explanation">kurį laiką širsti: </span> Nor pašir̃stam, pasbaram abidvi, ale ir vėl darbuojam. Na, paširs, paniurzgės kaimynas ir pamirš. <br/><b>pérširsti</b>. <br/>1. <span class="explanation">smarkiai įširsti, perpykti: </span> Kai jam pasakiau, tik pérširdo. Širdo ir pérširdo. Jis pérširdęs nuėjo bumbėdamas. Kap pérširsta, leidžia akmenais. Senis bėgiojo perširdęs it širšinas. <br/>2. <span class="explanation">nustoti širsti: </span> Pérširdo ir vėl geras. <br/><b>prišir̃sti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pakankamai daug širsti, pripykti: </span> Kiek aš ant jų priširdaũ!. Prisiširdusi kamanė išskrisdavo pro atlapą langą. <br/>2. <span class="explanation">pyktelėti, papykti, paširsti: </span> Aš prišìrdau an litvėkų. <br/><b>razšir̃sti</b>. <span class="explanation">įširsti: </span> Razšir̃do anas. <br/><b>sušir̃sti; </b>. <br/>1. <span class="explanation">supykti, įtūžti: </span> Sušir̃do, pikti net pasdarė. Kad sušir̃do vyras – lūpos dreba! Kai sušir̃sta, tai užsikeikia. Apsileisi geram – žmonės pagirs, apsileisi piktam – Dievas suširs. <span class="explanation">sujusti gintis, pulti: </span> Sušir̃do bitys, dabar nebeprieisi. <br/>2. <span class="explanation">susipykti: </span> </span> Su pačia sušir̃do ir paskorė. Mes su juoj sušir̃dę. <br/>3. <span class="explanation">piktai pasakyti: </span> Gera marti: nė vieno žodžio nesušir̃dom. <br/><b>užšir̃sti</b>. <span class="explanation">smarkiai užpykti, užniršti: </span> Jis labai širdingas, greit užšir̃sta. An manęs tep užšir̃do sesuoj, kad manęs nenori daugiau ir sustikt. Žiūrau, kad jis an manę ko užšir̃dęs, betgi aš jam niekuoj nepraskreipiau. Užšir̃dus kap kada ir šlepteriu [vaikaičiui]. Jis kaip užšir̃do, net pajuodavo. O, jau užšir̃do jaunas bernužėlis ant šios jaunos mergužėlės. Tu ąžuole plačialapi, nestovėkie an kelio, – kap užširsiu, tai nukirsiu, per tvorą išmesiu. \| Užšir̃do vokietys. Lapė užširdo ant vilko ir liepė eit in mišką padaryt rogelių. Kad už bloga jas subara, labai užsiširsti.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.