razsivolioti

volióti, -iója, -iójo. võlioti, -ioja, -iojo.

1. verčiant risti, ritinti, ridenti: Statinę volióti. Vyrai sušilę, dulkėti voliója rąstus. Ir tu jau pristojai upėn medžių voliót? Jau akmens ant akmeno voliósiu, bet ganyt daugiau nebeisiu. Uždeda šiaudų aba žabų uždeda, pask [ui] voliója akmenus i juos paskandina, tuos linus vanduo apsemia. Vienas turi [riečiamą audeklą],
kitas te tą velenėlį volióji, taisai ir audi. Atatraukia, rykštes atatraukia ir skietą atatraukia, tai vėl voliója voliója [audeklą]. Paimk viedrą iš telioko, zerletis, volios perdien. Bijau, kad ravan karvė neansgrūstų, reiks voliót. Pamačiau: kiškį veršis žolėj voliója. Drėgną molį galima minkyti, spausti, volioti, tempti, lipdyti ir duoti jam norimą formą. An kočėlo suvynioja ir an stalo voliója [lininius skalbinius],
jiej pasdaro minkštesni ir lygesni. Įkiša į maišą tą audeklą, tada į kubilą deda i voliója, i voliója. Šitą milą suminkai, sušlapini, tada padirbi kočėlą storą par visą audeklą, vynioji šiteip ir volióji volióji ir kad suveli gražiai! Su ta, kur voliója – tai kultuvė. Volió [ja] u volió [ja] u, nešio [ja] u nešioja] u cibulius, – lyja. Antanas vėl pradėjo pirštų galais volioti ant stalo duonos trupinėlius. Sėklines roputes reik miltkalkiais apbarstyti, arba tuose mažumą volioti. Jie. tuo ją. išnešė ant kranto, pradėjo suptie, voliotie, ir išbėgo iš jos vanduo. | Voliók voliók, bernužėli, ne tep sopa pilvužėlį. | Volióji volióji tą vaiką, to juosta ilgiausia. ristis: Kreivas rąstas sunkiai voliójasi. Voliotisi. Atsigulė ant kranto i voliojas į upę. Voliojosi voliojosi i prisivoliojo skruzdėlyną. Metant audeklą, kamuoliai voliójas te kokiam tenai sykely [je] ar kokioj skrynelėj. Tas bliukis voliójas, tas pagalys išdaužo [javus]. Kulia su kūlokais, voliójas, o tie kūlokai ir daužo javus. Pakilo kaip ripka ir voliójas, šviečias tokia ugnis. Sako, kur kamuoliukas voliósis, ten eik i tu. | Užkuria pečių, tai dūmai tik voliójasi toj troboj. sergantį vartyti, prižiūrėti: Prisprašė ligą (nepasisaugojo) , o dabar aną jau pusmetį po lovą volióji. Vyras serga, nevaikšto, treti metai voliójam, vai, vai. Kas gi mane nori voliót [sergančią] ? sukant, raičiojant gaminti, daryti: Knatus volióji iš linų, sušlapini taukuos, – visom vakaruškom užtenka. Galuose [lovio] du vėlikai basomis kojomis spardydavo ir voliodavo milą po šiltą vandenį iš vieno lovio galo į kitą, kol suveldavo. Pakulas sudedam an stalo ir voliójam, kuodelius darom. Aš voliótų kleckų negaliu valgyt. Mes voliódavom ant blėtos tuos riešutėlius [iš saldžios tešlos],
išsikepdavom Velykom pagardyt.

2. vartant velti: Burnon [kąsnį] indedi: volióju volióju kaip ir kelmą kokį. Šaukščiuką burnon indėjo, tai voliójo voliójo. Jis voliojo tuos pažįstamus žodžius burnoje lyg šiltus virtinius. Kad tavo vilkas mėsą voliótų. Sausa duona, nepralenda pro koserę: voliójasi voliójasi. Jei aš ką suvalgau, tai man negerai, voliójas tę po pilvą kas. | Sunki žemė, plūgu iškeli, voliójas, nelenda, ir tiek. nešioti, dėvėti: Gerai, kad [drabužis] didelis, tegu voliója.

3. risti į gubas, daryti pėdus: Avižas, miežius voliódavom, surišdavom į gubeles. Dobilams apdžiūvus pradalgėse, voliodavome į pėdus. Žirnius – paėmei viršūnę su pjautuvu – voliók ir voliók. sunkiai vartyti kita puse: Vartai vartai, volióji volióji šlapius šituos miežius, kai paliūtė. Nusbodo anas. mum ir voliót, davėm davėm gal penkias dienas tą patį. Nuo ryto šieną volióju, grebelioju. Kad ne pagada, tai volióji tu jį, šitą šieną, volióji, kočioji kočioji.

4. atsigulus raičiotis, vartytis: Nors voliókis po kluoną – didžiausias kluonas. Dabar upelis išdžiūvęs, voliótis galima. Ištaisyta keliai, tai koc voliókis. Buvo pieva gražiausia, voliókis, kad nori. In slenksčio nugriuvo, voliójas, rėkia [vaikas]. Voliójas po padlagą, čipryną nuo galvos peša – nebegali kentėt. Tei negražu, nesivõliok! An, Juzia rave voliójas i nepasikelia [iš silpnumo]. Jai. visai užtino [koja],
jin voliójosi an kiemo, jau visai silpna buvo. Aukščiausių ponų viens, prisiėdęs ir visokių rinčvynių svetimų prisikošęs, võliojos ant aslos ir prasikeikdamas rėkė. Jūs teip darot, kad tik juokis ir voliókis. Voliójas iž juoko, o žmonėm strokas. Tokia pievutė buvo, atsigulė, tiek voliójasi, tiek voliójasi. Diegliai būna labai stiprūs ir nuolatiniai, todėl arklys smarkiai daužosi, dreba, dairosi į šonus, voliojasi. Kartą arklį teko matyt, nu tai bitės jį sukandžiojo, nu tai tiek voliójos tas arklys, tiek voliójos. I skūra nusmuko [sergančiam arkliui],
nebeatsikelia, voliójas. Arklys voliójasi ažvertęs kojas. An naujo sniego – tai šunes voliódavosi. Kad ažuodžia valerjonus [katė],
tai pradeda voliótis da neažgriaužus. Kiaulės voliójas tvarte, nepasikelia in kojų (labai riebios) . Parvažiavau – jau karvė voliójas an žemės priputus. Jons nuvedęs pasijungė – negal paart: jautis pradėjo strapinėt, paskui voliotis. Balandžiai labai kasdavo tuos spalius, voliódavos ant stogo. Jeigu tvarte papili pjuvenų, tai ta kumelikė tur voliótis voliótis. Jei arklys po tvora voliojas – vogs. Jei šunes voliojas – bus sniego. Vasarą ant rasų rytais voliotis [turint niežų]. Pirmą kartą griaudžiant, liepia vaikam griūti ant žemės ir voliotis. Katė voliójas prieš lietų. Atvedė tada jį. jop ir kad jį. išvydo, perplėšė jį tuojaus dvasia ir parpuolęs and žemės voliojos vis putodams. Voliojasi lyg arklys po darbo. Voliojas kaip šuo ant pusnyno. Voliójas kai kiaulė. Vaikai po smėlį voliójas kaip arkliai. Ko voliojies kai drignių apsiėdęs?! Voliojasi kaip katė musmirėmis apsiėdusi. Bepigu Lazdienei nesivolioti kaip pampuškai taukuose, kad jos vyras kaip šilta vilna, pati visą valią pagavo. O, būdavo, bruknių nuvažiuodavom – voliókis (labai daug) . Miške gimęs, miške augęs, išėjęs į lauką voliojasi. Juoda karvė po padlagą voliojas. Raudonas diedukas po pelkę voliojas. vartytis, raičiotis purve, dulkėse ir pan.: Griūna an kūdrą ir voliojas. Po tą sniegą voliódavomės iki vakaro. Nugriuvau pusnėj i voliójuos nugriuvus. Voliójies po mėšlą – baltas nebūsi. Smaks da gerą valandą savo kraujuos voliójos. Nuo žirgo puoliau, purvynėly voliojaus. Kiaulė võliojas purvuose. Kiaulės po dumblą voliójas. Krato paršam, krato, o paršas voliójas kai upėj. Nu tai jau te kapstos, voliójas, vartosi kiaulės tose dulkėse. [Varyklose] anos. ilgai voliójas, o kaip lytus, tai blogai ganyt – bėga namo. Prie pabalio kokio kiaulės insiknisa i voliójas. Girtuoklis võliojasi purvuose. Ogi šičia tai voliójas voliójas, kad maudos maudos [vištos]. Va vištos voliójas po daržus – vyk bjaurybes! Kūginio pašalėj duosiu vištom voliótis. Kiaulė po nuplukymo (nuplaukymo) vėl voliojosi purvyne. Kaukite nu jūs, piemenys, bei šaukite, voliokitės pelinuosu. O voliotis purvuose su jomis. Visada voliojams grieke.

5. sunkiai eiti: Voliójuos voliójuos in karvę. valkiotis. . dirbti klupinėjant, ropojant: Gerai, kad anksčiau nusikasėm, dabar va pradėjo pilt – voliokis po dumblynę, da roblom. Volio [ja] us volio [ja] us bulbose, paki nukasiau.

6. gulint vartytis, gulėti, tvarsytis, ilsėtis: Nieko nėra dirbt, voliókis, ir visa, kap tinginys. Nieko neveikia, tik ką po lovą voliójas. Šiaudų ataneša kūlį, pakloja, voliójams. Kur noriu, te voliójuos, niekas negina. Kiaulioką susipeni, pavalgo i voliójas – niekur neina. Ana mieguklė – kad tik lovoj voliótis. Kada apyaušriu atsikeliu, pamaklinėju da teipom ir vėl voliójuos lovoj. Mes su anūku ant lovukės vis voliójomės. Galiu gyvent ir voliótis, gyvenu gerai ir be vyro. Regis, ir koks te ramumas [Palangoje] – smėly voliótis. Pavėsy parpietį voliójos. Voliójasi bernai su mergšėm. Sėjimo laikas, reikia sėt, reikia akėt, o jis voliójas negyvas (girtas) patvoriuos. Menkiejai tura kariauti, didiejai – į lovą volióties. Visos nakties nigdi neišmiegu, voliójuos voliójuos. Voliójaus voliójaus ir negalėjau užmigt. To [je] nelaimingo [je] gadynė [je],
kunegams besivoliojant Varnių katedros bažnyčia pritrūko kanaunykų su giedotojais. Pavėsiais didžiausi nupenėti šunys voliojasi. Kai šilta, žvėrys suvargę, sušilę, voliojasi, o smirda…. | Kad ne tas daktaras, būtau gulėjęs te, kapuose voliójęsis. Nor ir kvailas, bet piniguos voliójas. Nenorėk pats vienas po raškažiaus taukus voliotis, o kiti žemes graužtų. sergant gulinėti: Negaliu atsigaut, atgaut dvasios, teip ir voliójuos. Anas visus metus voliójosi lovoj. Mama čielą savaitę voliójos, mislijom – po mamai! Žmona senai [patale guli],
par visą žiemelę ir dabar voliójasi. Du mėnesiu [ligonis] namie voliójos. Aš voliójaus po ligonines. Dabar viską ima (renka visokius grybus), paskui ligoninėse voliójasi. Nei sirgo, nei voliójosi – jau anta lentos! Seniau nei sirgo tep, nei voliójosi. Man tik pirkioj voliótis, jau nedrūta. Kad tik an patalo nereikt voliótis. Uždraudė jai [gydytojas] ir voliótis, ir stotis. Man dabar visa bėda, kad kiaulė voliójasi (serga) . Aš nenoriu to alaus, bo dėl to kad pasigeria i voliójas tris dienas. girtam griuvinėti: Voliójas po žemę – nebepaeina [girtas]. Kokia te veseilia, jei nesvoliója žemėsa. Jis niekada girtas nesidaužė, nesivoliójo. Plūdo jy – voliójiesi kap kiaulė. Jo nematėm girto voliojantis. vartaliotis, virtinėti: Iš pavasario [žvejodavau] su luotu, su tuo, kur voliójas.

7. gulėti, stūksoti, riogsoti, mėtytis: Tokie medžiai voliójasi ant tako – niekas nenuverčia. Nugi voliojos kaladė an skiedryno, po nakčiai – nėr. Šipuliukai voliójas atšokę nuog medžiagos. Akėčios va po žolynus voliójas. Visi dirbtiniai [daiktai] lauke irsta, akmuo tai jau voliójas. Akminai voliójas kaip kumelio galvos. Būtų ji ant gatvės voliójusis, šita mėsa, nė šunys būtų jos neėdę. Papjauna penimą, tai voliójas visur mėsos, o pabuvus nebėr. Dar buvo išausta viena [juosta],
kur voliójos. Drobinis ryzas dabar mažai besvoliója. Par mum obuolių alyvinių voliójas pilnas sodas. Sako, ant lauko pelų maišas voliójasi, teip vaidindavosi te. Kaip išórė, tai vėjas neša smėlį; kaip išnešė, tai kaulai ir voliójas. Grašiai nesvoliója an kelio. Joja toliaus, žiūri – ant kelio medis voliojasi purvyne. Rado tris vištas, gaidys be kojos ir kiaura piesta prie durų voliojos. Miške gimęs, miške augęs, pareina namo voliotis.

8. rangytis, raitytis, vyniotis: Anta viedro vandinio voliójasi liūliai – ir gyvi. O kai ištrūksta [starkui] gyvatė, tai ir voliójas an kluono tenai. Pamatysi, žaltys arba gyvatė voliójasi ant kiemo. Anys, želekčiai, ateina in tvartą, prie slenksčiui voliójas. Kirmėlės žalios voliójas [mėsoje]. Piene voliójasi kirmėlės. Kirmėlės voliójas kap botagai. Ir voliójas kaip lydekis an rasos. Tokie dideli lydžiai! Tai voliójas po tą griovį, vanduo nusekęs, tartum ranka imtum ir paimtum, gulia pakrašty. Nueinu – bučiuj voliójas baisiausi du lydakaičiai. Parodė jis jai – ant pieskų voliojosi lydeka.

dur̃nių volióti

1. dėtis kvailu, kvailioti: Sakyk tiesiai, ka dur̃nių volióji, misliji, ka niekas nesupranta.

2. nieko neveikti, tinginiauti: Jūs čia atvažiavot dirbt, ar dur̃nių voliót? Eik dirbt, užteks dur̃nių voliót! Užteks dur̃niai voliót, griebkis už darbo.
šónus volióti mušti, daužyti: Žmonom [vyrai] šónų nevoliójo i neskriaudė.
tìnginį volióti nieko neveikti, tinginiauti: Ona tìnginį voliója ir runkelių neravi.
voliójas kai (lygu.
) ìnkstas taukuosè. gerai gyvena.
apvolióti.

1. voliojant, ritinant prislėgti: Linus apvoliójom akmenim.

2. apriesti, apvynioti: Kai reikia aust, tai tada sudžiūvę esti tos balanos, tai apvoliójai kartą, pusę karto apvoliójai veleną ir veleną įdedi staklė̃s.

3. voliojant, ritinant aplipdyti: Kumpį intrini ir duona šita apvolióji (kepamą Velykoms aplipdo duonos tešla) . Žuvis apibarstoma druska, pipirais, apvoliojama miltais arba džiūvėsėliais. Daromi kaštono dydžio kukulaičiai, apvoliojami miltuose. kiek pamokyti, palavinti: Pasižiūriu aš į tuos kiek pamokytus, gal nė neišmokytus, o tik apvoliotus moksle, – o jau nosis užrietę šaipos iš paprastų žmonių.

4. kiek apkramtyti, apvelti burnoje: Nesukramtau be dantų, kiek apvolióju, ir viskas. Apvolióju da ben kiek [maistą burnoje].

5. apterlioti, sutepti: Duoda apvoliótos mėsos gabaluką ubagu [i],
tas meldžias už dūšias.

6. apsiversti: Duok, kad net apsvoliótų! Jeigu būtų stulpan, tai nebebūtų gyvi, tik mašina kelius kartus apsivoliójo. Kad eičia be lazdos, tai apsivolióčia ben kelius kartus.
atvolióti

1. voliojant atristi, atridenti: Atvolióti rąstą, statinę. Tokią kaladę atvoliójo, nereikia nė kapot. Ką čia atsivolióji? – Matgi – siūlelius (siūlų ritę) . atriedėti: Apie vidurį nakties i atsivolioja prie jo arklio galva, šnekėdama storu balsu.

2. sunkiai ateiti, atvažiuoti (ppr. blogu keliu): Nors ir labai sunkiai, bet šiaip taip atsivoliojom. Iki atsivoliójom, ir vakaras atėjo.

3. daugeliui ateiti, atvirsti, atplūsti: Neprieteliai lyg upė tvani; nugi ant mūsų atsivoliojasi.

4. atsiriekti: Riekę atsivoliójau.
įvolióti.

1. voliojant įristi, įridenti, įversti: Momą involiójom paklodėn ir keturiuos nešėm pirtin. Gyva negyva [karvė],
inverčia, involiója mašinon ir veža [į mėsos kombinatą]. Žmogus šiaip taip įvoliojo mešką į ratus ir nuejęs vėl aria. Kubilą jau senis insivoliójo daržinėn – alaus daris. Insivoliójo tą akmenį, nuvežė in tą lieptą. Pelytė gabalą tašlos insivoliójo urvelin. įriedėti: Ana. insikočiojo, insivoliójo balon. Kaip medžias [lydys] voliojas ant smėlio, negali insvolioti marios.

2. voliojant, ritinant aplipdyti: Intvoliója int miltus [žuvį] ir pakepa, gardžiau.

3. išterlioti, ištepti: Kur tu involiójai marškinius? Paėmė vieną kamašį, kad involioj [o] mėšle ir metė an kelio, kur ponia turėj [o] važiuot. Neįsivoliók, vaike, purvynėn. An dirvono vaikai pagano [ištrinktas] aveles, kad neinsvoliotų pieske, kad nebūtų žemių josa šlapiosa. Paleido žirgą, kamanas padėjo epušėn, pats parėjo namo, įsivoliojo pelenuose ir renka aguonas.

4. įkrėsti rykščių: Įvoliójo dvidešimt penkias [rykštes] ! Neškis!
išvolióti.

1. išridenti, išristi: Tą bačką reiks išvolióti ar į priengį. | Į stubą patalai išversti, štūlės išvoliótos. voliojantis išgriūti, išvirsti iš ko: Su visais rūbais, su kaldra, su marška jau iš lovos išsivolióta, žemėj jau guli [ligonis]. voliojantis išlipti: Led iš lovos išsivolióju – teip sopa kojas.

2. suritinti, surinkti (vasarojų) į pėdus: Vieno [je] ranko [je] dalgė, antro [je] grėblys, i teip, būdavo, išvolióji pėdą. Išriti, išvolióji tą pėdą, suriši. ritinant išvynioti: Išvolióji tą rutulį didžiausį: supelėję šmotais [šiaudai],
supelėję….

3. atsigulus pasiraičioti, pasivartyti: Pabuvau paslenkus, nugriuvau, braškėse išsivoliójau, ir gatava. Ji tuo [j] į vandenį, teip kai kiaulė išsivolió [ja],
išsivolió [ja],
išbridus tuo [j] pasipurto i eina namo. Karalius sako kumelei: – Upe eisi, išsimaudyk, dobilų pievoj išsivoliok. Pievukė geram vilkui išsivoliot (labai maža) .

4. ppr. voliojantis išgulėti, sumaigyti; išminti: Bernai su mergomis išvoliójo pievą, rugius. Tie rugiai kaiminkos išvolióti, antai brydžių brydės. Pievą išvoliójo, eina ne taku in vandenį. Tie kalniukai tę išvolióti [tarnaujant kariuomenėj]. Vakarais iš tos draugijos pareinant, tampa javų laukai išvolióti. Išvolióta sniegas aukštielnioko [briedžio]. Laukus išvoliója šernai, javus. Miežiuos tai gal vištų būta, kad išvolióti. Besaugant išvoliójo [vištos miežius],
jau liūgės vien. Te kaimynystė [je] išplėšė, išvoliójo uogas. Išvoliójo kopūstus. Išvoliójo, išguldė kvietkus. Kaip lūžo tvora, visas rūtas išvoliójo. Ruja [kryžiokų] viską išteriojo, bitis išplėšė, javus išvoliojo. Viens gaspadorius užtėmijo, kad po kiekvienai nakčiai avižos, pasėtos apie vieną medį, labai išvoliotos. | Išgėriau stiklelį už save mažesnį, išvoliójau purvynėlį už save didesnį. Ažu savo grivinėlę išvoliójau purvynėlį. Aš pareisiu išmiegojęs, visus griovius išvoliójęs.

5. voliojant, ritinant aplipinti: Išvoliójame [miltų] lamantį po aguonas. Duonos riekę užsitepu, druska išvolióju ir valgau. [Margučius] vašku išvoliója išvoliója ir apdažo. Išvoliója išvoliója ir kepa kleckus supjaustę. Kap kepsi žuvį, išvoliók miltuose. Tokį va blynelį padaro, miltuosna išvoliója, indeda žalių bulvių ir kepa.

6. voliojant išterlioti, ištepti: Pirk jam [drapanas],
pataisyk, pasiūk – kaip išvoliódavo, teip išvoliõs. Persirengėlius vaišindavo leistiniais ir elgėsi su jais gerai, nes supykdyti jie išpertų ar išvoliotų sniege ar purvyne. Kažkur išsivoliójo švarką, visa nugara nešvari. Kur tu teip išsivoliójai, kaip kiaulė purvyne? Vilkas nueina balon, išsivolioja, tada ateina ant ugnies i gesina ugnį. Buvo priėdę [briedžiai],
tai tik kelias šakeles pakramtė, išsivoliojo po sniegą. Pradėjo vėjas didesnis darytis ir pradėjo smirdėt, lyg būtų vėjas į ką išsivoliojęs. Išsivoliojau molin (molyje) . Važiuot nelabai tesugeba, griovin įvažiavo, išsivoliójo visas. Šūdus pametu [tolyn],
kad karvė neišsivoliót, tešmuo neišsitept.

7. gulint, voliojantis kurį laiką ką dirbti: Išsivoliójo po mašina visą dieną.

8. sergant gulėti kurį laiką lovoje, išsivartyti: Penkias dienas išsivoliójau an patalo. Sirgau – perdien išsivoliójau. Jegu jam įkąsdavo bitė, tai jis bent dvi paras išsivoliója ligonis. Septynias savaites išsivoliójo (sirgo šiltine) .

9. išsirangyti, išlįsti: Išsivoliójo iš po kojų gyvatė didžiausia, ruda. sėkmingai ką padaryti, išsisukti iš pavojaus: Ledva su tuoj savo mergše išsivoliójau, ba po aperacijos nėščia buvau. Jie, kaip mokėjo, mėgino išsivolioti iš to politikos liūno.

dur̃nių išvolióti dėtis kvailu, nieko nesuprantančiu: Išvoliójau dur̃nių visą čėsą.
nuvolióti.

1. nuristi, nuridenti tolyn ar žemyn: Jis nuvilko šalin pilną maišą, kurį Levukas būtų įstengęs tik šonais nuvolioti. Nusivoliójo kubilą nuo to klojimo ir blaško, kulia. nuriedėti tolyn ar žemyn: Kad teškė bernioką ant žemės, tas ir nusivoliójo pagal jaujos duris. Pakalnėn lėkė stirniokas, kūlio kūlio nusivoliójo ir gulia išsitiesęs. voliojantis nugriūti, nuvirsti nuo ko: Žiūrėk, kad žemėn vaikas nenusivoliót. Viena nusivoliójo su visu motociklu nuo kalno. Toks staigus iš vienos pusės buvo [kalnas],
tai kamuoliukais gali nusivoliot.

2. atsigulus pasiraičioti: Tada broliai sakė kumelei: – Vyno upėje nusimazgot, šilko pievoj nusivoliot ir pagrįžt namo.

3. voliojantis išguldyti, numynioti: Vaikai nuvoliojo žolę.

4. voliojant, ritinant aplipinti: Nuvolióji nuvolióji spirgučius lęšiuosa, tokius vokus padarai su tuoj koše ir kepi. Jie, matos, nuo kaip daug griekų ir gėdų jaunystės, kuriuose kiti nusivolioję yra, valni pasilikę.
pavolióti.

1. kiek paritinti, paraičioti: Teip ir deda [skilandį],
išplauna, ištampo, teip pavoliója, kad jy. išsitampytų. Ejo svotas per miestelį ir parpuolė vidur kelio, o toj kiaulė, toj degloji, ėmė jį ir pavoliójo. pasiristi po kuo: Brolis pasvoliójo po daržine, o sūnų sušaudė.

2. voliojant, ritinant aplipinti: Žuvį pavoliojo miltuose, indėjo, pakepė ir skanu buvo. Silkę pavoliót reikia į miltus. Sušutindavo bulbas, miltais pavoliója ir patelnion. Mėsą pavolióji in druską – ir vėdaran. O kap jos. atpuola, tai pelenuos pavoliója ir deda bonkon. Pasvoliójus iš miltų kleckiukų pasdarau. pariedėti: Ale biškį pasivoliójau [pakalnėn],
ne kiek te aš, ale susiturėjau, o viedrai nulėkė ir nulėkė.

3. atsigulus pasiraičioti, pasivartyti: Aš mėgstu šiene pasivolióti. Kai pasvoliõs po slenksčiu susmyžę, tai bus sveiki [vaikai]. Jauniesiems lovą klodavo kraitvežiai, prieš tai joje pasivolioję – išmėginę jos stiprumą. Bėrasiai kožną kartą po iškinkymo gula pasivoliót. Senė kumelė, apiplaukus porą kartų ežero atsiautą, išlipo krantan ir pavirto pasivolioti smėlyje. Pasivoliójo į plunksneles ir, pavirtusi į žąselę, išlėkė pro atdarą langą. Kai linus pakloji – reikia klojikiums ant jų pasivolioti, tai vėjas linų nenešios. Jei šoną skauda, tai reikia pirmą kartą griaustiniui sugriaudus pasivolioti po žemę, nustos skaudėję. Jei par Naujus metus saulė pasirodo tiek, kol arklys gali pasvoliót, bus geri metai. Suknapsi, parvirsta, pasvoliója [girtas],
ir nieko. Kur arklys pasivoliója, te plaukų palieka. Savo pievos neturi ir arkliui pasvoliót (visai neturi) . Arkliui pasvoliót prišienavo (nedaug) . Kiek tų aktariukų, tik šuniui pasivoliót.

4. kiek pagulėti, pailsėti: Privargai – eik pasvoliók. Anas ir pasvoliót liūbija. Gera po pietų pasivoliót. Pagulėk, nors teip pasivoliók, kad ir nemiegos [i]. Kas man iš jų: atvažiuoja, čia suvirtę pasvoliója ir vėl išvažiuoja. In saulės pasvoliójau i aš, gana, eit reikia. Jis pasvoliója te po šiaudus kokias penkias minutes. In palų (plautų) pasvoliójam tada. Su visais svečiais ragana išėjo į dirvoną pasivolioti. | Stebuklingų vonių nenorėk, pasivolójęs vonioj niekas neišgijo.

5. kurį laiką pabūti, pasistovėti: Jau jis. pasvoliójęs, lyg rusvas jau. Kiek šienas pasvoliójo, bet da nesupuvo.

6. panešioti, padėvėti (drabužį): Gerai, kad [drabužis] didelis, biskį pavoliõs.

7. kiek pakramtyti, pavelti burnoje: Atsikando duonos ir dešros ir pavoliójęs gurkšt – ažna valgis stojos kakle (užspringo) . patrinti: Paims, būdavo, saują pakulų, pavolioja, patrina terpu delnų – paleidžia, tai ir lekia koks paukštukas aba pelė.

8. įveikti, nugalėti, paguldyti, pavarginti: Ažėjo slañktas, gripas ir pavoliójo mane. Jį liga pavoliójo.

9. kurį laiką laikyti gulintį. Pavoliójo mane po ligonines, ir kas iš to?
parsivolióti sunkiai pareiti: Namo tik švintant parsivoliójau. Pareis, lig pietų gal parsivoliõs.
pérvolioti. pervolióti

1. perristi, perridenti iš vienos vietos į kitą: Susigatavokium virves ir pervoliósma ritinį. persiristi, persiridenti per ką: Išbėk iš urvo, parsivoliók par manęs, ir pasiliksi vėl žmogus.

2. sunkiai perbristi, perplaukti: Lig pažastų sušlapus persivoliójo [per Pyvesą]. Persivoliojęs [per upę] pamatė, kad bitę pjauna penki vilkai.

3. užduoti, permušti: Parvoliójo su trinukliu.
prasivolióti. praleisti laiką gulint, pragulėti: Septynių atsiguliau, nemiegojau, bet prasvoliójau. Dabar tai neiškentėtum, o tada beveik va tokiu apsivilkimu prasvolióji, būdavo, an pievos [naktį]. Seniau, būdavo, nueini, tai dirbi išsižiojęs, o dabar prasivolióji, prasikočioji. pragulėti sergant, prasivartyti: Prasivoliójau tris nedėlias po lovą – eisiu aš ant kapų, kad aš po gryčią led vaikštau!

dur̃nių pravolióti nieko neveikiant, tinginiaujant praleisti laiką: Nuejo, dur̃nių pravoliójo, o jai užmokėk dešimt rublių už dieną.
privolióti.

1. ritinant privilkti, pritempti, priversti: Kiek ten rąstų privoliójom. Akmenų prisivoliójęs į tą traktoriuką i važiuoja sau.

2. voliojant prikamuoti, privarginti: Ne kiek jį primušė, kiek teip privoliójo. Jeg privoliotas tas zekis ateina, tai močia ir sako: – Duok atgalio! Ją gi karvė privoliójo, paki ištrūko. O kai man pasigavo tas žvėris, tai va privoliójo, prikamavo ir vos gyvas išlikau. sergant privarginti: Kiek tada privoliójo [gripas],
tik išsikasiau.

3. sunkiai prieiti, prisislinkti: Mes prisivoliósma prie pat dvaro ir tęnaita tada par langą įlindę pavogsma.

4. voliojant gausiai prigaminti, pridėti: Aš gi viriau visai šeimynai, privoliójau kleckų čielą bliūdą. Ir vagi privoliójo [valgio],
davė davė – mylia.
razsivolióti. aptriušti: Maža kokis kamorius yr razsivolióję.
suvolióti.

1. suritinti, suridenti (į krūvą): Suvoliók rąstus į krūvą. Patys susikerta, susivoliót [rąstus] reikė, patys susiveža.

2. ritinant sudaryti, suimti (pėdą): Pjaudavom rugius su trumpakote [dalgele],
pėdus suvolióji su grėbleliu. Yra dalgelės tokios, grėbliukai, pėdus kerta, suvoliója suvoliója [javus]. Ir grėbia [šieną],
ir an pėdus suvoliója [vasarojų]. Su ta vienarankėle muši muši, pask suvolióji pėdą. Kūliais linus suvoliódavo ir veždavo į jaują.

3. voliojant sulipinti, suformuoti: Virtinukai – suvoliojai tešlą miltuos, miltais tešlą apisukei, indedi vidun varškę. Žiūria tik, kad būtų permirkę tie [šustinio] miltai; suvolióji rutuliukais ir valgai. Šiek tiek sutrina kanapes ir deda į tuos brazdus, suglaudžia, suvoliója, apverda – tep kap cepelinai dar̃. Kūčiukus tokiuos kepdavom su aguonom: supjaustai [tešlą],
tokiuos nedidelius suvolióji [ir kepi]. Košė tiršta, paemi, gurvolas toks susivoliója [darant šustinį]. voliojant susukti, sulankstyti: Blynų pakepiau plonų, įdėjau [spirginių],
suvoliojau, suspaudžiau, ir kad gerai! voliojant susukti ant ko. Kočėlu suvoliója, tai jiej. būna kieti an kočėlo.

4. suvelti, suglamžyti, sutepti, suteršti: [Reikia] sergėti, idant vištos, žąsys ir kiti neužeitų paukščiai ir nesuvoliotų [drobės]. Suvoliósi drabužius, jei čia ant žemės atsigulsi, atsisėsi. Suvolióti purve. Kur tu savo drapanas teip suvoliójai? Parėjo rytą purvina, šlapia, suvolióta. Du senus laikraščius atnešė iš kaži kur tokius suvoliótus. Ta purvynė, ta bjaurioji, kožną girtą suvolioja. Negulk ant žemės – susivoliósi. Parėjau, radau vaiką susivoliójusį kaip paršiuką. Kažin kur susivoliójau pūkais. Avis apsibarbaliavus, t. y. susivoliójus. Meitėlis toks susivoliójęs. Kurgi kiaulė bus graži – šūdina, susivoliójus. Kadgi šoko šernai susivolióję iš to [v] andenio, iš tos valkos! Žiurkė susivoliojo po purvyną ir uodegą pasimirkė gan į tirštą purvyną. Susvoliójo šit mano sijonas. Tas žiuponas jau susvoliojęs, susvalakojęs. Vilnos buvo su kaltūnais, riebios, susivoliojusios, prisivėlusios usnių ir dagių.

5. sumindyti, sutrypti: Parveš tą šieną ir suvoliõs tą [kieme augančią] žolę. Dabar žemė visa sumaigyta, suvolióta, sugadinta – kas iš jos. Voliota suvolióta šernų avižos. Čiupt už vaiko – žiūri, kad jos vaikas sukočiotas suvoliotas, visas mėlynas, sugnaibytas ir negyvas. Pasivijo ją, jin nukrito nuo to arklio, sumirkė ją teip, suvoliójo. sergant suvarginti: Šiteip mane to liga suvoliójo, atsigaut niekaip negaliu.

6. sudėvėti, sunešioti, sutrinti: Apsidažė, nebegraži [išskalbta lovatiesė],
tai teip ir suvoliójau. nusimėtyti nenaudojamam, nueiti niekais: Nieks nevalgo, tep ir susvoliója [valgis].
užvolióti.

1. užritinti, užridenti, sunkiai užkelti: Užvoliók maišą ant pečių, t. y. užkelk. Naštą suriši, užvolióji an ratelių. Sudedi linus [markon],
akmenais užvoliójai, kad nesikeltų į viršų. Rado kaladę užvoliótą – ir nepraeina vanduo. Ažvoliójom senį an tų neštuvų. Tada užvoliójam an kai kokių durų ją. jau, kad būtų naraviau. Jonas, išlipęs iš medžio, ištraukė levus [iš upės] ir užvoliojo ant galvų akmenus, kad matytų, jog jis užmušė. Senis apakęs tuoj užsivoliojo ant slenksčio.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>volióti, </b>-iója, -iójo. võlioti, -ioja, -iojo. <br/>1. <span class="explanation">verčiant risti, ritinti, ridenti: </span> Statinę volióti. Vyrai sušilę, dulkėti voliója rąstus. Ir tu jau pristojai upėn medžių voliót? Jau akmens ant akmeno voliósiu, bet ganyt daugiau nebeisiu. Uždeda šiaudų aba žabų uždeda, pask [ui] voliója akmenus i juos paskandina, tuos linus vanduo apsemia. Vienas turi [riečiamą audeklą], kitas te tą velenėlį volióji, taisai ir audi. Atatraukia, rykštes atatraukia ir skietą atatraukia, tai vėl voliója voliója [audeklą]. Paimk viedrą iš telioko, zerletis, volios perdien. Bijau, kad ravan karvė neansgrūstų, reiks voliót. Pamačiau: kiškį veršis žolėj voliója. Drėgną molį galima minkyti, spausti, volioti, tempti, lipdyti ir duoti jam norimą formą. An kočėlo suvynioja ir an stalo voliója [lininius skalbinius], jiej pasdaro minkštesni ir lygesni. Įkiša į maišą tą audeklą, tada į kubilą deda i voliója, i voliója. Šitą milą suminkai, sušlapini, tada padirbi kočėlą storą par visą audeklą, vynioji šiteip ir volióji volióji ir kad suveli gražiai! Su ta, kur voliója – tai kultuvė. Volió [ja] u volió [ja] u, nešio [ja] u nešioja] u cibulius, – lyja. Antanas vėl pradėjo pirštų galais volioti ant stalo duonos trupinėlius. Sėklines roputes reik miltkalkiais apbarstyti, arba tuose mažumą volioti. Jie. tuo ją. išnešė ant kranto, pradėjo suptie, voliotie, ir išbėgo iš jos vanduo. | Voliók voliók, bernužėli, ne tep sopa pilvužėlį. | Volióji volióji tą vaiką, to juosta ilgiausia. <span class="explanation">ristis: </span> Kreivas rąstas sunkiai voliójasi. Voliotisi. Atsigulė ant kranto i voliojas į upę. Voliojosi voliojosi i prisivoliojo skruzdėlyną. Metant audeklą, kamuoliai voliójas te kokiam tenai sykely [je] ar kokioj skrynelėj. Tas bliukis voliójas, tas pagalys išdaužo [javus]. Kulia su kūlokais, voliójas, o tie kūlokai ir daužo javus. Pakilo kaip ripka ir voliójas, šviečias tokia ugnis. Sako, kur kamuoliukas voliósis, ten eik i tu. | Užkuria pečių, tai dūmai tik voliójasi toj troboj. <span class="explanation">sergantį vartyti, prižiūrėti: </span> Prisprašė ligą <span class="explanation"> (nepasisaugojo) </span>, o dabar aną jau pusmetį po lovą volióji. Vyras serga, nevaikšto, treti metai voliójam, vai, vai. Kas gi mane nori voliót [sergančią] ? <span class="explanation">sukant, raičiojant gaminti, daryti: </span> Knatus volióji iš linų, sušlapini taukuos, – visom vakaruškom užtenka. Galuose [lovio] du vėlikai basomis kojomis spardydavo ir voliodavo milą po šiltą vandenį iš vieno lovio galo į kitą, kol suveldavo. Pakulas sudedam an stalo ir voliójam, kuodelius darom. Aš voliótų kleckų negaliu valgyt. Mes voliódavom ant blėtos tuos riešutėlius [iš saldžios tešlos], išsikepdavom Velykom pagardyt. <br/>2. <span class="explanation">vartant velti: </span> Burnon [kąsnį] indedi: volióju volióju kaip ir kelmą kokį. Šaukščiuką burnon indėjo, tai voliójo voliójo. Jis voliojo tuos pažįstamus žodžius burnoje lyg šiltus virtinius. Kad tavo vilkas mėsą voliótų. Sausa duona, nepralenda pro koserę: voliójasi voliójasi. Jei aš ką suvalgau, tai man negerai, voliójas tę po pilvą kas. | Sunki žemė, plūgu iškeli, voliójas, nelenda, ir tiek. <span class="explanation">nešioti, dėvėti: </span> Gerai, kad [drabužis] didelis, tegu voliója. <br/>3. <span class="explanation">risti į gubas, daryti pėdus: </span> Avižas, miežius voliódavom, surišdavom į gubeles. Dobilams apdžiūvus pradalgėse, voliodavome į pėdus. Žirnius – paėmei viršūnę su pjautuvu – voliók ir voliók. <span class="explanation">sunkiai vartyti kita puse: </span> Vartai vartai, volióji volióji šlapius šituos miežius, kai paliūtė. Nusbodo anas. mum ir voliót, davėm davėm gal penkias dienas tą patį. Nuo ryto šieną volióju, grebelioju. Kad ne pagada, tai volióji tu jį, šitą šieną, volióji, kočioji kočioji. <br/>4. <span class="explanation">atsigulus raičiotis, vartytis: </span> Nors voliókis po kluoną – didžiausias kluonas. Dabar upelis išdžiūvęs, voliótis galima. Ištaisyta keliai, tai koc voliókis. Buvo pieva gražiausia, voliókis, kad nori. In slenksčio nugriuvo, voliójas, rėkia [vaikas]. Voliójas po padlagą, čipryną nuo galvos peša – nebegali kentėt. Tei negražu, nesivõliok! An, Juzia rave voliójas i nepasikelia [iš silpnumo]. Jai. visai užtino [koja], jin voliójosi an kiemo, jau visai silpna buvo. Aukščiausių ponų viens, prisiėdęs ir visokių rinčvynių svetimų prisikošęs, võliojos ant aslos ir prasikeikdamas rėkė. Jūs teip darot, kad tik juokis ir voliókis. Voliójas iž juoko, o žmonėm strokas. Tokia pievutė buvo, atsigulė, tiek voliójasi, tiek voliójasi. Diegliai būna labai stiprūs ir nuolatiniai, todėl arklys smarkiai daužosi, dreba, dairosi į šonus, voliojasi. Kartą arklį teko matyt, nu tai bitės jį sukandžiojo, nu tai tiek voliójos tas arklys, tiek voliójos. I skūra nusmuko [sergančiam arkliui], nebeatsikelia, voliójas. Arklys voliójasi ažvertęs kojas. An naujo sniego – tai šunes voliódavosi. Kad ažuodžia valerjonus [katė], tai pradeda voliótis da neažgriaužus. Kiaulės voliójas tvarte, nepasikelia in kojų <span class="explanation"> (labai riebios) </span>. Parvažiavau – jau karvė voliójas an žemės priputus. Jons nuvedęs pasijungė – negal paart: jautis pradėjo strapinėt, paskui voliotis. Balandžiai labai kasdavo tuos spalius, voliódavos ant stogo. Jeigu tvarte papili pjuvenų, tai ta kumelikė tur voliótis voliótis. Jei arklys po tvora voliojas – vogs. Jei šunes voliojas – bus sniego. Vasarą ant rasų rytais voliotis [turint niežų]. Pirmą kartą griaudžiant, liepia vaikam griūti ant žemės ir voliotis. Katė voliójas prieš lietų. Atvedė tada jį. jop ir kad jį. išvydo, perplėšė jį tuojaus dvasia ir parpuolęs and žemės voliojos vis putodams. Voliojasi lyg arklys po darbo. Voliojas kaip šuo ant pusnyno. Voliójas kai kiaulė. Vaikai po smėlį voliójas kaip arkliai. Ko voliojies kai drignių apsiėdęs?! Voliojasi kaip katė musmirėmis apsiėdusi. Bepigu Lazdienei nesivolioti kaip pampuškai taukuose, kad jos vyras kaip šilta vilna, pati visą valią pagavo. O, būdavo, bruknių nuvažiuodavom – voliókis <span class="explanation"> (labai daug) </span>. Miške gimęs, miške augęs, išėjęs į lauką voliojasi. Juoda karvė po padlagą voliojas. Raudonas diedukas po pelkę voliojas. <span class="explanation">vartytis, raičiotis purve, dulkėse ir pan.: </span> Griūna an kūdrą ir voliojas. Po tą sniegą voliódavomės iki vakaro. Nugriuvau pusnėj i voliójuos nugriuvus. Voliójies po mėšlą – baltas nebūsi. Smaks da gerą valandą savo kraujuos voliójos. Nuo žirgo puoliau, purvynėly voliojaus. Kiaulė võliojas purvuose. Kiaulės po dumblą voliójas. Krato paršam, krato, o paršas voliójas kai upėj. Nu tai jau te kapstos, voliójas, vartosi kiaulės tose dulkėse. [Varyklose] anos. ilgai voliójas, o kaip lytus, tai blogai ganyt – bėga namo. Prie pabalio kokio kiaulės insiknisa i voliójas. Girtuoklis võliojasi purvuose. Ogi šičia tai voliójas voliójas, kad maudos maudos [vištos]. Va vištos voliójas po daržus – vyk bjaurybes! Kūginio pašalėj duosiu vištom voliótis. Kiaulė po nuplukymo (nuplaukymo) vėl voliojosi purvyne. Kaukite nu jūs, piemenys, bei šaukite, voliokitės pelinuosu. O voliotis purvuose su jomis. Visada voliojams grieke. <br/>5. <span class="explanation">sunkiai eiti: </span> Voliójuos voliójuos in karvę. <span class="explanation">valkiotis. </span>. <span class="explanation">dirbti klupinėjant, ropojant: </span> Gerai, kad anksčiau nusikasėm, dabar va pradėjo pilt – voliokis po dumblynę, da roblom. Volio [ja] us volio [ja] us bulbose, paki nukasiau. <br/>6. <span class="explanation">gulint vartytis, gulėti, tvarsytis, ilsėtis: </span> Nieko nėra dirbt, voliókis, ir visa, kap tinginys. Nieko neveikia, tik ką po lovą voliójas. Šiaudų ataneša kūlį, pakloja, voliójams. Kur noriu, te voliójuos, niekas negina. Kiaulioką susipeni, pavalgo i voliójas – niekur neina. Ana mieguklė – kad tik lovoj voliótis. Kada apyaušriu atsikeliu, pamaklinėju da teipom ir vėl voliójuos lovoj. Mes su anūku ant lovukės vis voliójomės. Galiu gyvent ir voliótis, gyvenu gerai ir be vyro. Regis, ir koks te ramumas [Palangoje] – smėly voliótis. Pavėsy parpietį voliójos. Voliójasi bernai su mergšėm. Sėjimo laikas, reikia sėt, reikia akėt, o jis voliójas negyvas <span class="explanation"> (girtas) </span> patvoriuos. Menkiejai tura kariauti, didiejai – į lovą volióties. Visos nakties nigdi neišmiegu, voliójuos voliójuos. Voliójaus voliójaus ir negalėjau užmigt. To [je] nelaimingo [je] gadynė [je], kunegams besivoliojant Varnių katedros bažnyčia pritrūko kanaunykų su giedotojais. Pavėsiais didžiausi nupenėti šunys voliojasi. Kai šilta, žvėrys suvargę, sušilę, voliojasi, o smirda…. | Kad ne tas daktaras, būtau gulėjęs te, kapuose voliójęsis. Nor ir kvailas, bet piniguos voliójas. Nenorėk pats vienas po raškažiaus taukus voliotis, o kiti žemes graužtų. <span class="explanation">sergant gulinėti: </span> Negaliu atsigaut, atgaut dvasios, teip ir voliójuos. Anas visus metus voliójosi lovoj. Mama čielą savaitę voliójos, mislijom – po mamai! Žmona senai [patale guli], par visą žiemelę ir dabar voliójasi. Du mėnesiu [ligonis] namie voliójos. Aš voliójaus po ligonines. Dabar viską ima <span class="explanation"> (renka visokius grybus), </span> paskui ligoninėse voliójasi. Nei sirgo, nei voliójosi – jau anta lentos! Seniau nei sirgo tep, nei voliójosi. Man tik pirkioj voliótis, jau nedrūta. Kad tik an patalo nereikt voliótis. Uždraudė jai [gydytojas] ir voliótis, ir stotis. Man dabar visa bėda, kad kiaulė voliójasi <span class="explanation"> (serga) </span>. Aš nenoriu to alaus, bo dėl to kad pasigeria i voliójas tris dienas. <span class="explanation">girtam griuvinėti: </span> Voliójas po žemę – nebepaeina [girtas]. Kokia te veseilia, jei nesvoliója žemėsa. Jis niekada girtas nesidaužė, nesivoliójo. Plūdo jy – voliójiesi kap kiaulė. Jo nematėm girto voliojantis. <span class="explanation">vartaliotis, virtinėti: </span> Iš pavasario [žvejodavau] su luotu, su tuo, kur voliójas. <br/>7. <span class="explanation">gulėti, stūksoti, riogsoti, mėtytis: </span> Tokie medžiai voliójasi ant tako – niekas nenuverčia. Nugi voliojos kaladė an skiedryno, po nakčiai – nėr. Šipuliukai voliójas atšokę nuog medžiagos. Akėčios va po žolynus voliójas. Visi dirbtiniai [daiktai] lauke irsta, akmuo tai jau voliójas. Akminai voliójas kaip kumelio galvos. Būtų ji ant gatvės voliójusis, šita mėsa, nė šunys būtų jos neėdę. Papjauna penimą, tai voliójas visur mėsos, o pabuvus nebėr. Dar buvo išausta viena [juosta], kur voliójos. Drobinis ryzas dabar mažai besvoliója. Par mum obuolių alyvinių voliójas pilnas sodas. Sako, ant lauko pelų maišas voliójasi, teip vaidindavosi te. Kaip išórė, tai vėjas neša smėlį; kaip išnešė, tai kaulai ir voliójas. Grašiai nesvoliója an kelio. Joja toliaus, žiūri – ant kelio medis voliojasi purvyne. Rado tris vištas, gaidys be kojos ir kiaura piesta prie durų voliojos. Miške gimęs, miške augęs, pareina namo voliotis. <br/>8. <span class="explanation">rangytis, raitytis, vyniotis: </span> Anta viedro vandinio voliójasi liūliai – ir gyvi. O kai ištrūksta [starkui] gyvatė, tai ir voliójas an kluono tenai. Pamatysi, žaltys arba gyvatė voliójasi ant kiemo. Anys, želekčiai, ateina in tvartą, prie slenksčiui voliójas. Kirmėlės žalios voliójas [mėsoje]. Piene voliójasi kirmėlės. Kirmėlės voliójas kap botagai. Ir voliójas kaip lydekis an rasos. Tokie dideli lydžiai! Tai voliójas po tą griovį, vanduo nusekęs, tartum ranka imtum ir paimtum, gulia pakrašty. Nueinu – bučiuj voliójas baisiausi du lydakaičiai. Parodė jis jai – ant pieskų voliojosi lydeka. <br/><b></b></b></b><br/><b>dur̃nių volióti</b><br/>1. <span class="explanation">dėtis kvailu, kvailioti: </span> Sakyk tiesiai, ka dur̃nių volióji, misliji, ka niekas nesupranta. <br/>2. <span class="explanation">nieko neveikti, tinginiauti: </span> </span> Jūs čia atvažiavot dirbt, ar dur̃nių voliót? Eik dirbt, užteks dur̃nių voliót! Užteks dur̃niai voliót, griebkis už darbo. <br/><b>šónus volióti</b> <span class="explanation">mušti, daužyti: </span> Žmonom [vyrai] šónų nevoliójo i neskriaudė. <br/><b>tìnginį volióti</b> <span class="explanation">nieko neveikti, tinginiauti: </span> </span> Ona tìnginį voliója ir runkelių neravi. <br/><b>voliójas kai (lygu</b>. <br/><b>) ìnkstas taukuosè</b>. <span class="explanation">gerai gyvena. </span> <br/><b>apvolióti</b>. <br/>1. <span class="explanation">voliojant, ritinant prislėgti: </span> Linus apvoliójom akmenim. <br/>2. <span class="explanation">apriesti, apvynioti: </span> Kai reikia aust, tai tada sudžiūvę esti tos balanos, tai apvoliójai kartą, pusę karto apvoliójai veleną ir veleną įdedi staklė̃s. <br/>3. <span class="explanation">voliojant, ritinant aplipdyti: </span> </span> Kumpį intrini ir duona šita apvolióji <span class="explanation"> (kepamą Velykoms aplipdo duonos tešla) </span>. Žuvis apibarstoma druska, pipirais, apvoliojama miltais arba džiūvėsėliais. Daromi kaštono dydžio kukulaičiai, apvoliojami miltuose. <span class="explanation">kiek pamokyti, palavinti: </span> Pasižiūriu aš į tuos kiek pamokytus, gal nė neišmokytus, o tik apvoliotus moksle, – o jau nosis užrietę šaipos iš paprastų žmonių. <br/>4. <span class="explanation">kiek apkramtyti, apvelti burnoje: </span> Nesukramtau be dantų, kiek apvolióju, ir viskas. Apvolióju da ben kiek [maistą burnoje]. <br/>5. <span class="explanation">apterlioti, sutepti: </span> Duoda apvoliótos mėsos gabaluką ubagu [i], tas meldžias už dūšias. <br/>6. <span class="explanation">apsiversti: </span> Duok, kad net apsvoliótų! Jeigu būtų stulpan, tai nebebūtų gyvi, tik mašina kelius kartus apsivoliójo. Kad eičia be lazdos, tai apsivolióčia ben kelius kartus. <br/><b>atvolióti</b><br/>1. <span class="explanation">voliojant atristi, atridenti: </span> Atvolióti rąstą, statinę. Tokią kaladę atvoliójo, nereikia nė kapot. Ką čia atsivolióji? – Matgi – siūlelius <span class="explanation"> (siūlų ritę) </span>. <span class="explanation">atriedėti: </span> Apie vidurį nakties i atsivolioja prie jo arklio galva, šnekėdama storu balsu. <br/>2. <span class="explanation">sunkiai ateiti, atvažiuoti (ppr. blogu keliu): </span> Nors ir labai sunkiai, bet šiaip taip atsivoliojom. Iki atsivoliójom, ir vakaras atėjo. <br/>3. <span class="explanation">daugeliui ateiti, atvirsti, atplūsti: </span> Neprieteliai lyg upė tvani; nugi ant mūsų atsivoliojasi. <br/>4. <span class="explanation">atsiriekti: </span> Riekę atsivoliójau. <br/><b>įvolióti</b>. <br/>1. <span class="explanation">voliojant įristi, įridenti, įversti: </span> Momą involiójom paklodėn ir keturiuos nešėm pirtin. Gyva negyva [karvė], inverčia, involiója mašinon ir veža [į mėsos kombinatą]. Žmogus šiaip taip įvoliojo mešką į ratus ir nuejęs vėl aria. Kubilą jau senis insivoliójo daržinėn – alaus daris. Insivoliójo tą akmenį, nuvežė in tą lieptą. Pelytė gabalą tašlos insivoliójo urvelin. <span class="explanation">įriedėti: </span> Ana. insikočiojo, insivoliójo balon. Kaip medžias [lydys] voliojas ant smėlio, negali insvolioti marios. <br/>2. <span class="explanation">voliojant, ritinant aplipdyti: </span> </span> Intvoliója int miltus [žuvį] ir pakepa, gardžiau. <br/>3. <span class="explanation">išterlioti, ištepti: </span> Kur tu involiójai marškinius? Paėmė vieną kamašį, kad involioj [o] mėšle ir metė an kelio, kur ponia turėj [o] važiuot. Neįsivoliók, vaike, purvynėn. An dirvono vaikai pagano [ištrinktas] aveles, kad neinsvoliotų pieske, kad nebūtų žemių josa šlapiosa. Paleido žirgą, kamanas padėjo epušėn, pats parėjo namo, įsivoliojo pelenuose ir renka aguonas. <br/>4. <span class="explanation">įkrėsti rykščių: </span> Įvoliójo dvidešimt penkias [rykštes] ! Neškis! <br/><b>išvolióti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išridenti, išristi: </span> Tą bačką reiks išvolióti ar į priengį. | Į stubą patalai išversti, štūlės išvoliótos. <span class="explanation">voliojantis išgriūti, išvirsti iš ko: </span> Su visais rūbais, su kaldra, su marška jau iš lovos išsivolióta, žemėj jau guli [ligonis]. <span class="explanation">voliojantis išlipti: </span> Led iš lovos išsivolióju – teip sopa kojas. <br/>2. <span class="explanation">suritinti, surinkti (vasarojų) į pėdus: </span> Vieno [je] ranko [je] dalgė, antro [je] grėblys, i teip, būdavo, išvolióji pėdą. Išriti, išvolióji tą pėdą, suriši. <span class="explanation">ritinant išvynioti: </span> Išvolióji tą rutulį didžiausį: supelėję šmotais [šiaudai], supelėję…. <br/>3. <span class="explanation">atsigulus pasiraičioti, pasivartyti: </span> </span> Pabuvau paslenkus, nugriuvau, braškėse išsivoliójau, ir gatava. Ji tuo [j] į vandenį, teip kai kiaulė išsivolió [ja], išsivolió [ja], išbridus tuo [j] pasipurto i eina namo. Karalius sako kumelei: – Upe eisi, išsimaudyk, dobilų pievoj išsivoliok. Pievukė geram vilkui išsivoliot <span class="explanation"> (labai maža) </span>. <br/>4. <span class="explanation">ppr. voliojantis išgulėti, sumaigyti; išminti: </span> Bernai su mergomis išvoliójo pievą, rugius. Tie rugiai kaiminkos išvolióti, antai brydžių brydės. Pievą išvoliójo, eina ne taku in vandenį. Tie kalniukai tę išvolióti [tarnaujant kariuomenėj]. Vakarais iš tos draugijos pareinant, tampa javų laukai išvolióti. Išvolióta sniegas aukštielnioko [briedžio]. Laukus išvoliója šernai, javus. Miežiuos tai gal vištų būta, kad išvolióti. Besaugant išvoliójo [vištos miežius], jau liūgės vien. Te kaimynystė [je] išplėšė, išvoliójo uogas. Išvoliójo kopūstus. Išvoliójo, išguldė kvietkus. Kaip lūžo tvora, visas rūtas išvoliójo. Ruja [kryžiokų] viską išteriojo, bitis išplėšė, javus išvoliojo. Viens gaspadorius užtėmijo, kad po kiekvienai nakčiai avižos, pasėtos apie vieną medį, labai išvoliotos. | Išgėriau stiklelį už save mažesnį, išvoliójau purvynėlį už save didesnį. Ažu savo grivinėlę išvoliójau purvynėlį. Aš pareisiu išmiegojęs, visus griovius išvoliójęs. <br/>5. <span class="explanation">voliojant, ritinant aplipinti: </span> </span> </span> Išvoliójame [miltų] lamantį po aguonas. Duonos riekę užsitepu, druska išvolióju ir valgau. [Margučius] vašku išvoliója išvoliója ir apdažo. Išvoliója išvoliója ir kepa kleckus supjaustę. Kap kepsi žuvį, išvoliók miltuose. Tokį va blynelį padaro, miltuosna išvoliója, indeda žalių bulvių ir kepa. <br/>6. <span class="explanation">voliojant išterlioti, ištepti: </span> Pirk jam [drapanas], pataisyk, pasiūk – kaip išvoliódavo, teip išvoliõs. Persirengėlius vaišindavo leistiniais ir elgėsi su jais gerai, nes supykdyti jie išpertų ar išvoliotų sniege ar purvyne. Kažkur išsivoliójo švarką, visa nugara nešvari. Kur tu teip išsivoliójai, kaip kiaulė purvyne? Vilkas nueina balon, išsivolioja, tada ateina ant ugnies i gesina ugnį. Buvo priėdę [briedžiai], tai tik kelias šakeles pakramtė, išsivoliojo po sniegą. Pradėjo vėjas didesnis darytis ir pradėjo smirdėt, lyg būtų vėjas į ką išsivoliojęs. Išsivoliojau molin <span class="explanation"> (molyje) </span>. Važiuot nelabai tesugeba, griovin įvažiavo, išsivoliójo visas. Šūdus pametu [tolyn], kad karvė neišsivoliót, tešmuo neišsitept. <br/>7. <span class="explanation">gulint, voliojantis kurį laiką ką dirbti: </span> Išsivoliójo po mašina visą dieną. <br/>8. <span class="explanation">sergant gulėti kurį laiką lovoje, išsivartyti: </span> Penkias dienas išsivoliójau an patalo. Sirgau – perdien išsivoliójau. Jegu jam įkąsdavo bitė, tai jis bent dvi paras išsivoliója ligonis. Septynias savaites išsivoliójo <span class="explanation"> (sirgo šiltine) </span>. <br/>9. <span class="explanation">išsirangyti, išlįsti: </span> Išsivoliójo iš po kojų gyvatė didžiausia, ruda. <span class="explanation">sėkmingai ką padaryti, išsisukti iš pavojaus: </span> Ledva su tuoj savo mergše išsivoliójau, ba po aperacijos nėščia buvau. Jie, kaip mokėjo, mėgino išsivolioti iš to politikos liūno. <br/><b></b></b></b><br/><b>dur̃nių išvolióti</b> <span class="explanation">dėtis kvailu, nieko nesuprantančiu: </span> Išvoliójau dur̃nių visą čėsą. <br/><b>nuvolióti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nuristi, nuridenti tolyn ar žemyn: </span> Jis nuvilko šalin pilną maišą, kurį Levukas būtų įstengęs tik šonais nuvolioti. Nusivoliójo kubilą nuo to klojimo ir blaško, kulia. <span class="explanation">nuriedėti tolyn ar žemyn: </span> Kad teškė bernioką ant žemės, tas ir nusivoliójo pagal jaujos duris. Pakalnėn lėkė stirniokas, kūlio kūlio nusivoliójo ir gulia išsitiesęs. <span class="explanation">voliojantis nugriūti, nuvirsti nuo ko: </span> Žiūrėk, kad žemėn vaikas nenusivoliót. Viena nusivoliójo su visu motociklu nuo kalno. Toks staigus iš vienos pusės buvo [kalnas], tai kamuoliukais gali nusivoliot. <br/>2. <span class="explanation">atsigulus pasiraičioti: </span> Tada broliai sakė kumelei: – Vyno upėje nusimazgot, šilko pievoj nusivoliot ir pagrįžt namo. <br/>3. <span class="explanation">voliojantis išguldyti, numynioti: </span> Vaikai nuvoliojo žolę. <br/>4. <span class="explanation">voliojant, ritinant aplipinti: </span> </span> </span> Nuvolióji nuvolióji spirgučius lęšiuosa, tokius vokus padarai su tuoj koše ir kepi. Jie, matos, nuo kaip daug griekų ir gėdų jaunystės, kuriuose kiti nusivolioję yra, valni pasilikę. <br/><b>pavolióti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kiek paritinti, paraičioti: </span> Teip ir deda [skilandį], išplauna, ištampo, teip pavoliója, kad jy. išsitampytų. Ejo svotas per miestelį ir parpuolė vidur kelio, o toj kiaulė, toj degloji, ėmė jį ir pavoliójo. <span class="explanation">pasiristi po kuo: </span> Brolis pasvoliójo po daržine, o sūnų sušaudė. <br/>2. <span class="explanation">voliojant, ritinant aplipinti: </span> </span> </span> Žuvį pavoliojo miltuose, indėjo, pakepė ir skanu buvo. Silkę pavoliót reikia į miltus. Sušutindavo bulbas, miltais pavoliója ir patelnion. Mėsą pavolióji in druską – ir vėdaran. O kap jos. atpuola, tai pelenuos pavoliója ir deda bonkon. Pasvoliójus iš miltų kleckiukų pasdarau. <span class="explanation">pariedėti: </span> Ale biškį pasivoliójau [pakalnėn], ne kiek te aš, ale susiturėjau, o viedrai nulėkė ir nulėkė. <br/>3. <span class="explanation">atsigulus pasiraičioti, pasivartyti: </span> </span> Aš mėgstu šiene pasivolióti. Kai pasvoliõs po slenksčiu susmyžę, tai bus sveiki [vaikai]. Jauniesiems lovą klodavo kraitvežiai, prieš tai joje pasivolioję – išmėginę jos stiprumą. Bėrasiai kožną kartą po iškinkymo gula pasivoliót. Senė kumelė, apiplaukus porą kartų ežero atsiautą, išlipo krantan ir pavirto pasivolioti smėlyje. Pasivoliójo į plunksneles ir, pavirtusi į žąselę, išlėkė pro atdarą langą. Kai linus pakloji – reikia klojikiums ant jų pasivolioti, tai vėjas linų nenešios. Jei šoną skauda, tai reikia pirmą kartą griaustiniui sugriaudus pasivolioti po žemę, nustos skaudėję. Jei par Naujus metus saulė pasirodo tiek, kol arklys gali pasvoliót, bus geri metai. Suknapsi, parvirsta, pasvoliója [girtas], ir nieko. Kur arklys pasivoliója, te plaukų palieka. Savo pievos neturi ir arkliui pasvoliót <span class="explanation"> (visai neturi) </span>. Arkliui pasvoliót prišienavo <span class="explanation"> (nedaug) </span>. Kiek tų aktariukų, tik šuniui pasivoliót. <br/>4. <span class="explanation">kiek pagulėti, pailsėti: </span> Privargai – eik pasvoliók. Anas ir pasvoliót liūbija. Gera po pietų pasivoliót. Pagulėk, nors teip pasivoliók, kad ir nemiegos [i]. Kas man iš jų: atvažiuoja, čia suvirtę pasvoliója ir vėl išvažiuoja. In saulės pasvoliójau i aš, gana, eit reikia. Jis pasvoliója te po šiaudus kokias penkias minutes. In palų <span class="explanation"> (plautų) </span> pasvoliójam tada. Su visais svečiais ragana išėjo į dirvoną pasivolioti. | Stebuklingų vonių nenorėk, pasivolójęs vonioj niekas neišgijo. <br/>5. <span class="explanation">kurį laiką pabūti, pasistovėti: </span> Jau jis. pasvoliójęs, lyg rusvas jau. Kiek šienas pasvoliójo, bet da nesupuvo. <br/>6. <span class="explanation">panešioti, padėvėti (drabužį): </span> Gerai, kad [drabužis] didelis, biskį pavoliõs. <br/>7. <span class="explanation">kiek pakramtyti, pavelti burnoje: </span> Atsikando duonos ir dešros ir pavoliójęs gurkšt – ažna valgis stojos kakle <span class="explanation"> (užspringo) </span>. <span class="explanation">patrinti: </span> Paims, būdavo, saują pakulų, pavolioja, patrina terpu delnų – paleidžia, tai ir lekia koks paukštukas aba pelė. <br/>8. <span class="explanation">įveikti, nugalėti, paguldyti, pavarginti: </span> Ažėjo slañktas, gripas ir pavoliójo mane. Jį liga pavoliójo. <br/>9. <span class="explanation">kurį laiką laikyti gulintį</span>. Pavoliójo mane po ligonines, ir kas iš to? <br/><b>parsivolióti</b> <span class="explanation">sunkiai pareiti: </span> Namo tik švintant parsivoliójau. Pareis, lig pietų gal parsivoliõs. <br/><b>pérvolioti</b>. pervolióti<br/>1. <span class="explanation">perristi, perridenti iš vienos vietos į kitą: </span> Susigatavokium virves ir pervoliósma ritinį. <span class="explanation">persiristi, persiridenti per ką: </span> Išbėk iš urvo, parsivoliók par manęs, ir pasiliksi vėl žmogus. <br/>2. <span class="explanation">sunkiai perbristi, perplaukti: </span> Lig pažastų sušlapus persivoliójo [per Pyvesą]. Persivoliojęs [per upę] pamatė, kad bitę pjauna penki vilkai. <br/>3. <span class="explanation">užduoti, permušti: </span> Parvoliójo su trinukliu. <br/><b>prasivolióti</b>. <span class="explanation">praleisti laiką gulint, pragulėti: </span> Septynių atsiguliau, nemiegojau, bet prasvoliójau. Dabar tai neiškentėtum, o tada beveik va tokiu apsivilkimu prasvolióji, būdavo, an pievos [naktį]. Seniau, būdavo, nueini, tai dirbi išsižiojęs, o dabar prasivolióji, prasikočioji. <span class="explanation">pragulėti sergant, prasivartyti: </span> Prasivoliójau tris nedėlias po lovą – eisiu aš ant kapų, kad aš po gryčią led vaikštau! <br/><b></b></b></b><br/><b>dur̃nių pravolióti</b> <span class="explanation">nieko neveikiant, tinginiaujant praleisti laiką: </span> Nuejo, dur̃nių pravoliójo, o jai užmokėk dešimt rublių už dieną. <br/><b>privolióti</b>. <br/>1. <span class="explanation">ritinant privilkti, pritempti, priversti: </span> Kiek ten rąstų privoliójom. Akmenų prisivoliójęs į tą traktoriuką i važiuoja sau. <br/>2. <span class="explanation">voliojant prikamuoti, privarginti: </span> Ne kiek jį primušė, kiek teip privoliójo. Jeg privoliotas tas zekis ateina, tai močia ir sako: – Duok atgalio! Ją gi karvė privoliójo, paki ištrūko. O kai man pasigavo tas žvėris, tai va privoliójo, prikamavo ir vos gyvas išlikau. <span class="explanation">sergant privarginti: </span> Kiek tada privoliójo [gripas], tik išsikasiau. <br/>3. <span class="explanation">sunkiai prieiti, prisislinkti: </span> Mes prisivoliósma prie pat dvaro ir tęnaita tada par langą įlindę pavogsma. <br/>4. <span class="explanation">voliojant gausiai prigaminti, pridėti: </span> Aš gi viriau visai šeimynai, privoliójau kleckų čielą bliūdą. Ir vagi privoliójo [valgio], davė davė – mylia. <br/><b>razsivolióti</b>. <span class="explanation">aptriušti: </span> Maža kokis kamorius yr razsivolióję. <br/><b>suvolióti</b>. <br/>1. <span class="explanation">suritinti, suridenti (į krūvą): </span> Suvoliók rąstus į krūvą. Patys susikerta, susivoliót [rąstus] reikė, patys susiveža. <br/>2. <span class="explanation">ritinant sudaryti, suimti (pėdą): </span> Pjaudavom rugius su trumpakote [dalgele], pėdus suvolióji su grėbleliu. Yra dalgelės tokios, grėbliukai, pėdus kerta, suvoliója suvoliója [javus]. Ir grėbia [šieną], ir an pėdus suvoliója [vasarojų]. Su ta vienarankėle muši muši, pask suvolióji pėdą. Kūliais linus suvoliódavo ir veždavo į jaują. <br/>3. <span class="explanation">voliojant sulipinti, suformuoti: </span> Virtinukai – suvoliojai tešlą miltuos, miltais tešlą apisukei, indedi vidun varškę. Žiūria tik, kad būtų permirkę tie [šustinio] miltai; suvolióji rutuliukais ir valgai. Šiek tiek sutrina kanapes ir deda į tuos brazdus, suglaudžia, suvoliója, apverda – tep kap cepelinai dar̃. Kūčiukus tokiuos kepdavom su aguonom: supjaustai [tešlą], tokiuos nedidelius suvolióji [ir kepi]. Košė tiršta, paemi, gurvolas toks susivoliója [darant šustinį]. <span class="explanation">voliojant susukti, sulankstyti: </span> Blynų pakepiau plonų, įdėjau [spirginių], suvoliojau, suspaudžiau, ir kad gerai! <span class="explanation">voliojant susukti ant ko</span>. Kočėlu suvoliója, tai jiej. būna kieti an kočėlo. <br/>4. <span class="explanation">suvelti, suglamžyti, sutepti, suteršti: </span> [Reikia] sergėti, idant vištos, žąsys ir kiti neužeitų paukščiai ir nesuvoliotų [drobės]. Suvoliósi drabužius, jei čia ant žemės atsigulsi, atsisėsi. Suvolióti purve. Kur tu savo drapanas teip suvoliójai? Parėjo rytą purvina, šlapia, suvolióta. Du senus laikraščius atnešė iš kaži kur tokius suvoliótus. Ta purvynė, ta bjaurioji, kožną girtą suvolioja. Negulk ant žemės – susivoliósi. Parėjau, radau vaiką susivoliójusį kaip paršiuką. Kažin kur susivoliójau pūkais. Avis apsibarbaliavus, t. y. susivoliójus. Meitėlis toks susivoliójęs. Kurgi kiaulė bus graži – šūdina, susivoliójus. Kadgi šoko šernai susivolióję iš to [v] andenio, iš tos valkos! Žiurkė susivoliojo po purvyną ir uodegą pasimirkė gan į tirštą purvyną. Susvoliójo šit mano sijonas. Tas žiuponas jau susvoliojęs, susvalakojęs. Vilnos buvo su kaltūnais, riebios, susivoliojusios, prisivėlusios usnių ir dagių. <br/>5. <span class="explanation">sumindyti, sutrypti: </span> Parveš tą šieną ir suvoliõs tą [kieme augančią] žolę. Dabar žemė visa sumaigyta, suvolióta, sugadinta – kas iš jos. Voliota suvolióta šernų avižos. Čiupt už vaiko – žiūri, kad jos vaikas sukočiotas suvoliotas, visas mėlynas, sugnaibytas ir negyvas. Pasivijo ją, jin nukrito nuo to arklio, sumirkė ją teip, suvoliójo. <span class="explanation">sergant suvarginti: </span> Šiteip mane to liga suvoliójo, atsigaut niekaip negaliu. <br/>6. <span class="explanation">sudėvėti, sunešioti, sutrinti: </span> Apsidažė, nebegraži [išskalbta lovatiesė], tai teip ir suvoliójau. <span class="explanation">nusimėtyti nenaudojamam, nueiti niekais: </span> Nieks nevalgo, tep ir susvoliója [valgis]. <br/><b>užvolióti</b>. <br/>1. <span class="explanation">užritinti, užridenti, sunkiai užkelti: </span> Užvoliók maišą ant pečių, t. y. užkelk. Naštą suriši, užvolióji an ratelių. Sudedi linus [markon], akmenais užvoliójai, kad nesikeltų į viršų. Rado kaladę užvoliótą – ir nepraeina vanduo. Ažvoliójom senį an tų neštuvų. Tada užvoliójam an kai kokių durų ją. jau, kad būtų naraviau. Jonas, išlipęs iš medžio, ištraukė levus [iš upės] ir užvoliojo ant galvų akmenus, kad matytų, jog jis užmušė. Senis apakęs tuoj užsivoliojo ant slenksčio.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.