razsišviesti

šviẽsti, šviẽčia (šviẽta), šviẽtė

1. skleisti (spinduliuoti ar atspindėti) šviesą, veikti kaip šviesos (spindulių) šaltiniui: Saulė pateka i šviẽčia. Vakar saulė gražiai švietė, o šiandien, žiūrėk, visą dieną lyja. Ma [no] bus visi vaikeliai gražūs: kaktoj saulelė šviẽs, o pakaušy mėnelis žibins. Ir saulė nebešviečia skaisčiai, ir pavasaris nebe tokis, kaip būdavo. Saulė šviečianti. O veidas Jo buvo kaipo saulė šviečia galybėj savo. Kad nèšviečia dievaitis, tada sėja [linus]. Mėnulis šviečia kaip švietęs, ir šuo liūdnai kieme kaukia. Šviečia žvaigždės nuo dangaus. Kol šviẽtė (iki sutemų), dirbau. Kaipo nes žaibas išeit [a] nuog užtekėjimo saulės (rytų) ir šviečia iki nusileidimui (vakarų) . Inkiša balaną geležinėn skylutėn, ir šviẽčia balana. Lajaus kokian griežtin suleidi, ir šviẽčia užudegtas. Juozapo tai visada žiburys šviẽtė. Keturius knatus ka uždedi, gerai šviẽtė. Elektros ugnė mažutė, ale šviẽčia smarkiai. Kai vilko akis šviẽčia matociklas. Tik šviẽta, tik šviẽta tokios šviesios ugnys, tokios kaip kulkos, tokios šviesios. Tankiai liuob žmonys matys švieseles šviẽtant kur norint palaukė [je] a pakrūmė [je]. Abrozdas švietęs par pusę adynos ir užgesęs. Šviečiamosios dujos. Šviečiamóji bomba. Šviečiamàsis stiprumas. Užudegė senelis tokią lemputę, o ji šviečia kaip čigono dantis. Kiek čia švieta ta jūsų žvakė – kaip balandžio subinė [je] žirnis. Šviẽčia kaip kempinė plyšy. Kad šviečia Amžina Ugnis širdyj, tad akys gali ir apsižvalgyti. Taip giedra ir linksma! Tiek šviečia vilties! Saulė visiem lygiai šviečia. Ne dėl tavęs vieno saulutė šviečia. Ir saulė sa [vo] krašto geriau šviẽčia. Mėnuo švieta, bet nešildo. Ar šuva loja in mėnesį žiūrėdamas, ar ne, anas vis tiek šviẽčia. Auksinis obuolėlis pro langą šviečia. Kur piningai pakavoti, ten ugnis lipa lauko i šviẽtas. Jame. žyvatas buvo ir tas žyvatas buvo šviesybė žmonių, ir ta šviesybė švietėse tamsybėsa ir tamsybės neapėmė [jos].

2. šviesos šaltiniui veikti į ką spinduliais, teikti kam šviesumo, daryti, kad kam būtų šviesu, žibinti: Ot bijojom, regis, ir saulė į mus nèšvietė. Mun visur šviẽta saulelė, visur kvepa medeliai, visokie augumynai. Saulė kap šviẽčia, tai balta [būna drobė]. Neverk, sūnaitėli, neliek ašarėlių, šviečia šviesi saulutėlė ir dėl kareivėlių. Kas tėvynę mylės, tam saulelė gražiai šviẽs. Saulė šviẽtė į kambarį. Į akis švietė vėlyvo rudens saulė. Tu švieti visą naktį, švieti laukus ir miškus, ar nematei skrendant balto balandžio? Šviesk, mėnesėli, į sraunų upelį, mažu pamatysiu kur per jį lieptelį. Katrą vaiką mėnulis šviẽčia per langą, tas nakčia vaikščioja. | Ir jiems ta žvaigždė švies iš tolo skaisti. Ko saulė nešviečia? teikti šviesą kuriam reikalui, žibinti: Anie žvejodavo, o mes šviesdavom [degančiais šiaudais]. Suriša kūlelius ir šviẽčia iš užpakalio, ir baigiam raut [linus]. Toje krosnelėje kūrenosi ugnis ir švietė klojimą. Ne vienas kunigaikštis drebėjo, užgirdęs jo ragą, ne vienas Raivedys švietė gaisrais akysna. Darželį šokdavom. Vienas balana šviẽčia, kiti šoka. Nebuvo lempų; iš medžio dirbo [skalas]:
vienas skaldydavo, kitas šviẽsdavo. Ir nešvies daugiaus tavimpi šviesė žvakės. Mes tau suverpsim ir išausim, tik šviesk. Šviesk man su žiburiu taip, kaip aš tau šviečiau. Ale šviẽta anam, kad akys bijo. Šviẽsti kam į veidą. Naktį kelią mums švietė vilkai akimis. Tiktai šviesa iš krautuvių langų, išpuoštų eglaitėmis, raudonai švietė praeivių veidus. Nešviẽsk, ne saulė (neužstok šviesos) ! Kas kitam kelią šviečia, tas ir pats gerai mato. Siuvėjai adata šviečia, o mezgėjai prūtkai šviečia. Anais sunkiais laikais žmonės balanom šviẽtėsi, žvakes retai kada žibino. teikti, skleisti laimės, gėrio ir pan. šviesą: Kas nori šviesti kitiems, tas pats turi būti šviesus. Norėtum brangią išvysti pilį, kur garsūs amžiai užmigę tyli, kai Vilnius buvo mums kaip akis, kai švietė jis Lietuvai, mūsų tėvynei. Kad tik vaikeliui dvasia šventa šviestų, o su pinigais bėdos nebus. Tu privalai eiti pasirinktu keliu ir neišleisti iš akių šviečiančio idealo. Šviẽčiantis pavyzdys. Tu man pati kaip giedrio [je] dieno [je] saulutė švieti. Idant visiems šviestų ir žibėtų, kaip saulė žiba. Jei kuo ir šviečiam – tai gerais darbais. Čia būdamas visiems švietė paveizdu savo. Jūs šviesite jiems dorybių ir kilnaus gyvenimo pavyzdžiu.

3. giedrytis: Jau šviẽčias, ale da lyja. Dabar vėl kaip ir šviẽčias, plonyn kaip ir eina debesai. Ir nesišviẽčia oras. Baigia jau nulytie, skystėja, šviẽčias dangus. Jau iš vakarų šviẽčiasi, gal nustos liję. Pryš vakarą i vėl pradėjo šviẽsties. Šviẽtas, nebreik lietsargio, neneškias – kebelis. Teip buvo besìšvietanti, i vėl apsiniaukė.

4. švisti, aũšti: Tai naktį kulia, rýto jau šviẽčias – eina namo. Jau šviẽčiasi (sviẽsiasi), reikia keltis pečių kūrent. Stvėrė viedma peilį, nuraižė visom dukterim galvas, tik šviečiantis apdabo [jo],
ką dukterys papjaustyta.

5. veikti šviesa darant nuotrauką, eksponuoti: Neužtektinai šviẽstas.

6. tirti spinduliais (ppr. rentgenu): Dabar, kai gulėjau ligoninė [je],
tai šviẽtė ma [n] galvą. Čia išleidžia iš ligoninės, čia ir vėl tempia šviẽst. Metai laiko – vėl liepia daktaras šviẽst. Ko sveikas žmogus eis šviẽstis?! Šviẽtas, eina par daktarus.

7. leisti kiaurai šviesą, būti permatomam, išretėjusiam, išskidusiam, kiauram: Kelnių užpakalis šviẽčia. Kiauros kelnės – šviẽčia iš tolo. Žiūrėk, bačka [perdžiūvus] – jau šviẽčia kraštai. Te tik viršų naują uždėjo, o apačia šviẽčia. Visa pirkios pelėpė šviẽčia. Jau seniai reikia naujo stogo – visas šviẽčia. Mūsų to laiko dvasinėje bibliotekoje švietė didelė spraga. I mūs prie kaminui šviẽčias [stogas]. | Tavimp jau laukas šviẽčiasi (sviẽsiasi) (jau matyti plikė) . būti pro ką matomam, kam šviesiam ryškėti pro ką: Antai pro šakas ir palaukė šviečia. Jurgiui iš po švarko švietė languoti marškiniai. Kiek čia teįdėjau – da dugnys šviẽčia. Anapus upės tamsavo parkas ir pro medžius švietėsi dvaro rūmai. Kokios čia pančekos – blauzdos šviẽčias.

8. pajėgti matyti, regėti. Į senatvę akys nešviẽčia. Meñka šviẽčia mano akes. Ma [no] akys nèšviečia gerai. Senam žmoguo ir akys nebèšviečia. Protas da veikia, akys nebešviẽčia. | Ne tep šviẽčia [akiniai],
kap prigimtos akys. Nevienodai šviẽčia akys (kiekvienas savaip supranta, kitaip elgiasi) . Bet kiek šviẽčias, ir Dievui dėkui! matyti: Tik ir akims bèšvieta mažai.

9. rodytis, atrodyti: Ką padarysi, kad žmogu [i] teip šviẽčia. Mum regis teip, o jam gal kiteip šviẽčia. Kaip jiem galvo [je] šviẽčia – kaip jie gyvens darbo nenorėdami! Kaip jam galvoj šviẽtė, tai teip anas ir padarė. | Jam teip protas šviẽčia (taip jam rodosi, toks jo supratimas) . Man tai šitaipos šviẽčias, motin. Jom šviẽčias, kad teip bus gerai.

10. mokyti, ugdyti, prusinti: Jis mokyklą turėjo, vaikus šviẽtė. Jis greitai pastebėjo Stepono pranašumą, tad noromis jį švietė ir davinėjo kai ką pasiskaityti. Politiškai šviẽsti mases. Šviẽsti žmonių protą. Liaudies šviečiamàsis darbas. Pažangioji šviečiamojo amžiaus mintis subrandino kovą su feodaliniu absoliutizmu. Šviečiamóji literatūra. Dabar žmonės šviẽčiasi. Šviẽskis, bene prasišviesi akis sau. Vaikai skaitė ir švietės, nes vienas knygos čiupinėjimas jau plečia žmogaus akiratį.

11. būti ryškiai matomam, kam šviesiam, spalvingam, spindinčiam, švytinčiam: Sergėjai kaipo vy [z] dį, akėje šviečiantį. Jau dantys nešviẽčia. Jam žandeliai raudoni iš tolo šviẽčia. Iš po snieguotos kiškio kailio kepurės švietė jaunas, įraudęs veidas. Šviečia skarelė balta, šilkinė. Toks margas megztinis, šviẽčia visom spalvom. Tavo velėti rūbai tai jau iš tolo šviẽsdavo. Su naująja suknele ji iš tolo šviẽčia. Į septintus metus šviẽta tie piningai užkastiejai. Težvingauj žirgelis po žalią lanką, tešviečia žiedelis ant baltų rankų. Jo parėdai auksu švietė. Purpuru šviečią̃s. Vaisiai soduose tarpo, teip ir obuoliai ant medelio puikiai švietė. Prieklėtis, net akmuo pasistoti švietė baltumu. O ten aukštai, palėpėje, langelis mažas šviečia. Baltomis langinėmis švietė kaimo gyventojų namai. Kiemas išpiltas žvyru, viskas išblizgyta, gražu – šviẽčia iš tolo. Išsiprausęs, išsipucavojęs pirty, šviẽčia šviẽčia! . Akys šviečia kai perkūno. Tokių kirmėlaičių miške, nueini par mišką – šviẽčia kaip ir blizgutis. Žalias toks kirminelis, i šviẽta teip naktį, kaip koki žvakė šviẽta. Stintos i į tamsą šviẽta. Ten jis liepė apvilkti ją brangiais drabužiais, ir ji švietė kaip giedra diena. Rūtų raselė taip gražiai šviečia kaip sidabrėlis. Šviečia grikių lopinėlis lyg paklodė pagiry. Bado iltys šviẽtė pavasarį (buvo striuka su maistu) . Ką ten su juo beprasidedi – jam jau pakaušy mėnuo šviečia (praplikęs) . Nors pakaušis šviečia, bet da nosį riečia. Tai gražus namas – visą ūlyčią šviẽčia! Oi kap aš ejau per didį dvarą, man vainikėliai dvarelį švietė. O ši trečia žolelė švietė visą darželį. Padirbo mūro bažnyčią ir klioštorių ant dvejų trobų, kurs ir lig šiolei tebešvieta Raseinių miestą. Jauną šviẽta zūbai, o seną – rūbai. Balose žiūkeliai (vabalėliai) šviẽčias, ir regėt naktį. Ne piningai degė, bet šukės švietės. Žmonys kalba, kad kas šimtą metą piningai švietas, išleisdami mėleną šviesą. Kur auksiniai piningai žemėj švietas, yra geltona liepsnelė, o kur sidabriniai, tai baltai melsva. Tos kaukės (klumpės) gražios, nudažytos, auksinės raidės čia tokios sau išspaustos šviẽtas. Lakuoti batai švietėsi saulės spinduliuose. Labai šviẽtės arklių [pakinktų] papuošimas, kap saulelė. mirgėti, švysčioti, blykčioti: Vaikai neatsigręždami nukurnėjo, tik padai švietė.

12. atspindėti: Kad nublizginta – net veidą šviẽčia.

13. išreikšti kokį šviesų jausmą, nusiteikimą. būti matomam (ppr. veide) kokio šviesaus jausmo pasireiškimui: Jo akys, jausmo pilnos, švietė džiaugsmu neapsakomu. Veidai švietė dangiškąja gražybe, o iš viso stuomens plaukė angelo saldybė. Ant (iš) veido šviẽčia žmogaus širdis. Antai šviẽta kaip jaunas mėnulis. šviesiam jausmui, nusiteikimui veikti veido išraišką, daryti jį giedrą, švytintį: Jo veidą švietė džiugus jaunatviškas pagyvėjimas. darytis giedram, švytinčiam: Šviečias, grožėja drauge su saule ir Sauliaus veidas.

14. puošti: Dukteres šviẽta – eina tratėdamos. Ana švietas eidama į veseliją. Panos kad šviẽtas, kad pustos, baimės! Kur eisi, kad taip švietýs? Pryš ką tu čia švietýs?!

15. būti, laikytis, gyvuoti: Ilgai nešviẽsys ir miestalė [je] – suras tavi ir ten.

16. būti kortų švietalui, rinkti švietalą: Kas šviẽtė? – Giliai.

17. šveisti, trinti, blizginti: Šviẽsk peilius. Šviẽta aulinius batus, apsiavė, eis ir ans kartu. Aš su šepečiu šviẽsu. Šviẽta katelus – viskas blizgės! Numus gerbė, beje: suolus, staktas, palanges, duris iš vidaus ir lauko, kaip sakiau, švietė. Petronė murzina, purvina, pasikaišiusi, atsiraičiusi bešviečianti virtuvės grindis. Ir kačei jį švieti kaip zarkolą, tačiau rūdys laiko. Aukso žiedą šviečiau. Sūrimas, rūgštimas širdį švieta, balta duona gelžį laužo. Vyriškas i katilas yr šviẽtamas – turi veizėti.
šviestinaĩ. O dė [l] ko ana čia pradėjo teip šviẽsties?

18. mušti: Jug tave jau švietė su šluotos abum galum! smogti, tvoti: Šviẽsti kam basliu į galvą.

19. smarkiai, daug valgyti, ėsti: Tik švietù, ka pilvas trata.

20. smarkiai eiti, bėgti, važiuoti, lėkti.
akìs šviẽsti teikti džiaugsmą, paguodą: Tėvelis mus ramino, tėvelis mus mokino, ba mūs akeles švietė. Kai šviesi žvaigždelė tamsioj naktelėj, tai mūs tėvelis mūs didy vargely.
su smaginiaĩs šviẽsti šaipytis: Jaunai negražu buvo su smaginiais šviesti ir valgyti.
su žvakè šviẽsti stebėti ką bloga slapčia darant: Sakykime, ar kas kuomet šviečia su žvake tokiems darbams.
apšviẽsti, apšviẽčia (àpšviečia), àpšvietė.

1. paskleistais šviesos spinduliais padaryti matomą, šviesų: Su žvake, su žiburiu apšviesk. Pašviesti, žiuburiais apšviẽsti. Saulės apšviestà vieta. Aprasota žemė žibėjo – buvo tekančios saulės spindulių apšviesta. Šventykla buvo apšviečiama pro mažus langelius prie pat lubų; kiekvienas langelis apšviesdavo jam paskirtą statulą. Uždega žvakę …, tada visus apšvieč [ia]. Mašina naktį apšviẽčia toliausia. Apìšviečiau [mašinos žibintais šernus],
tai eina kaip ciūgas. Švyst su batereika muni visą àpšvieta. Dangus apšviestas šviesaus mėnulio. Iš [piršlio] makaulės būs liktarna ponams apšviẽsti, svečiams sukviesti. Tu nesi vertas, kad tavę apšviestų saulė. Kad tavę saulė neapšviestų̃! Tujau atsirado vaisko, kad saulė neapšviečia (labai daug) . Ne saulė, visus neapšviẽsi (visiems nepagelbėsi) . Su balanom apsišviẽčia ir kulia. Nuėjęs pašeria arklius ir žvilgterėja į galvijų namą, apsišviečia jį lajiniu žvakigaliu.

2. prasigiedryti: Apsìšvietė biškį, gal ims šalt.

3. paveikti šviesa darant nuotrauką: Àpšviečiamoji lentelė.

4. padaryti matomą rentgeno aparatu: Gydytojas apìšvietė ir sako: – Tau kroniškas vėdariuko uždegimas.

5. praregėti: Kai apsimazgoj [o],
tujaus akys apsišvietė.

6. duoti dalyko supratimą, aiškumą, išaiškinti: Dvibalsio -ui- klausymas tebėra neapšviestas ir Europos kalbininkams. Lietuvos sutvarkymą XII ir XIII amž. labai šykščiai apšviečia žinių šaltiniai. Jei dabar kas rašytų, kaipgi kitaip tą pačią medžiagą apšviestų. Dėkui sveikas apšviẽtęs. Gal tai apsišviest per aną figūrą Seno Testamento.

7. paskleisti švietimą, išmokyti, išlavinti: Mokyklos žmonėms apšviesti. Apšviẽsti protą. Man buvo labai malonu, kad pasitaikė gera proga žmogų apšviesti. Tu su juo nesusidėsi – jis apšviesto razumo žmogus. Tarp tų išsirado vienas didžiai neapšviestas ir kitiems įkyrus. Dzūkijoje daug vietų, reikalaujančių apšviestesnių žmonių. Apgailėtina yra, kad Lietuvos apšviestiejie iki šiol snaudė. Kas mokslais apšviestas, tas gyvens be baimės. Anie tokie jau kažin kas teip tokie neapsišviẽtę. Dabar jau visi pradeda apsišviẽsti, nenora gyventi tamso [je].

8. įteigti žmogui tikėjimą, jo palaimą, šviesą, ta šviesa išsklaidyti netikėjimą: Nes pats Christus est saulė, kurio meilės šviesumas apšvieč [ia] mūsų visų dūšias, griekų pravaro tamsas. Viešpatie, manęs neapleisk, smūtkūsu mane apšviesk. Bet Dvasia šventa per evangeliją pavadino, mane dovanomis savo apšvietė. Ta buvo tikroji šviesybė, kuri visas žmones apšvieč [ia],
kurie ant šio svieto ateit [a]. Apišvietęs šviesybė veido švento tavo. Savąja vėl išminčia ir mokslu tiesos pasaulį àpšvietė. O visogalis Pone, apgišviesk mūsimp visuose tą šventą valią savo. Ir nereikalavo ans miestas saulės nei mėnesio, kad šviestų jampi, šlovė nes Dievo apšvietė jį, o avinėlis yra jo žvakė. Dievo dvasė jį buvo apšviẽtusi. Kad ben vienas spindulelis loskos p. Dievo apšviestumiat ir parsiėstumiat širdį. Aš meldžiau Viešpatį Dievą, kad savo malone teiktųsi nuraminti ir apšviesti tavo sielą. Idant apsišviestųsi tiemus, kurie tamsybėsa ir šešuolėje smerties sėdi. atskleisti (tikėjimo paslaptis): Ir apšvies paslaptis tamsybių. Pranašus reikšdamas, slapčias apšviesdamas.

9. pagražinti, papuošti: Kai apdengsta, apšviẽs namą, bus kaip naujas. Kad apšviesiù gražia, šviesia paklote lašką! Ir tamstos Stasė ne blogesnė, ir kita tokia – dalį įneštų ir gyvenimą apšviestų. Ta karalaitė sako, kad aną taip apšviẽtusi, apipucėjusi, ta (tai) būtum nieko vyras. Jei zūbų nėra, nė rūbas neàpšvieta. Kurgi jau eisi teip apsišviẽtęs? Kad apsìšvietė tuoj paklote nedėlion! Ar jau apsìšvietei šventėms?

10. nušveisti, nuvalyti: Apšviẽsk tus katilus – pritukę. Gaspadorius švieta tus abrozdus, sako: – Bieseli, reik i tavi apšviẽsti. Turì žmogus apsišviẽsti, ka nesmirdėtumei.
ãkys apsìšvietė prasigyveno: Ãkys biskį apsìšvietė, tai didžiuojas jau.
atšviẽsti, atšviẽčia (àtšviečia), àtšvietė

1. atmušti šviesą, atspindėti: Naktį vanduo atšviẽčia žvaigždeles. Mes aiškiausiai matome tuos daiktus, kurių atvaizdus lęšiukas atšviečia geltonojoje dėmėje. Saulelė leidos – žara dar atsišvietė. Į lango stiklą atsišviečia pilnija. Pro stiklą atsišviẽčia veidas. Vandenyje medžiai atsišviẽčia. šviesti, spindėti kokia šviesa: Vilkų akys atšviẽčia žalia šviesa. Atšvies skarelė žaliai raudona, žibės žiedelis aukso geltono. Nės ir atšvietė juodos akytės, juodos akytės mano mergytės, ir atžėrėjo aukso žiedaitis.

2. šviečiant (grožiu, gražiu drabužiu) ateiti: Ir Marytė su nauju paltu àtšviečia.

3. atskleisti, parodyti: Mūsų knygos atšviečia mūsų pačių sielą. Mūsų dailioji literatūra neatšviečia dabartinės visuomenės. išryškėti: Kalboje, it stebuklingajame veidrodyje, atšviečia tautų gyvenimas, jų kultūra, jų ramieji ir kruvinieji santykiai su kaimynais.

4. būti pro ką matomam, prasišviesti: Par maliavą nebeatšviečia medžio rievė. Gražus daiktas ir par pelenus atsišviečia. padaryti matomą, prasišviečiantį pro ką: Ties aukštiniu dūmų sluoksnis buvo plonesnis, judrus, melsvai atšviečiąs pajuodusias lubų lentas. Maliava nebeatšviečia, medžio rievės nematyt.

5. praregėti, pasidaryti skaidresniam: Akys atsišvietė nusiplovus vandeniu.

6. atsispindėti (jausmui) išorėje: Puronis tik rankomis skėstelėjo, o jo veide atsišvietė sumišimas. Aistra atsišvietus ir tau akyse.

7. padaryti geresnį, gražesnį: Seną dar àtšvieta drobužis, aple jauną ko beklausi. Tas tavo naujas stalas àtšvieta visą kambarį. Kartiejai pipirai atšvieta putrą. Ant pat vidurio stalo dievo pyragų torielius – baltų, rausvų ir mėlynų – visą stalą atšviečia. Visi budinkai palaikiai, tik troba graži, viską àtšvieta. Àtšviestas miestas – tvarkyties ėmė. Trilinkos kūtės atšvieta visą gyvenimą. Buvo dideliai graži, liuob visą anų gyvenimą atšviẽs, kad apsižanijo. Geras buvo žmogus: darbininkas, negeriąs, visada linksmas ir nepaprastai stiprus, – tuoj atšvietė jau smunkantį ūkį. Gyvas, vikrus piršlys buvo, àtšvietė visą veselią. Kai išbaltino, bažnyčia daug atsìšvietė, o buvo palubiai išjuodę. Prisistatė trobų, atsìšvietė miestelis. Šiek tiek atsìšvietė jau ir mūso kolūkis. Atsìšvietė dabar, pasirėdė. būti geram, gražiai atrodyti: Vasarojus šįmet prastas, tik rugiai atšviẽčia. Atsìšviečia nuog visų – tokia graži! pralenkti (gerumu, gražumu): Ana mudvi atšviẽčia savo gražumu. Gražesnis prastą atšviẽčia.

8. apšviesti, sukultūrinti: Miestas biškį àtšvieta žmogų – gražiau pradeda šnekėti, vilkties. Dabar žmonės yr àtšvietamys, nebtika visokiais niekais.

9. atkirsti švietalu.

10. sukirsti, suduoti: Aš jam gerickai àtšviečiau, net Dievas pasdžiaugė.
akìs atšviẽsti

1. padėti ar priversti suprasti: Aš tau atšviẽsiu akìs! Tu mums àtšvietei akìs.

2. padaryti malonumą, sukelti nuostabą: Kaip aš parodysiu štuką, tad visiems atšviesiu akis.
akìms atsišviẽsti pasiskaninti: Vis sviesto kruopelė – bus akìm atsišviẽst.
įšviẽsti, įšviẽčia (į̃šviečia), į̃švietė

1. įeiti kur šviesai, apimti ką šviesa: Saulė į̃švietė į vidų par langą (pro langą). Medžiai klevai užsto [ja],
saulelė neį̃švieta į langą, netinka žolelėms. Į tokius langus saulė neįšviẽčia. Lietuvių žinyčios buvo bestogės, idant saulės gaiviną spinduliai galėtų … įšviesti. Darė grabą be durelių, viršuj be langelių, kad vėjelis neįpūstų, saulutė n'įšviestų. Šviečiu į ką, įšviečiu ką. Ligonis guli lovoj, saulutė jį įšviẽtus. Ale ką jūs vakar par vakarą darėt: teip par jus pirkioj buvo añšviesta.

2. šviečiant (grožiu, gražiu drabužiu) įeiti: Praviro durys, ir įšvietė su ryškiai rausvo atlaso striupke Greičiuvienė.

3. patekti tikėjimo šviesai: Ta šviesa ir į … pagonių širdis įšviečia. Evangelijos šviesa buvo pradėjusi jau ir į grykiškąją bažnyčią įšviesti.
iššviẽsti, iššviẽčia (ìššviečia), ìššvietė

1. kurį laiką šviesti kam, žibinti: Visą naktį aš jam ìššviečiau. Dar turim kiek žibalo – tuos metus gal kaip išsišviẽsim.

2. iš eilės viską nušviesti: Ìššviečiau, išieškojau visus palovius ir nieko neradau. Sutvėrė saulę, mėnesį ir žvaizdes, kuriomis firmamentą ir padauses dangiškąsias iššvietė.

3. išsigiedryti, pasirodyti. Iš ryto buvo apsiniaukę, popiet saulė išsìšvietė. Saulė išsišviẽčia ir vėl apsiniaukia. Išsìšvietė oras, eisim šieno grėbt. Matysi, išsišviẽs šiandie. Išsìšvietė prieš saulės leidimą. Dieną lijo, buvo apniukę, pavakary išsìšvietė.

4. prašvisti, išaušti: Atsikėlęs zdairausi, kad jau išsišviẽtę. Kol išsišviẽčia, ir pečius išsikūrena. Laukiam, kol išsišviẽs; kap išsìšviečia, pakrinkam [po mišką grybauti]. Kai saulelė ryte teka, diena išsišviečia, tada bitės iš avilių in vyšnelių tiesia.

5. išpuošti: Tėvai ìššvietė, išrėdė savo dukteris. Išsišviẽtusios mergos kaip žiuburiai. I nebuvo teip nė išsišviẽtęs, o linksmus buvo. Išsišviẽtę, geriausiai gyvena. Jokūbienė išsišvietė kaip tik begalėdama, žallangiu sijonu, apsirišo gėlėta balta skepetaite.

6. iššveisti, ištrinti, išblizginti: Ar didįjį puodą ìššvietei? Iššviẽsk šlėdalikes, pakinkyk kumelikę. O jei varinas puodas yra, tada tur jį iššviesti ir vandemi išplauti. Kalavijas yra paglaustas ir iššviestas. Jis vaikus Levi čystys ir iššvies kaip auksą ir sidabrą. Tu, žalty, rietus išsišviẽsk, tokio pono nakvinama.

7. greit išbėgti, išlėkti: Karvės iš kūtės iššvietė į laukus.
nušviẽsti, nušviẽčia (nùšviečia), nùšvietė

1. apimti ką šviesa, padaryti ką šviesų: Pasiutęs lieknas [buvo],
kad nė saulė nenušviẽsdavo. O saulė jau leidos ir išlindusi iš po debesio paskutinį kartą nušvietė apylinkę. Staiga mėnulis lyg vandenin įbrido ir nušvietė viską blankia, svetima šviesa. Jeigu vystyklų nepaėmei, kol mėnulis neužtekėjęs, tai mėnulio nušviestus negalima imt. Apsirėdė žvaigždės sukniom ir žvaigždės čeverykais ir pirštinėm, … visą bažnyčią nùšvietė. Kartais sustingusias dykumas nušviesdavo spalvinga šiaurės pašvaistė. Mūsų žemės nuolat gaisais nušviestos, mūsų kaimai ir miestai nuolat liepsnoja. Imčiau kirvelį, kirsčiau langelį, nušviesčiau mergelei tamsią klėtelę. (Spindulių) nušviestas. Ši elektros lempa toli nušviẽčia visa gatve. Šito lėmpa nušviẽčia lig kūtei. Aš su šviesa nùšviečiau į vietą. Nušviẽsti tamsybes. Ir atlėkė trys raibos paukštelės, ir nutūpė ant našlelės dvaro, jos akelėm visą dvarą nušvietė. Pereina per galvą mintis, nušviečia protą. Jis, kai į Jurbarką atvažiuodavo, visą Jurbarką nušviẽsdavo. Kad taũ nušviẽst [ų] strėla (žaibas) ! Jei lempą aukščiau pakelsi, toliau nušvies. Regėjos, niekados tasa dangus nebeprasiblaivys, nebenusišvies saulės spinduliais. Nusìšvietas i laukai, jei negirtas [vyras] pareina.

2. sušvytėti: Kame kas nusìšvieta, tujau sako: piningai dega. Vakarinė žvaigždė tai aiškiai nusišviẽčia (ryškėja savo šviesa) . Man iš netyčių laimė nusìšvietė. Vargiai jiem. tas butas greitai nusišviẽs.

3. šviečiant nuvažiuoti: Nùšvietė an Tūros vienkiemį, tik žiūriam – jau anupus Pyvesos.

4. nusigiedryti: Gal nusišviẽs, nueis debesiai. Vėjas pakilo, tai ir nusišvietė biskį. Apentais pagada stosis – nusìšvietė. A nusišviẽs kada diena, a taip i būs apsitraukusi. Saulelė nusišvietė mažumą. Dangus vėl nusišvietė. Kaip akys po verksmo nusišvietė dienos.

5. pagražinti: Nušviẽsi visą sodą (sodžių), tokią gražią trobą pasistatęs. Tokie aviliai sodybą nušviečia. Jis. turi nušviesti visus Šalteikių kapus. gerai, gražiai atrodyti: Jo nor budinkai nùšviečia (šiaip ūkis prastas) . pralenkti gražumu: Ji ir kitas nùšvietė.

6. padaryti giedrą, išreiškiantį šviesų nusiteikimą: Pakelkim galvas, nušvieskim veidus! Netinka šiąnakt liūdna mintis. Genovaitės veidą vėl nušviečia giedri šypsena. Džiaugsmas nùšvietė jo veidą. Jo veidas nusišvietė plačiu šypsniu.

7. geriau pasijusti, pralinksmėti: Negali supaisyt jo ligą: vieną dieną nusišviečia, kitą miršta. Jau buvau nusišviẽtus, ir vėl šita žinia.

8. išaiškinti, pavaizduoti: Reikalui (visuomenės dalykui) nušviesti reikalinga nepartinė spauda. Istorinis tyrinėjimas žemės santykiams nušviesti. Prievaizdas nušvietė ponui dvaro reikalus.

9. nušveisti, nuvalyti: Ana nemokėjo nė suolo nušviẽsti. Nušviẽsk kepurę. Šviestas, nušviestas. Kur girdysma bėrūsius žirgelius, kur nušviesma aukso pentinelius.
nušviestinaĩ. Šviestinai, nušviestinai. Kipelį turi teip nusišviẽsti, ka švitėtum. nusivalyti (po turėjimo, atsivedimo): Karvei nusišviesti po turėjimo reik krapų sėklos su kviečių miltais.
šìrdį nušviẽsti

1. atgaivinti: Dar šaukštą, dar šaukštą – jug taip nùšvieta šìrdį.

2. pradžiuginti: Šìrdį mun nenùšvieti, ka munęs neklausai.
pašviẽsti, pašviẽčia (pàšviečia), pàšvietė

1. paskleisti kiek šviesos: Saulė išlindo, pàšvietė ir vėl paskavojo. Saulelė pàšvietė, išejau į batvinius. Kadgi pašviestų̃ šviesi sauliulė, maž numaldytų mažą vaikelį. Dabar nuo ryto mėnuo pašviečia. Aš pasiversiu šviesia žvaigždele ir aš pašviesiu tamsią naktelę.

2. nukreipti šviesos šaltinį kur, kad būtų šviesu, pažibinti: Užsižibino skalą ir pàšvietė į prymenės kertę, kad greičiau klumpius susirasčio. Savo aprūkusiu žibintu jis pašviečia į svetimojo veidą. Maži vaikai pašviẽsma su žibintuvais. Pašviẽsu, kad nepavirstumi. Aš pasidrąsinęs pàšvietu – katinas lindęs į klėtę ir įkliuvęs. Pašvietė ant manęs ir pamatė, kad mano visa krūtinė pienina. Pašviẽsk svečiui taką su žiburiu. | Tai ką? Gal reiks pašviẽst akỹs?. Iš lajaus pasidirbdavo žvakelių, įdeda liktarnė [n] i pasišviẽčia. Pasidariau pats su kuo pasišviẽsti. Pasišviẽčia – vėžiai ir lervoja in šviesą. Balanų kūlelį įsideda ir važiuoja pasišviẽsdamas kelią. Kai kiti sumigo, ji pametė siuvimą ir ėmė žiūrėt, pasišviesdama balana, ar kas neropoja asla. Ieškodamas pasišviẽsk žiburiu.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'razsisviesti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>šviẽsti, </b>šviẽčia (šviẽta), šviẽtė<br/>1. <span class="explanation">skleisti (spinduliuoti ar atspindėti) šviesą, veikti kaip šviesos (spindulių) šaltiniui: </span> Saulė pateka i šviẽčia. Vakar saulė gražiai švietė, o šiandien, žiūrėk, visą dieną lyja. Ma [no] bus visi vaikeliai gražūs: kaktoj saulelė šviẽs, o pakaušy mėnelis žibins. Ir saulė nebešviečia skaisčiai, ir pavasaris nebe tokis, kaip būdavo. Saulė šviečianti. O veidas Jo buvo kaipo saulė šviečia galybėj savo. Kad nèšviečia dievaitis, tada sėja [linus]. Mėnulis šviečia kaip švietęs, ir šuo liūdnai kieme kaukia. Šviečia žvaigždės nuo dangaus. Kol šviẽtė <span class="explanation"> (iki sutemų), </span> dirbau. Kaipo nes žaibas išeit [a] nuog užtekėjimo saulės <span class="explanation"> (rytų) </span> ir šviečia iki nusileidimui <span class="explanation"> (vakarų) </span>. Inkiša balaną geležinėn skylutėn, ir šviẽčia balana. Lajaus kokian griežtin suleidi, ir šviẽčia užudegtas. Juozapo tai visada žiburys šviẽtė. Keturius knatus ka uždedi, gerai šviẽtė. Elektros ugnė mažutė, ale šviẽčia smarkiai. Kai vilko akis šviẽčia matociklas. Tik šviẽta, tik šviẽta tokios šviesios ugnys, tokios kaip kulkos, tokios šviesios. Tankiai liuob žmonys matys švieseles šviẽtant kur norint palaukė [je] a pakrūmė [je]. Abrozdas švietęs par pusę adynos ir užgesęs. Šviečiamosios dujos. Šviečiamóji bomba. Šviečiamàsis stiprumas. Užudegė senelis tokią lemputę, o ji šviečia kaip čigono dantis. Kiek čia švieta ta jūsų žvakė – kaip balandžio subinė [je] žirnis. Šviẽčia kaip kempinė plyšy. Kad šviečia Amžina Ugnis širdyj, tad akys gali ir apsižvalgyti. Taip giedra ir linksma! Tiek šviečia vilties! Saulė visiem lygiai šviečia. Ne dėl tavęs vieno saulutė šviečia. Ir saulė sa [vo] krašto geriau šviẽčia. Mėnuo švieta, bet nešildo. Ar šuva loja in mėnesį žiūrėdamas, ar ne, anas vis tiek šviẽčia. Auksinis obuolėlis pro langą šviečia. Kur piningai pakavoti, ten ugnis lipa lauko i šviẽtas. Jame. žyvatas buvo ir tas žyvatas buvo šviesybė žmonių, ir ta šviesybė švietėse tamsybėsa ir tamsybės neapėmė [jos]. <br/>2. <span class="explanation">šviesos šaltiniui veikti į ką spinduliais, teikti kam šviesumo, daryti, kad kam būtų šviesu, žibinti: </span> Ot bijojom, regis, ir saulė į mus nèšvietė. Mun visur šviẽta saulelė, visur kvepa medeliai, visokie augumynai. Saulė kap šviẽčia, tai balta [būna drobė]. Neverk, sūnaitėli, neliek ašarėlių, šviečia šviesi saulutėlė ir dėl kareivėlių. Kas tėvynę mylės, tam saulelė gražiai šviẽs. Saulė šviẽtė į kambarį. Į akis švietė vėlyvo rudens saulė. Tu švieti visą naktį, švieti laukus ir miškus, ar nematei skrendant balto balandžio? Šviesk, mėnesėli, į sraunų upelį, mažu pamatysiu kur per jį lieptelį. Katrą vaiką mėnulis šviẽčia per langą, tas nakčia vaikščioja. \| Ir jiems ta žvaigždė švies iš tolo skaisti. Ko saulė nešviečia? <span class="explanation">teikti šviesą kuriam reikalui, žibinti: </span> Anie žvejodavo, o mes šviesdavom [degančiais šiaudais]. Suriša kūlelius ir šviẽčia iš užpakalio, ir baigiam raut [linus]. Toje krosnelėje kūrenosi ugnis ir švietė klojimą. Ne vienas kunigaikštis drebėjo, užgirdęs jo ragą, ne vienas Raivedys švietė gaisrais akysna. Darželį šokdavom. Vienas balana šviẽčia, kiti šoka. Nebuvo lempų; iš medžio dirbo [skalas]: vienas skaldydavo, kitas šviẽsdavo. Ir nešvies daugiaus tavimpi šviesė žvakės. Mes tau suverpsim ir išausim, tik šviesk. Šviesk man su žiburiu taip, kaip aš tau šviečiau. Ale šviẽta anam, kad akys bijo. Šviẽsti kam į veidą. Naktį kelią mums švietė vilkai akimis. Tiktai šviesa iš krautuvių langų, išpuoštų eglaitėmis, raudonai švietė praeivių veidus. Nešviẽsk, ne saulė (<span class="explanation">neužstok šviesos</span>) ! Kas kitam kelią šviečia, tas ir pats gerai mato. Siuvėjai adata šviečia, o mezgėjai prūtkai šviečia. Anais sunkiais laikais žmonės balanom šviẽtėsi, žvakes retai kada žibino. <span class="explanation">teikti, skleisti laimės, gėrio ir pan. šviesą: </span> Kas nori šviesti kitiems, tas pats turi būti šviesus. Norėtum brangią išvysti pilį, kur garsūs amžiai užmigę tyli, kai Vilnius buvo mums kaip akis, kai švietė jis Lietuvai, mūsų tėvynei. Kad tik vaikeliui dvasia šventa šviestų, o su pinigais bėdos nebus. Tu privalai eiti pasirinktu keliu ir neišleisti iš akių šviečiančio idealo. Šviẽčiantis pavyzdys. Tu man pati kaip giedrio [je] dieno [je] saulutė švieti. Idant visiems šviestų ir žibėtų, kaip saulė žiba. Jei kuo ir šviečiam – tai gerais darbais. Čia būdamas visiems švietė paveizdu savo. Jūs šviesite jiems dorybių ir kilnaus gyvenimo pavyzdžiu. <br/>3. <span class="explanation">giedrytis: </span> Jau šviẽčias, ale da lyja. Dabar vėl kaip ir šviẽčias, plonyn kaip ir eina debesai. Ir nesišviẽčia oras. Baigia jau nulytie, skystėja, šviẽčias dangus. Jau iš vakarų šviẽčiasi, gal nustos liję. Pryš vakarą i vėl pradėjo šviẽsties. Šviẽtas, nebreik lietsargio, neneškias – kebelis. Teip buvo besìšvietanti, i vėl apsiniaukė. <br/>4. <span class="explanation">švisti, aũšti: </span> Tai naktį kulia, rýto jau šviẽčias – eina namo. Jau šviẽčiasi (sviẽsiasi), reikia keltis pečių kūrent. Stvėrė viedma peilį, nuraižė visom dukterim galvas, tik šviečiantis apdabo [jo], ką dukterys papjaustyta. <br/>5. <span class="explanation">veikti šviesa darant nuotrauką, eksponuoti: </span> Neužtektinai šviẽstas. <br/>6. <span class="explanation">tirti spinduliais (ppr. rentgenu): </span> Dabar, kai gulėjau ligoninė [je], tai šviẽtė ma [n] galvą. Čia išleidžia iš ligoninės, čia ir vėl tempia šviẽst. Metai laiko – vėl liepia daktaras šviẽst. Ko sveikas žmogus eis šviẽstis?! Šviẽtas, eina par daktarus. <br/>7. <span class="explanation">leisti kiaurai šviesą, būti permatomam, išretėjusiam, išskidusiam, kiauram: </span> Kelnių užpakalis šviẽčia. Kiauros kelnės – šviẽčia iš tolo. Žiūrėk, bačka [perdžiūvus] – jau šviẽčia kraštai. Te tik viršų naują uždėjo, o apačia šviẽčia. Visa pirkios pelėpė šviẽčia. Jau seniai reikia naujo stogo – visas šviẽčia. Mūsų to laiko dvasinėje bibliotekoje švietė didelė spraga. I mūs prie kaminui šviẽčias [stogas]. \| Tavimp jau laukas šviẽčiasi (sviẽsiasi) <span class="explanation"> (jau matyti plikė) </span>. <span class="explanation">būti pro ką matomam, kam šviesiam ryškėti pro ką: </span> Antai pro šakas ir palaukė šviečia. Jurgiui iš po švarko švietė languoti marškiniai. Kiek čia teįdėjau – da dugnys šviẽčia. Anapus upės tamsavo parkas ir pro medžius švietėsi dvaro rūmai. Kokios čia pančekos – blauzdos šviẽčias. <br/>8. <span class="explanation">pajėgti matyti, regėti</span>. Į senatvę akys nešviẽčia. Meñka šviẽčia mano akes. Ma [no] akys nèšviečia gerai. Senam žmoguo ir akys nebèšviečia. Protas da veikia, akys nebešviẽčia. \| Ne tep šviẽčia [akiniai], kap prigimtos akys. Nevienodai šviẽčia akys <span class="explanation"> (kiekvienas savaip supranta, kitaip elgiasi) </span>. Bet kiek šviẽčias, ir Dievui dėkui! <span class="explanation">matyti: </span> Tik ir akims bèšvieta mažai. <br/>9. <span class="explanation">rodytis, atrodyti: </span> Ką padarysi, kad žmogu [i] teip šviẽčia. Mum regis teip, o jam gal kiteip šviẽčia. Kaip jiem galvo [je] šviẽčia – kaip jie gyvens darbo nenorėdami! Kaip jam galvoj šviẽtė, tai teip anas ir padarė. \| Jam teip protas šviẽčia <span class="explanation"> (taip jam rodosi, toks jo supratimas) </span>. Man tai šitaipos šviẽčias, motin. Jom šviẽčias, kad teip bus gerai. <br/>10. <span class="explanation">mokyti, ugdyti, prusinti: </span> Jis mokyklą turėjo, vaikus šviẽtė. Jis greitai pastebėjo Stepono pranašumą, tad noromis jį švietė ir davinėjo kai ką pasiskaityti. Politiškai šviẽsti mases. Šviẽsti žmonių protą. Liaudies šviečiamàsis darbas. Pažangioji šviečiamojo amžiaus mintis subrandino kovą su feodaliniu absoliutizmu. Šviečiamóji literatūra. Dabar žmonės šviẽčiasi. Šviẽskis, bene prasišviesi akis sau. Vaikai skaitė ir švietės, nes vienas knygos čiupinėjimas jau plečia žmogaus akiratį. <br/>11. <span class="explanation">būti ryškiai matomam, kam šviesiam, spalvingam, spindinčiam, švytinčiam: </span> Sergėjai kaipo vy [z] dį, akėje šviečiantį. Jau dantys nešviẽčia. Jam žandeliai raudoni iš tolo šviẽčia. Iš po snieguotos kiškio kailio kepurės švietė jaunas, įraudęs veidas. Šviečia skarelė balta, šilkinė. Toks margas megztinis, šviẽčia visom spalvom. Tavo velėti rūbai tai jau iš tolo šviẽsdavo. Su naująja suknele ji iš tolo šviẽčia. Į septintus metus šviẽta tie piningai užkastiejai. Težvingauj žirgelis po žalią lanką, tešviečia žiedelis ant baltų rankų. Jo parėdai auksu švietė. Purpuru šviečią̃s. Vaisiai soduose tarpo, teip ir obuoliai ant medelio puikiai švietė. Prieklėtis, net akmuo pasistoti švietė baltumu. O ten aukštai, palėpėje, langelis mažas šviečia. Baltomis langinėmis švietė kaimo gyventojų namai. Kiemas išpiltas žvyru, viskas išblizgyta, gražu – šviẽčia iš tolo. Išsiprausęs, išsipucavojęs pirty, šviẽčia šviẽčia! <span class="explanation">. </span> Akys šviečia kai perkūno. Tokių kirmėlaičių miške, nueini par mišką – šviẽčia kaip ir blizgutis. Žalias toks kirminelis, i šviẽta teip naktį, kaip koki žvakė šviẽta. Stintos i į tamsą šviẽta. Ten jis liepė apvilkti ją brangiais drabužiais, ir ji švietė kaip giedra diena. Rūtų raselė taip gražiai šviečia kaip sidabrėlis. Šviečia grikių lopinėlis lyg paklodė pagiry. Bado iltys šviẽtė pavasarį <span class="explanation"> (buvo striuka su maistu) </span>. Ką ten su juo beprasidedi – jam jau pakaušy mėnuo šviečia <span class="explanation"> (praplikęs) </span>. Nors pakaušis šviečia, bet da nosį riečia. Tai gražus namas – visą ūlyčią šviẽčia! Oi kap aš ejau per didį dvarą, man vainikėliai dvarelį švietė. O ši trečia žolelė švietė visą darželį. Padirbo mūro bažnyčią ir klioštorių ant dvejų trobų, kurs ir lig šiolei tebešvieta Raseinių miestą. Jauną šviẽta zūbai, o seną – rūbai. Balose žiūkeliai <span class="explanation"> (vabalėliai) </span> šviẽčias, ir regėt naktį. Ne piningai degė, bet šukės švietės. Žmonys kalba, kad kas šimtą metą piningai švietas, išleisdami mėleną šviesą. Kur auksiniai piningai žemėj švietas, yra geltona liepsnelė, o kur sidabriniai, tai baltai melsva. Tos kaukės <span class="explanation"> (klumpės) </span> gražios, nudažytos, auksinės raidės čia tokios sau išspaustos šviẽtas. Lakuoti batai švietėsi saulės spinduliuose. Labai šviẽtės arklių [pakinktų] papuošimas, kap saulelė. <span class="explanation">mirgėti, švysčioti, blykčioti: </span> Vaikai neatsigręždami nukurnėjo, tik padai švietė. <br/>12. <span class="explanation">atspindėti: </span> Kad nublizginta – net veidą šviẽčia. <br/>13. <span class="explanation">išreikšti kokį šviesų jausmą, nusiteikimą</span>. <span class="explanation">būti matomam (ppr. veide) kokio šviesaus jausmo pasireiškimui: </span> Jo akys, jausmo pilnos, švietė džiaugsmu neapsakomu. Veidai švietė dangiškąja gražybe, o iš viso stuomens plaukė angelo saldybė. Ant (iš) veido šviẽčia žmogaus širdis. Antai šviẽta kaip jaunas mėnulis. <span class="explanation">šviesiam jausmui, nusiteikimui veikti veido išraišką, daryti jį giedrą, švytintį: </span> Jo veidą švietė džiugus jaunatviškas pagyvėjimas. <span class="explanation">darytis giedram, švytinčiam: </span> Šviečias, grožėja drauge su saule ir Sauliaus veidas. <br/>14. <span class="explanation">puošti: </span> Dukteres šviẽta – eina tratėdamos. Ana švietas eidama į veseliją. Panos kad šviẽtas, kad pustos, baimės! Kur eisi, kad taip švietýs? Pryš ką tu čia švietýs?! <br/>15. <span class="explanation">būti, laikytis, gyvuoti: </span> Ilgai nešviẽsys ir miestalė [je] – suras tavi ir ten. <br/>16. <span class="explanation">būti kortų švietalui, rinkti švietalą: </span> Kas šviẽtė? – Giliai. <br/>17. <span class="explanation">šveisti, trinti, blizginti: </span> Šviẽsk peilius. Šviẽta aulinius batus, apsiavė, eis ir ans kartu. Aš su šepečiu šviẽsu. Šviẽta katelus – viskas blizgės! Numus gerbė, beje: suolus, staktas, palanges, duris iš vidaus ir lauko, kaip sakiau, švietė. Petronė murzina, purvina, pasikaišiusi, atsiraičiusi bešviečianti virtuvės grindis. Ir kačei jį švieti kaip zarkolą, tačiau rūdys laiko. Aukso žiedą šviečiau. Sūrimas, rūgštimas širdį švieta, balta duona gelžį laužo. Vyriškas i katilas yr šviẽtamas – turi veizėti. <br/><b>šviestinaĩ</b>. O dė [l] ko ana čia pradėjo teip šviẽsties? <br/>18. <span class="explanation">mušti: </span> Jug tave jau švietė su šluotos abum galum! <span class="explanation">smogti, tvoti: </span> Šviẽsti kam basliu į galvą. <br/>19. <span class="explanation">smarkiai, daug valgyti, ėsti: </span> Tik švietù, ka pilvas trata. <br/>20. <span class="explanation">smarkiai eiti, bėgti, važiuoti, lėkti. </span> <br/><b> akìs šviẽsti</b> <span class="explanation">teikti džiaugsmą, paguodą: </span> Tėvelis mus ramino, tėvelis mus mokino, ba mūs akeles švietė. Kai šviesi žvaigždelė tamsioj naktelėj, tai mūs tėvelis mūs didy vargely. <br/><b>su smaginiaĩs šviẽsti</b> <span class="explanation">šaipytis: </span> Jaunai negražu buvo su smaginiais šviesti ir valgyti. <br/><b>su žvakè šviẽsti</b> <span class="explanation">stebėti ką bloga slapčia darant: </span> Sakykime, ar kas kuomet šviečia su žvake tokiems darbams. <br/><b>apšviẽsti, </b>apšviẽčia (àpšviečia), àpšvietė. <br/>1. <span class="explanation">paskleistais šviesos spinduliais padaryti matomą, šviesų: </span> Su žvake, su žiburiu apšviesk. Pašviesti, žiuburiais apšviẽsti. Saulės apšviestà vieta. Aprasota žemė žibėjo – buvo tekančios saulės spindulių apšviesta. Šventykla buvo apšviečiama pro mažus langelius prie pat lubų; kiekvienas langelis apšviesdavo jam paskirtą statulą. Uždega žvakę …, tada visus apšvieč [ia]. Mašina naktį apšviẽčia toliausia. Apìšviečiau [mašinos žibintais šernus], tai eina kaip ciūgas. Švyst su batereika muni visą àpšvieta. Dangus apšviestas šviesaus mėnulio. Iš [piršlio] makaulės būs liktarna ponams apšviẽsti, svečiams sukviesti. Tu nesi vertas, kad tavę apšviestų saulė. Kad tavę saulė neapšviestų̃! Tujau atsirado vaisko, kad saulė neapšviečia <span class="explanation"> (labai daug) </span>. Ne saulė, visus neapšviẽsi <span class="explanation"> (visiems nepagelbėsi) </span>. Su balanom apsišviẽčia ir kulia. Nuėjęs pašeria arklius ir žvilgterėja į galvijų namą, apsišviečia jį lajiniu žvakigaliu. <br/>2. <span class="explanation">prasigiedryti: </span> Apsìšvietė biškį, gal ims šalt. <br/>3. <span class="explanation">paveikti šviesa darant nuotrauką: </span> Àpšviečiamoji lentelė. <br/>4. <span class="explanation">padaryti matomą rentgeno aparatu: </span> Gydytojas apìšvietė ir sako: – Tau kroniškas vėdariuko uždegimas. <br/>5. <span class="explanation">praregėti: </span> Kai apsimazgoj [o], tujaus akys apsišvietė. <br/>6. <span class="explanation">duoti dalyko supratimą, aiškumą, išaiškinti: </span> Dvibalsio <span class="explanation">-ui-</span> klausymas tebėra neapšviestas ir Europos kalbininkams. Lietuvos sutvarkymą XII ir XIII amž. labai šykščiai apšviečia žinių šaltiniai. Jei dabar kas rašytų, kaipgi kitaip tą pačią medžiagą apšviestų. Dėkui sveikas apšviẽtęs. Gal tai apsišviest per aną figūrą Seno Testamento. <br/>7. <span class="explanation">paskleisti švietimą, išmokyti, išlavinti: </span> Mokyklos žmonėms apšviesti. Apšviẽsti protą. Man buvo labai malonu, kad pasitaikė gera proga žmogų apšviesti. Tu su juo nesusidėsi – jis apšviesto razumo žmogus. Tarp tų išsirado vienas didžiai neapšviestas ir kitiems įkyrus. Dzūkijoje daug vietų, reikalaujančių apšviestesnių žmonių. Apgailėtina yra, kad Lietuvos apšviestiejie iki šiol snaudė. Kas mokslais apšviestas, tas gyvens be baimės. Anie tokie jau kažin kas teip tokie neapsišviẽtę. Dabar jau visi pradeda apsišviẽsti, nenora gyventi tamso [je]. <br/>8. <span class="explanation">įteigti žmogui tikėjimą, jo palaimą, šviesą, ta šviesa išsklaidyti netikėjimą: </span> Nes pats Christus est saulė, kurio meilės šviesumas apšvieč [ia] mūsų visų dūšias, griekų pravaro tamsas. Viešpatie, manęs neapleisk, smūtkūsu mane apšviesk. Bet Dvasia šventa per evangeliją pavadino, mane dovanomis savo apšvietė. Ta buvo tikroji šviesybė, kuri visas žmones apšvieč [ia], kurie ant šio svieto ateit [a]. Apišvietęs šviesybė veido švento tavo. Savąja vėl išminčia ir mokslu tiesos pasaulį àpšvietė. O visogalis Pone, apgišviesk mūsimp visuose tą šventą valią savo. Ir nereikalavo ans miestas saulės nei mėnesio, kad šviestų jampi, šlovė nes Dievo apšvietė jį, o avinėlis yra jo žvakė. Dievo dvasė jį buvo apšviẽtusi. Kad ben vienas spindulelis loskos p. Dievo apšviestumiat ir parsiėstumiat širdį. Aš meldžiau Viešpatį Dievą, kad savo malone teiktųsi nuraminti ir apšviesti tavo sielą. Idant apsišviestųsi tiemus, kurie tamsybėsa ir šešuolėje smerties sėdi. <span class="explanation">atskleisti (tikėjimo paslaptis): </span> Ir apšvies paslaptis tamsybių. Pranašus reikšdamas, slapčias apšviesdamas. <br/>9. <span class="explanation">pagražinti, papuošti: </span> Kai apdengsta, apšviẽs namą, bus kaip naujas. Kad apšviesiù gražia, šviesia paklote lašką! Ir tamstos Stasė ne blogesnė, ir kita tokia – dalį įneštų ir gyvenimą apšviestų. Ta karalaitė sako, kad aną taip apšviẽtusi, apipucėjusi, ta <span class="explanation"> (tai) </span> būtum nieko vyras. Jei zūbų nėra, nė rūbas neàpšvieta. Kurgi jau eisi teip apsišviẽtęs? Kad apsìšvietė tuoj paklote nedėlion! Ar jau apsìšvietei šventėms? <br/>10. <span class="explanation">nušveisti, nuvalyti: </span> </span> Apšviẽsk tus katilus – pritukę. Gaspadorius švieta tus abrozdus, sako: – Bieseli, reik i tavi apšviẽsti. Turì žmogus apsišviẽsti, ka nesmirdėtumei. <br/><b> ãkys apsìšvietė</b> <span class="explanation">prasigyveno: </span> Ãkys biskį apsìšvietė, tai didžiuojas jau. <br/><b>atšviẽsti, </b>atšviẽčia (àtšviečia), àtšvietė<br/>1. <span class="explanation">atmušti šviesą, atspindėti: </span> Naktį vanduo atšviẽčia žvaigždeles. Mes aiškiausiai matome tuos daiktus, kurių atvaizdus lęšiukas atšviečia geltonojoje dėmėje. Saulelė leidos – žara dar atsišvietė. Į lango stiklą atsišviečia pilnija. Pro stiklą atsišviẽčia veidas. Vandenyje medžiai atsišviẽčia. <span class="explanation">šviesti, spindėti kokia šviesa: </span> Vilkų akys atšviẽčia žalia šviesa. Atšvies skarelė žaliai raudona, žibės žiedelis aukso geltono. Nės ir atšvietė juodos akytės, juodos akytės mano mergytės, ir atžėrėjo aukso žiedaitis. <br/>2. <span class="explanation">šviečiant (grožiu, gražiu drabužiu) ateiti: </span> Ir Marytė su nauju paltu àtšviečia. <br/>3. <span class="explanation">atskleisti, parodyti: </span> Mūsų knygos atšviečia mūsų pačių sielą. Mūsų dailioji literatūra neatšviečia dabartinės visuomenės. <span class="explanation">išryškėti: </span> Kalboje, it stebuklingajame veidrodyje, atšviečia tautų gyvenimas, jų kultūra, jų ramieji ir kruvinieji santykiai su kaimynais. <br/>4. <span class="explanation">būti pro ką matomam, prasišviesti: </span> Par maliavą nebeatšviečia medžio rievė. Gražus daiktas ir par pelenus atsišviečia. <span class="explanation">padaryti matomą, prasišviečiantį pro ką: </span> Ties aukštiniu dūmų sluoksnis buvo plonesnis, judrus, melsvai atšviečiąs pajuodusias lubų lentas. Maliava nebeatšviečia, medžio rievės nematyt. <br/>5. <span class="explanation">praregėti, pasidaryti skaidresniam: </span> Akys atsišvietė nusiplovus vandeniu. <br/>6. <span class="explanation">atsispindėti (jausmui) išorėje: </span> Puronis tik rankomis skėstelėjo, o jo veide atsišvietė sumišimas. Aistra atsišvietus ir tau akyse. <br/>7. <span class="explanation">padaryti geresnį, gražesnį: </span> Seną dar àtšvieta drobužis, aple jauną ko beklausi. Tas tavo naujas stalas àtšvieta visą kambarį. Kartiejai pipirai atšvieta putrą. Ant pat vidurio stalo dievo pyragų torielius – baltų, rausvų ir mėlynų – visą stalą atšviečia. Visi budinkai palaikiai, tik troba graži, viską àtšvieta. Àtšviestas miestas – tvarkyties ėmė. Trilinkos kūtės atšvieta visą gyvenimą. Buvo dideliai graži, liuob visą anų gyvenimą atšviẽs, kad apsižanijo. Geras buvo žmogus: darbininkas, negeriąs, visada linksmas ir nepaprastai stiprus, – tuoj atšvietė jau smunkantį ūkį. Gyvas, vikrus piršlys buvo, àtšvietė visą veselią. Kai išbaltino, bažnyčia daug atsìšvietė, o buvo palubiai išjuodę. Prisistatė trobų, atsìšvietė miestelis. Šiek tiek atsìšvietė jau ir mūso kolūkis. Atsìšvietė dabar, pasirėdė. <span class="explanation">būti geram, gražiai atrodyti: </span> Vasarojus šįmet prastas, tik rugiai atšviẽčia. Atsìšviečia nuog visų – tokia graži! <span class="explanation">pralenkti (gerumu, gražumu): </span> Ana mudvi atšviẽčia savo gražumu. Gražesnis prastą atšviẽčia. <br/>8. <span class="explanation">apšviesti, sukultūrinti: </span> Miestas biškį àtšvieta žmogų – gražiau pradeda šnekėti, vilkties. Dabar žmonės yr àtšvietamys, nebtika visokiais niekais. <br/>9. <span class="explanation">atkirsti švietalu. </span> <br/>10. <span class="explanation">sukirsti, suduoti: </span> Aš jam gerickai àtšviečiau, net Dievas pasdžiaugė. <br/><b> akìs atšviẽsti</b><br/>1. <span class="explanation">padėti ar priversti suprasti: </span> Aš tau atšviẽsiu akìs! Tu mums àtšvietei akìs. <br/>2. <span class="explanation">padaryti malonumą, sukelti nuostabą: </span> Kaip aš parodysiu štuką, tad visiems atšviesiu akis. <br/><b>akìms atsišviẽsti</b> <span class="explanation">pasiskaninti: </span> Vis sviesto kruopelė – bus akìm atsišviẽst. <br/><b>įšviẽsti, </b>įšviẽčia (į̃šviečia), į̃švietė<br/>1. <span class="explanation">įeiti kur šviesai, apimti ką šviesa: </span> Saulė į̃švietė į vidų par langą (pro langą). Medžiai klevai užsto [ja], saulelė neį̃švieta į langą, netinka žolelėms. Į tokius langus saulė neįšviẽčia. Lietuvių žinyčios buvo bestogės, idant saulės gaiviną spinduliai galėtų … įšviesti. Darė grabą be durelių, viršuj be langelių, kad vėjelis neįpūstų, saulutė n'įšviestų. Šviečiu į ką, įšviečiu ką. Ligonis guli lovoj, saulutė jį įšviẽtus. Ale ką jūs vakar par vakarą darėt: teip par jus pirkioj buvo añšviesta. <br/>2. <span class="explanation">šviečiant (grožiu, gražiu drabužiu) įeiti: </span> Praviro durys, ir įšvietė su ryškiai rausvo atlaso striupke Greičiuvienė. <br/>3. <span class="explanation">patekti tikėjimo šviesai: </span> Ta šviesa ir į … pagonių širdis įšviečia. Evangelijos šviesa buvo pradėjusi jau ir į grykiškąją bažnyčią įšviesti. <br/><b>iššviẽsti, </b>iššviẽčia (ìššviečia), ìššvietė<br/>1. <span class="explanation">kurį laiką šviesti kam, žibinti: </span> Visą naktį aš jam ìššviečiau. Dar turim kiek žibalo – tuos metus gal kaip išsišviẽsim. <br/>2. <span class="explanation">iš eilės viską nušviesti: </span> Ìššviečiau, išieškojau visus palovius ir nieko neradau. Sutvėrė saulę, mėnesį ir žvaizdes, kuriomis firmamentą ir padauses dangiškąsias iššvietė. <br/>3. <span class="explanation">išsigiedryti, pasirodyti</span>. Iš ryto buvo apsiniaukę, popiet saulė išsìšvietė. Saulė išsišviẽčia ir vėl apsiniaukia. Išsìšvietė oras, eisim šieno grėbt. Matysi, išsišviẽs šiandie. Išsìšvietė prieš saulės leidimą. Dieną lijo, buvo apniukę, pavakary išsìšvietė. <br/>4. <span class="explanation">prašvisti, išaušti: </span> Atsikėlęs zdairausi, kad jau išsišviẽtę. Kol išsišviẽčia, ir pečius išsikūrena. Laukiam, kol išsišviẽs; kap išsìšviečia, pakrinkam [po mišką grybauti]. Kai saulelė ryte teka, diena išsišviečia, tada bitės iš avilių in vyšnelių tiesia. <br/>5. <span class="explanation">išpuošti: </span> Tėvai ìššvietė, išrėdė savo dukteris. Išsišviẽtusios mergos kaip žiuburiai. I nebuvo teip nė išsišviẽtęs, o linksmus buvo. Išsišviẽtę, geriausiai gyvena. Jokūbienė išsišvietė kaip tik begalėdama, žallangiu sijonu, apsirišo gėlėta balta skepetaite. <br/>6. <span class="explanation">iššveisti, ištrinti, išblizginti: </span> Ar didįjį puodą ìššvietei? Iššviẽsk šlėdalikes, pakinkyk kumelikę. O jei varinas puodas yra, tada tur jį iššviesti ir vandemi išplauti. Kalavijas yra paglaustas ir iššviestas. Jis vaikus Levi čystys ir iššvies kaip auksą ir sidabrą. Tu, žalty, rietus išsišviẽsk, tokio pono nakvinama. <br/>7. <span class="explanation">greit išbėgti, išlėkti: </span> Karvės iš kūtės iššvietė į laukus. <br/><b>nušviẽsti, </b>nušviẽčia (nùšviečia), nùšvietė<br/>1. <span class="explanation">apimti ką šviesa, padaryti ką šviesų: </span> Pasiutęs lieknas [buvo], kad nė saulė nenušviẽsdavo. O saulė jau leidos ir išlindusi iš po debesio paskutinį kartą nušvietė apylinkę. Staiga mėnulis lyg vandenin įbrido ir nušvietė viską blankia, svetima šviesa. Jeigu vystyklų nepaėmei, kol mėnulis neužtekėjęs, tai mėnulio nušviestus negalima imt. Apsirėdė žvaigždės sukniom ir žvaigždės čeverykais ir pirštinėm, … visą bažnyčią nùšvietė. Kartais sustingusias dykumas nušviesdavo spalvinga šiaurės pašvaistė. Mūsų žemės nuolat gaisais nušviestos, mūsų kaimai ir miestai nuolat liepsnoja. Imčiau kirvelį, kirsčiau langelį, nušviesčiau mergelei tamsią klėtelę. (Spindulių) nušviestas. Ši elektros lempa toli nušviẽčia visa gatve. Šito lėmpa nušviẽčia lig kūtei. Aš su šviesa nùšviečiau į vietą. Nušviẽsti tamsybes. Ir atlėkė trys raibos paukštelės, ir nutūpė ant našlelės dvaro, jos akelėm visą dvarą nušvietė. Pereina per galvą mintis, nušviečia protą. Jis, kai į Jurbarką atvažiuodavo, visą Jurbarką nušviẽsdavo. Kad taũ nušviẽst [ų] strėla <span class="explanation"> (žaibas) </span> ! Jei lempą aukščiau pakelsi, toliau nušvies. Regėjos, niekados tasa dangus nebeprasiblaivys, nebenusišvies saulės spinduliais. Nusìšvietas i laukai, jei negirtas [vyras] pareina. <br/>2. <span class="explanation">sušvytėti: </span> Kame kas nusìšvieta, tujau sako: piningai dega. Vakarinė žvaigždė tai aiškiai nusišviẽčia <span class="explanation"> (ryškėja savo šviesa) </span>. Man iš netyčių laimė nusìšvietė. Vargiai jiem. tas butas greitai nusišviẽs. <br/>3. <span class="explanation">šviečiant nuvažiuoti: </span> Nùšvietė an Tūros vienkiemį, tik žiūriam – jau anupus Pyvesos. <br/>4. <span class="explanation">nusigiedryti: </span> Gal nusišviẽs, nueis debesiai. Vėjas pakilo, tai ir nusišvietė biskį. Apentais pagada stosis – nusìšvietė. A nusišviẽs kada diena, a taip i būs apsitraukusi. Saulelė nusišvietė mažumą. Dangus vėl nusišvietė. Kaip akys po verksmo nusišvietė dienos. <br/>5. <span class="explanation">pagražinti: </span> Nušviẽsi visą sodą <span class="explanation"> (sodžių), </span> tokią gražią trobą pasistatęs. Tokie aviliai sodybą nušviečia. Jis. turi nušviesti visus Šalteikių kapus. <span class="explanation">gerai, gražiai atrodyti: </span> Jo nor budinkai nùšviečia <span class="explanation"> (šiaip ūkis prastas) </span>. <span class="explanation">pralenkti gražumu: </span> Ji ir kitas nùšvietė. <br/>6. <span class="explanation">padaryti giedrą, išreiškiantį šviesų nusiteikimą: </span> Pakelkim galvas, nušvieskim veidus! Netinka šiąnakt liūdna mintis. Genovaitės veidą vėl nušviečia giedri šypsena. Džiaugsmas nùšvietė jo veidą. Jo veidas nusišvietė plačiu šypsniu. <br/>7. <span class="explanation">geriau pasijusti, pralinksmėti: </span> Negali supaisyt jo ligą: vieną dieną nusišviečia, kitą miršta. Jau buvau nusišviẽtus, ir vėl šita žinia. <br/>8. <span class="explanation">išaiškinti, pavaizduoti: </span> Reikalui (visuomenės dalykui) nušviesti reikalinga nepartinė spauda. Istorinis tyrinėjimas žemės santykiams nušviesti. Prievaizdas nušvietė ponui dvaro reikalus. <br/>9. <span class="explanation">nušveisti, nuvalyti: </span> </span> Ana nemokėjo nė suolo nušviẽsti. Nušviẽsk kepurę. Šviestas, nušviestas. Kur girdysma bėrūsius žirgelius, kur nušviesma aukso pentinelius. <br/><b>nušviestinaĩ</b>. Šviestinai, nušviestinai. Kipelį turi teip nusišviẽsti, ka švitėtum. <span class="explanation">nusivalyti (po turėjimo, atsivedimo): </span> Karvei nusišviesti po turėjimo reik krapų sėklos su kviečių miltais. <br/><b> šìrdį nušviẽsti</b><br/>1. <span class="explanation">atgaivinti: </span> Dar šaukštą, dar šaukštą – jug taip nùšvieta šìrdį. <br/>2. <span class="explanation">pradžiuginti: </span> Šìrdį mun nenùšvieti, ka munęs neklausai. <br/><b>pašviẽsti, </b>pašviẽčia (pàšviečia), pàšvietė<br/>1. <span class="explanation">paskleisti kiek šviesos: </span> Saulė išlindo, pàšvietė ir vėl paskavojo. Saulelė pàšvietė, išejau į batvinius. Kadgi pašviestų̃ šviesi sauliulė, maž numaldytų mažą vaikelį. Dabar nuo ryto mėnuo pašviečia. Aš pasiversiu šviesia žvaigždele ir aš pašviesiu tamsią naktelę. <br/>2. <span class="explanation">nukreipti šviesos šaltinį kur, kad būtų šviesu, pažibinti: </span> Užsižibino skalą ir pàšvietė į prymenės kertę, kad greičiau klumpius susirasčio. Savo aprūkusiu žibintu jis pašviečia į svetimojo veidą. Maži vaikai pašviẽsma su žibintuvais. Pašviẽsu, kad nepavirstumi. Aš pasidrąsinęs pàšvietu – katinas lindęs į klėtę ir įkliuvęs. Pašvietė ant manęs ir pamatė, kad mano visa krūtinė pienina. Pašviẽsk svečiui taką su žiburiu. \| Tai ką? Gal reiks pašviẽst akỹs?. Iš lajaus pasidirbdavo žvakelių, įdeda liktarnė [n] i pasišviẽčia. Pasidariau pats su kuo pasišviẽsti. Pasišviẽčia – vėžiai ir lervoja in šviesą. Balanų kūlelį įsideda ir važiuoja pasišviẽsdamas kelią. Kai kiti sumigo, ji pametė siuvimą ir ėmė žiūrėt, pasišviesdama balana, ar kas neropoja asla. Ieškodamas pasišviẽsk žiburiu.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.