razvyti

.
výti, vẽja (vìja. vìma. vỹna), vìjo.

1. vynioti, sukti į ritinį, į kamuolį: Výti gijas į kamuolį. Aš vejù į kobinį pakulas. Tas gijas išplausma, iššutinsma, výsma į kamūlius. Trijiesu siūlus tik vìjam. Kamuoliuosna vẽja tėvas vijurką paėmę. Výk [siūlus] šitan pačian komuolin, paki pakeli. Siūlus matkuos vejù iš kamuolių. Vejì an krijelio [siūlus],
nuo krijelio tada meti. Padžiaunam [gijas],
išbąla, tada vẽjam, metam [audimą]. Eikit, nemaišykit man výt, ba pridarysiu aš čia ir kumelių, ir kumeliukų. Kab vìjo [siūlus į kamuolius per vijurką],
tai spaliai buvo išbyrėję. Jin bovelną vẽja, o mes verpiam. Kam vejì [siūlus į kamuolį] nuo savę. An ko tu siūlus výsi, jei pavijočio neturėsi. Žąsies gerklėn žirnį indedi, išdžiūsta, barška, tada vejì siūlus. Kai siūlai išdžiūva, jie iš sruogų glaudžiai vejami į kamuolius ant pirštų. Kai sunkiai eina nuo vytuškų, kiečiau vẽjas [į kamuolį]. vynioti: Tabaką výti. Atrodė, kad ir žodžius senutė veja lyg siūlus. sukti, vynioti siūlus iš sruogos ar kamuolio: Atnešk krijelius, výsma matkus. Būdavo tokie matkai, juos vẽjam ant mestuvų. Tu pagalvok, kap šitas posmas neinas výt! Vẽjamas kamuolys. vynioti siūlais: Kad man dabar kas duot, tai aš jum parodyč, kaip verpt ir kaip špūlios výt.

2. sukant gaminti: Veju virvę. Výk votegą iš gerų kanapių. Výk ilgą botagą, kad pasiektum nuo vienos kertės lig kitos. Žiemą vìjom vadžias. Žiemą vaikiai šniūrus výs, mergos verps. Šniūras, kad vijì, trumpė [ja]. Vyrai pančius výdavo iš tų prasčiausių linų. Vyrai tai výdavai pančius. Iš ėglukų pasdarau sau krūkelius virvėm výt. Iš paminų tai virves výsi. Vyrai apvarčius výdavo, pančius, pakanktis, virves. Žėdnam būdavo darbas: berniokas vẽja vadeles, viržius, vadžias, piemuo iškrato pakulas. Vìjo pastrankus, kad būt kuo akėt. Bernas pančius vỹna. Iš šerių vìja akutę ir gaudo ščiupokus. Atsisėdęs tę i aparas vìjęs. Bernai ir pusberniai susirinkdavo kur didesnėn gryčion pančių výtų. Tūlose vietose, sako, iš apynių virkščių ne vien virves vijant, bet dar storas drobes audant. Išjojo nakties, susikūrė didelę ugnį tas dėdulis ir veja botagą su kabliuku. Jaunas mėnuo, jau tėvukas vìs virvę ar pantį. Užgavėnėse veja pančius, tai, sako, arkliai riebūs būna. Vyram prieš Užgavėnes neduoda pančių vyt – mėsa kirmysianti. O jei kas šniūrą vytų arba verptų tą. dieną, tai linai ir kanapės neužderės. Negalima žengti ir per vejamą virvę – ji bus nestipri. Šilkų vytos vadelelės. Šilko kanapių pantelius vẽja. Žalio vario lopšelėlis, striūnų vytos auklytėlės. Kad ožkelių neganyčiag, botagėlio nevyčiag. Nevyk kitam virvės – pats pasikarsi. Ką čia veji iš bezdalų virvelę? Iš šūdo virvę (guziką) veja. Ilgai sietas vejamas nutrūks. Anas per anksti apinastrį vẽja (ne laiku ką veikia) . Šimtu výtas, šimtu pintas, šimtu pavijotas. Kaip virvė vijasi aba nusisuka ilga, teip nusidėjimas eit tolyn ir stojas ilga virve. Vìjasi kap virvė pavijota. O dienos keliu kap virvės vìjasi. Vejýs votagą (susilauksi bausmės) , taip vaikus mušdamas.

3. sukti, krauti (lizdą): Lizdus vẽja varnos alksniuos ir peri. Lizdus vẽja po krekva [kregždės]. Mazkickos paukštaitės lizdelius vìja kemseliuosa. Senykščias akėčias pastato, prineša šakų, samanų ir vẽja lizdą busilas. Nèveja lizdo iš šiaudų [kregždė],
ale iš balų, iš purvyno. Kregždaitės lizduką vẽja, iš balos nešioja. Lizdą vìja pati paukštė. Paukštukas vẽja lizduką. Aš pamačiau tututį… šilkų lizdą vẽjantį. Nei aš tę buvau, nei aš tę žinau, tik karklynėly lizdelį vijau. Tu vanageli aštranageli, nevyk lizdelio viršuj medelio. Lėk, vanagėli, … vykie lizdelį rūtų daržely. Vìjo lizdą pelėda. | Skrudėlės skrudėlynus vẽja. Aš pirmoj [bitė] korelius vysiu, kalėda. Vorai voratinklius vẽja ir vẽja. Truputinykas tinklus vìja. Atlėkė paukštis rudaminis, vijo lizdą reketinį, dėjo pautą devyntrynį, vedė vaiką devyngalvį. Katram name kregždės lizdus vejas, tai tas namas geras. daryti guolį: Kiaulė lizdą vẽja, skaudžiai mažų bus. Voverytė lizdus vẽja medžiuose. Jei pelės ant žemės lizdus veja, bus sausas ruduo. Čia žvėrys lizdus vẽja.

4. pinti (vainiką): An Sekminių vìja vainikus karvėmi, karstina an ragų, an kaklo ir atvarinėja namop. Par jaunąją susrenka, vìja vainikus, rūtas dalija ir gieda. Nei man rūtelę skintie, nei vainikelį výtie. Ir skindama, ir vydama su vainiku kalba. Subatos vakarelį pynė vìjo vainikelį. Kad ir pinste, kad ir vyste, vis aš nedėvėsiu. Diemedžiu smeigta, pinavija vyta – tai mano darželėlis. Gerai anas krutė [jo] – kap vainiką vìjo an dirvonaičio.

5. pinti (plaukus): Pina veja geltoną kaselę. Balnok žirgelį, … vyk juodą kasą, apjuosk kardelį.

6. vynioti aplink: Oi vijo vijo apynys dvarą, tikrai nevijo vienų vartelių. Vejamasis (vijoklinis) stiebas. Vẽjas in pelėpės pupelės. Šabalbonai kiti vẽjasi, pėstinykai nesìveja. Judrica (judrinka) vìjasi ir vìjasi linuosa. Šitos žolės vẽjasi pažeme. Apynvarpčiai yra į tvoras įkaišyti, ant kuriais apyniai vijas. Sukas vijas apynelis aplink balandelę, sukas vijas berniokelis aplink mergiotelę. Ką sakė apynelis, iš žemelės lįsdams? – Jei tu mane nevarpysi, pažemeliai vysiuos. Klesčia ir vejasi gėlės. Apyniai vejasi apie smaigus. Teip valgyt noris – žarna apie žarną pradėjo výtis. Vỹnas, pinas, lipa ant aukšto kiaušinių dėt.

7. raitytis, garbiniuotis: Toks vyras gražus, plaukai patys vẽjasi.

8. draikyti, velti: Ratai skuta, vẽja [žolę, velėną],
i negali pavažiuot.

9. ėsti, vatuloti: Karvė minkštą žolę vìja.

10. kilti sukantis, sklaidantis: Dūmai į aukštį vìjo, teip vìjo. Vanda lengvai žengė vieškeliu, o aplink jos kojas vijosi vos pastebimi dulkių debesėliai.

11. vyniotis, rangytis: Vijūnai vìjasi labai, kap sagauni. Kamuoliais vẽjąsis [gyvatės],
ruliojąsis. Gyvačiukės vijosi, švytravo aukštyn žemyn tarp lapų ir šakų. Vijosi tik kaip driežas, pusbalsiu švarkšdamas. Paukštelis vijos vijos po kojų, papurkš i parlėkė į antrą pusę upės. | [Kuliamosios] ratų rateliai ir jungiamieji diržai, vieni per kitus vydamiesi ir besitrindami, čerškė. Vìjos vìjos tokie piktumai, nėkaip neišsipainio [ja].

12. šokant landžioti, pintis: Mergikės vakareliūs pradėdavo į visokius lenciūgelius výties. Tik poroms tura būti, par tą kiti lindo, taip vìjos i vìjos. būti su kuo netinkamu, painiotis: Vìjos merga su vokyčiais ir nusivijo po kelmo.

13. kliūvant judėti, pintis, painiotis: Nevalgius kojos ema výties. Su kitu negali pašokti – kojos vìjas. Iš tos baimės tos kojos nèbvijos jau. Dabar [mergaitei] dar sunkiau buvo eiti negu rytą – vis trūksta dvasios, ir kojos neklauso, vejasi kažin ko, o skubėti reikia.

14. sukčiauti.
galvõn výtis gerai įsiminti: Tas viskas galvõn vìjosi: ir ūžt (griežti) mokėjo, ir giedot diedukas.
kójas výdamas netvirtai, svirduliuojant (eiti): Kójas vydamì ejom – tokie buvom nusibengę.
triūbà výtis labai augti: Visa geryba triūbà vìjasi.
vir̃vę výti meluoti: Ji vìjo vìjo vir̃vę, kad atveš.
apvýti, àpveja, apvìjo.

1. apvynioti kuo: Apvynioju, apviju. Apiviju. An berlinkos skersai ar an žiedo àpvija rūtom. Apvýk apviją su gijomis. Pinigai apvýta komuoly. Apìveji apìveji po kelius kilogramus ant žėdnos [vyturų]. Nupina [iš storų siūlų] tokias kaip ir paputes, apìveja [pakraštį] virvele. Turėjo būti ir megztuvė – lentelė siūlams apvyti mezgant. Kutų pynimas paprastais ir apvejamais mazgais. | Jurgio mažą ranką apveja Aniceto pirštai. Jeigu katinas apsiveja uodegą apie kaklą, tai jau turi būti šalta.

2. apsisukti aplink, apsiraizgyti: Ką tik iš sėklos išdygę, [brantai] tuojau apsiveja apie artimiausiąjį augalą. Vijoklis darže apsvìjęs, sunku išraut, nutraukt. Apyniai aplink medžius apsivìję. Apeję i kerai rožikiums, apsivìję. Žarna ažu žarnos rado apsvìjus, ažvalgė rūgštaus pieno. Dulkėtos ligi kelių kelnės apsivijo kojas. | Šaltos rankytės apsivijo jai apie kaklą, ir ūmai jos širdį užliejo džiugus ramybės jausmas. Vaikas sunkiai kvėpuoja, bet, atpažinęs motiną, apsiveja apie jos kaklą rankutėmis. Apsivijo kaip botagas apie karvės uodegą. pririštam apsisukti: Karvė apsivìjus aplink krūmą.
apliñk pir̃štą apvýti padaryti klusnų: Ta ragana Milda jau seniai grafą laikė aplink savo pirštą apvijusi.
atvýti, àtveja, atvìjo. atpalaiduoti suvytą, atsukti: Atvýk pavają virvės. Aš išsitraukiau peilį, nupjoviau pantį ir, atsargučiai atvijęs jį, nusviedžiau į krūmus. Laumės iš piktumo sermėgą sudraskė, išardė po vieną siūlelį ir siūlelius atvijo. Lanksčiausi yra vienpusio vijimo lynai, bet jie gali atsivyti.
įvýti, į̃veja, įvìjo.

1. įvynioti į ką: Reikia virvėn viela įvýti, kad būtų stipresnė. Komuoliukan invìjo pinigus, kad nerast. Jei nori, kad arklys būtų greitas, mušk jį botagu, kur yra įvyta gyvatės gyluonis. Piemuo įsivìjo botagan vielą, kad smagiau kiaulėms ažkirstų, kad smagiau būtų galvijai kapot.

2. kiek užvynioti, užvyti: Įvýk man pavijas į kobinį, aš nedatekau pavijoti virvę.

3. įsipainioti, įsinarplioti: Ansivìjo virvėsna i karo. Ji. virpančiom rankom ieško špūlioj įsivijusio galo – neranda. Jo širdyje sausa gėla įsivijo. įsimaišyti: Vienas į mūsų tarpą įsivìjo nerūkorius.

4. persikreipti: Nabagė karvutė insivìjus eina, musėt par kryžių kas uždrožė smagiai.

5. suvyti, susukti (lizdą): Voverytės lizdas apskritai invýta.
išvýti, ìšveja, išvìjo.

1. išvynioti siūlus kitur: Išvýti (gijas), išlenkti. Išvýk siūlus iš kamuolio. An krijelių siūlus išvìjo, nuog krijelių an mestuvų ir jau stovuos dėjom ir audėm. | Tas tolkas ìšveja ant stovų.

2. išardyti suvytą, atvyti, išplūšinti: Suvytà virvė galima išvýti.
išvejamaĩ. Votegas buvo suvytas neišvejamaĩ. Išsivìjo visi siūlai. Jei neišsivysi, pažįsi, kokį tatai mistrą turi.

3. išpainioti, išnarplioti: Susvìję vadžios, reiks ryt išvýt.

4. sunaudoti sukant, vyniojant suvyti: Jau tas virves visas išvìjom [pančiams],
nebėra.

5. vejant, sukant padaryti, suvyti: Tos vytelės [stogui dengti] išvýtos iš beržo šakelių. Išsìveju raikštę, ir laiko užuolaidą.

6. susukti (lizdą): Žiūrėk, kokį kregždė lizdą išvìjo.

7. išsiraizgyti: Dobilai išsìveja į visas puses, labai gražūs. Gėlės an tvorų išsivìję, išsilapoję. Ką sakė apynelis aukštyn išsivijęs? Išsivijo vijūnėlis rūtelių daržely.

8. išsivynioti iš ko: Privyniojo popierio, iškrito, išsivìjo, rado pyragiuką kaip špygikę.

9. išsiraityti, išsivingiuoti: Daugiau eina [į bažnyčią] i pri klausyklų eilos išsivìjusios. Išsivìjęs kelias visaip, būs aštuoni kilometrai.
nuvýti, nùveja, nuvìjo.

1. nuvynioti į kamuolį, į ritinį: Nuveju nuo špulių. Reikia kuolelį andėt ir nuog špulios nuvýt. Nuog tos snaunyčios nùvima ir vẽja an veleno. Išardydavau šitas virveles, išskirdavau po vieną siūliuką ploniausią ir tada nuvýdavau matkuos. Nuvyk nu kamūlio keletą sieksnių lininių siūlų. Jai rodosi nuvýta, nuvogta siūlų. Paskuo nuvýsi, į kamūlius suvysi [lino siūlus]. Ant matkatūrio užsidedi šitą matką, tada nùveji kamuoliuos. Jau pusę matko nuvijaũ. Prieš mezgant siūlai iš sruogos nuvejami į kamuolį. nuvynioti (siūlus): Visas kamuolys siūlų nuvytas ir supainiotas. Nuvýsu tą gijikę [nuo lankčio] ir eisu gulti. Matką siūlų pardien nuvìjom.

2. sukant pagaminti: Ans nuvìjo virvę iš kanapių. Virvelę nuvijaĩ ir turi ryšį. Linines nùveja virves, tai stiprios, o pakul [i] nės tai nestiprios. Nuo durų lig langui virvę nuvìjo. Paskui nuvýdavai tuos šniūrus, apsukui [naginę] apverdavai, sutaisydavai, suraukdavai. Iš dviejų virvelių vadeles nuvijau, o trečia pavijojau. Seniau piemenys ganė savais nuvytaĩs botagais. Botago pavają nuvýk ilgesnę. Duok saują kanapių – nuvýsiu botagą. Kanapės greit nesupūsta, iš tų kanapių nùveja paseilą, užuriša. Voteguo nuvýsi tokias tris šakeles plonas, suvýsi į kupetą. Berniokas turėdavo nuvýt viržius par vakarą. Pantį nuvijaĩ seniau ir eini, kur nori. Strangai galia būt kanapiniai nuvyti i galia būt skūriniai. Daba liepk nuvýt šniūrelį – nebemoka, seniau nebuvo pirktinių. Bateliai an kojų, drabužiniai viršai, o iš apvarčių nuvytì padai buvo. Apivarus nuvýdavo iš linų. Nùveji vadeles, gražu, net blizga. Ar ne gerai, kad pats sau grečną nùveji virvę. Uždega [vyras] žiburį, išbrūžuoja naujai nuvytą virvę, galuose užmezga mazgus. Seniukas mosteli botagu, kuris yra beveik naujas, gražiai nuvytas. Tu šitas virves nuvijai, kurios jį suviržėjo. Iš bezdalų virvės nenuvýsi. Iš šūdo botago nenuvýsi. Iš pelų ir kevalų virvės nenuvysi. Iš kanapių nusvýsi botagą. Nusivydavau pati botagą ir švaistai švaistai [kiaules]. Tas piemuo atsisėdo i norėjo votegą nusivýti. Prisroviau balto arklio uodegos ašutų ir nusvijau meškerei ilgą ilgą valą. Aš tau kad nusivysiu pantį, tai jau tylėsi! Jūs, piemenėliai, prisitaisykit, ilgus botagus sau nusivýkit. Aš nusvijau šilkų lyną, insisukiau tarpe vyrų. Kaip virvė iž mažų ir laibų valaknų nusivija drūto lyno, teip iž mažos mažos pradžios nusidėjimas prasidest.

3. nupinti (vainiką): Paprašė jaunų bernelių, kad nuvytų jai vainikėlį. Petras gražiai padarė – kap vainiką nuvìjo. Nusivýk sau vainikėlį, nusivýk sau žaliąjį.

4. morališkai žlugti, nusigyventi. .
pavýti, pàveja, pavìjo.

1. kiek sukti į kamuolį, į ritinį: Jau aš josiu jomarkėlin, nusipirksiu kančiukėlį: šimtu vytas, šimtu pytas, trečiu šimteliu pavytas. Reikia pasvìjus siūlų megzt kas, vakarai ilgi.

2. įvynioti į vidurį kamuolio: O kas čia tam kamuoly pavýta, kad teip barška? Pavijaũ po siūlu pirštinę [kamuolio pradžiai]. Apačion [kamuolio] pàveju degtukinę skrynelę.

3. nuvyti 1: Pavijaũ tris apyvaraites. Pavýsiu valvadą iš dirgėlių ir pasikarsiu an batvinių.

4. nupinti (vainiką): Ir pavysiu du vainikėliu, ir nunešiu an bistrą upę.
papavýti, papàveja (papàvija), papavìjo. kietai suvyti, susukti: Virveles papàvija, kad katinai negraužtų.
pérvyti. iš naujo suvyti, pervynioti: Nudažytos ir išbaltintos sruogos vytuvais pervejamos ant reketuko (krijelio). Posmais ka pérveji, tai paskiau kap veji, tvarkingiau būna.
pievýti, piẽveja, pievìjo. privyti 3: Pyvýk mano štemberiuo ilgą šmikį.
pravýti, pràveja, pravìjo. truputį įvynioti į kamuolį: Pravýt reikia siūlo. Pravijo siūlo [nuog matko]. Siūlo nor [ėj] au prasvýt.
privýti, prìveja, privìjo.

1. prisukti, privynioti (kamuolį): Sasukau ir kamuoluką privijaũ. Privìjo pusę ritės, visą ritę. Jau reiks siūlus an kito kamuolio vyt, ba jau šitą didelį privijau. Visokių kamuoliukų privijaũ, megsiu pirštines. Katra privýsit kamuolį miglų, tai su tuo ženysiuos. Žiemą vys tus apvartukus, turės kamūlius prisiviję. prisukti, privynioti (siūlų): Privyti siūlų. Privýk šitą kamuolį siūlų ir užteks. An dviejų kablių prìveja, perjema rankom ir susuka [virvę] iš dviejų.

2. sukant, vejant daug pridaryti: Pats privijaũ penkiolika kanapinių pančių. Virvelių privýta pilni kampai. Vyrai apvarčius vydavo, pančius, pakanktes, virves, an klėtės karčių kartes (labai daug) privýs. Paržiem neturėjo kito darbo, tai kad privìjo virvių. Privìs privìs virvę ilgą, o tada papjausto papjausto kap pančiukam. Aš botagą gerą turėjau, labai privýdavau, greita buvau. Prìvija [bernai] pančių. Vaikis pančius turės vasarai privýti. Tie pluokštai [kanapių] tvirti, tai prìveji metams pastarankų. Priskaldysi balanų iš mano petelių, privysi žirgam pančių iš mano kaselių. Tu privijai pantelių iš mano kaselių, tu pakalstei žirgelį aukselio žiedeliu. Pančių reikia prisivýt. Turės liuob prisivìję virvių, apvarčių, pančių, ka visumet pri rankų būtų. Pirma reikėjo pančių privýt vakarais. Tiek vyrų ir vadelių nebeprisiveja! Reikėjo strangų prìsivyti, ratgalių prìsivyti. Prìsveja tokių virvukių nestorų, plonų ir audžia [plėškes]. Anas iš karklų prisìveja virvių ir arklį prisiriša.

3. vejant, apsukant pritvirtinti: Patauška privyta prie galo botago žaliu šilku. Šmikį prie botago privýti. Piemuo prisivijo votaguo šmikį.

4. prisipainioti, prisivelti: Ta žarna siaura, kirmėlių prisivìjus.

5. priėsti, prišlamšti: Karvė seredėlioj greita privija. sočiai privalgyti: Itokia draugė̃ prisvìs tieku mėsos – tik apsiragaut bus.
razvýti, ràzveja, razvìjo.

1. susukti (siūlus): Tadaik an tų didelių špūlių tolkas ràzvija.

2. išvyti 2: Razvìjom, padarėm po šešius siūlus.
suvýti, sùveja, suvìjo.

1. susukti į kamuolį, į ritinį: Suvýk sūlus į kamulį. Visus suvijaũ [siūlus],
nė sprindinyko nenumečiau. Kamuolin sùveji ben du matku, tris matkus. Sùveja siūlus an krijelio. An kamuolių suvýdavom tuos siūlus, kap verpėm žiemą. Ant reketukų siūlus suvýdavom. Reikia an pirštų savýt. Kaip išdžiūsta, išbąla [siūlai],
sùvejam ant krijų. Reikia pirma suvýt kamuolin, tada skirt [siūlus]. Suvýk, kad siūlas būtų įtemptas. Paskuo nuvýsi, į kamūlius suvýsi [lininius siūlus]. Pamerkia šakas [liepų],
atšunta, tuoj tas kailis ir nusvelka, barankosna sùveja [vyžoms]. susukti siūlus: Siūlams iš ričių išlenkti ar sruogoms suvyti buvo vartojami keleriopi l [ankčiai]. Dvi tolkas sàvija. Tolkas sùveja in tolkmedžio. Suvýta ir tiej kamuoliai, ir tos ataudos suvýtos. Parsinešei tą giją – ant vytuvų, jei reik, į kamūlį suvijái. Suvijáu tris gijas [į kamuolius] – užteks. | Suvytóji molekulė. Šitam kampe stovi abudu kamuolin susìviję. pritrinti, prisukti (šeivą): Šeivas sùveja ratelis.

2. sukant pagaminti, nuvyti: Susuku, suviju. Stangriai suvytà virvė. Per vakarą botagą suvìjo. [Pluošto galus] suduria krūvon ir susuka kabliais ir tada sùveja virvę. Prisuk knatų, aš virves suvýsiu, tai turėstet. Kad buvo kanapių, tai iš kanapių suvìjom [vadeles],
kanapių nėr, tai linų, iš linų. Mūs tėvas labai stiprias vadeles sùveja. Suvýs iš rankšluosčio žiužį, ale kietai suvýs. Suvijáu aš aną. ar aštuonių šakų. Laidai sudaryti iš vienos ar kelių suvytų vielų. Suvýtos šitos drotos iš plonų šakelių. Sùveja kaip ir virvelę šitą vytelę, kad būt minkšta. Nu o seniau tai būdavo [sodas per vestuves] šiaudų šitų, tokios eina, suvýta suvýta, suverta šiteip popieriai. Jeronimas turėjo ne vytinę, o botagą, labai kietai suvytą ir pilną mazgų. Ogi žiūriu – ištraukė iš po pečkos suvytų rykščių. Cigono botkočio nesuvýsi (čigono kalbos nesuprasi) . Susivýs tokį iš abrūso kietą tokį i muš par pasturgalį. Tas gaspadorius išgirdo gaidžio šneką, tuo [j] susivijo viržį, tai kaip ėmė pačiai duot! nupinti (vainiką): Karvei [vainiką] an ragų sapina, sàvija.

3. sukant sunaudoti: Visas pakulas suvijaũ į šniūrus. Visas nuobrukas pančiams suvìjome. Iš kanapių pančius vys, parduos kitàs, visų nesuvýs. Piršlio plaukus, nagus suvýsma į votegus.

4. susukti, sukrauti (lizdą): Antis suvìjo lizdą ir pridėjo pautų. Širšulė bil kur sùveja lizdą. Suvìjo skregždė lizdą po tiltu. Eglėj suvýtas lizdas. Vienas vievirsys suvìjo kinį ant pasėtos dirvos. Ėhė džium džium, žvirbleli mano, kam tu suvijai karklyne lizdelį? Suvìjo povelė šilkinį lizdelį. Atskrido tarandas iš tarandų, suvìjo lizdą iš žagarų, sudėjo pautą su šimtu trynių. Viena varna susivìjus obely, šarka grūšioj. Pačiam girios viduryje, plačiašakėje eglėje, strazdas lizdą susivijo. Du gražūs ir stori žvirbliai toj pačioj palėpėj, kur aš lizdą susivijau, ėmė ir sušalo. Susivìjo pova sau šilko lizdelį.

5. apsukant sutvirtinti: Apvynioji blauzdas iki kelių [autais],
o tai tada šitom virvelėm sùveji sùveji vėl. Reikėjo supančiuoti, ka nepabėgtų arklys, ka būtų supančiuotas, suvýtas.

6. susipinti, susiraizgyti: Susivìjęs medis girio [je] grumdos kits į kitą čir čir. Par daug užaugo tie medžiai, susivìjo šaknys. Užtai ąžuolo ir nepavogė, kad buvo susivìjęs susivìjęs [su kitais medžiais]. Rugiai išgulę, ne taip – susivìję. Dobilai kai žirniai susivìję. Susisukę, susivìję čia [pomidorai],
pagadino kas juos. Rožikės, ramulės susivìjusios, vasarojis [blogas] – nepapjausi. Susìveja tie spragilai kupetoj, nebgali bepakulti. Siūlai susvìjo, ir razrinkt nemožna. Kaldūnas sasisuko, sasivìjo. Prasčiaĩ ištrinkti plaukai, susivìję į tokias sruogas, sušokę. Žarna susivìjus. Dai susvijo ąžuolelis, trim keturiom šakom. Kalnuj rugeliai viseip susiviję, pjauna žmonelės visi sušilę. Susiviję aviečių stabarai. Rankovės susisukusios, susivìjusios – tai dabar apsivilko. | Susvìjus šitoj kulbė ir neskyla. Ji. neskyla, susvìjus kaip geležis. Lentos sumestos, susimėtę, susivìję – viskas padrika. O blauzdos nuogos, susivijusiais raumenimis, lyg mazguotomis virvėmis. susipinti, susisieti: Žiūrėk, kai mes su jais susivìję: dideli da giminės, kai pasakei.

7. sumenkti, sublogti, sunykti: Matyt, ilgai nebegyvens, susvìjęs vaikšto. Jis visiškai susivìjęs – daug dirba, maža valgo. Susvìjus būsi, jei duonos negausi. Ajegi, Bronys jau baisus likęs – susvìjęs susvìjęs! Kryžiavõs dienõs kiaušiniai, – kokie susvìję viščiokai. Nuo rūkymo susivìjo, sudžiūvo į kempinę. Tai man vyras – kaip tvora susivìjęs. Nevalgę, susivìję kaip karnos, i nė jokios tvarkos jų gyvenime. susiraukšlėti: Susibaigiau [po ligos],
skūra susivìjus, išdžiūvau visa. Ligonis [džiovininkas] vysta džiūsta, jo oda susisuka, susiveja in raukšles. Ligonio žandai susvìję.

8. susimesti į garankštis, susiglamžyti: Te. susenę ir susvìję [drabužiai],
mum dar nauja.

9. suraityti, susukti: Plaukus sùsveja. susiraityti: Garbanomis dar plaukai nesusviję.

10. susipainioti, susipinti: Susìveja jo kojos, ir griūva.

11. įsirašyti į magnetofono juostelę: Tai, matyt, mano kalba čia susivìjo.
užvýti, ùžveja, užvìjo.

1. užvynioti: Paprastai kairėje rankoje laiko graižą, o dešine užveja siūlus [ant lankčio]. Užvýk siūlus ant vytuškos. Neužvýk šeivos kraštų, apirs. Kobiny [je] palikusias pavajas ant viršaus užvýk. Krijeliai užvyti yra su bovelna. Trečią laibesnę [virvę] ùžveja, tai to jau užveja [vadinama]. Pati siūlus užsiveja.

2. vejant virves užsidirbti. .

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'razvyti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>výti, </b>vẽja (vìja. vìma. vỹna), vìjo. <br/>1. <span class="explanation">vynioti, sukti į ritinį, į kamuolį: </span> Výti gijas į kamuolį. Aš vejù į kobinį pakulas. Tas gijas išplausma, iššutinsma, výsma į kamūlius. Trijiesu siūlus tik vìjam. Kamuoliuosna vẽja tėvas vijurką paėmę. Výk [siūlus] šitan pačian komuolin, paki pakeli. Siūlus matkuos vejù iš kamuolių. Vejì an krijelio [siūlus], nuo krijelio tada meti. Padžiaunam [gijas], išbąla, tada vẽjam, metam [audimą]. Eikit, nemaišykit man výt, ba pridarysiu aš čia ir kumelių, ir kumeliukų. Kab vìjo [siūlus į kamuolius per vijurką], tai spaliai buvo išbyrėję. Jin bovelną vẽja, o mes verpiam. Kam vejì [siūlus į kamuolį] nuo savę. An ko tu siūlus výsi, jei pavijočio neturėsi. Žąsies gerklėn žirnį indedi, išdžiūsta, barška, tada vejì siūlus. Kai siūlai išdžiūva, jie iš sruogų glaudžiai vejami į kamuolius ant pirštų. Kai sunkiai eina nuo vytuškų, kiečiau vẽjas [į kamuolį]. <span class="explanation">vynioti: </span> Tabaką výti. Atrodė, kad ir žodžius senutė veja lyg siūlus. <span class="explanation">sukti, vynioti siūlus iš sruogos ar kamuolio: </span> Atnešk krijelius, výsma matkus. Būdavo tokie matkai, juos vẽjam ant mestuvų. Tu pagalvok, kap šitas posmas neinas výt! Vẽjamas kamuolys. <span class="explanation">vynioti siūlais: </span> Kad man dabar kas duot, tai aš jum parodyč, kaip verpt ir kaip špūlios výt. <br/>2. <span class="explanation">sukant gaminti: </span> Veju virvę. Výk votegą iš gerų kanapių. Výk ilgą botagą, kad pasiektum nuo vienos kertės lig kitos. Žiemą vìjom vadžias. Žiemą vaikiai šniūrus výs, mergos verps. Šniūras, kad vijì, trumpė [ja]. Vyrai pančius výdavo iš tų prasčiausių linų. Vyrai tai výdavai pančius. Iš ėglukų pasdarau sau krūkelius virvėm výt. Iš paminų tai virves výsi. Vyrai apvarčius výdavo, pančius, pakanktis, virves. Žėdnam būdavo darbas: berniokas vẽja vadeles, viržius, vadžias, piemuo iškrato pakulas. Vìjo pastrankus, kad būt kuo akėt. Bernas pančius vỹna. Iš šerių vìja akutę ir gaudo ščiupokus. Atsisėdęs tę i aparas vìjęs. Bernai ir pusberniai susirinkdavo kur didesnėn gryčion pančių výtų. Tūlose vietose, sako, iš apynių virkščių ne vien virves vijant, bet dar storas drobes audant. Išjojo nakties, susikūrė didelę ugnį tas dėdulis ir veja botagą su kabliuku. Jaunas mėnuo, jau tėvukas vìs virvę ar pantį. Užgavėnėse veja pančius, tai, sako, arkliai riebūs būna. Vyram prieš Užgavėnes neduoda pančių vyt – mėsa kirmysianti. O jei kas šniūrą vytų arba verptų tą. dieną, tai linai ir kanapės neužderės. Negalima žengti ir per vejamą virvę – ji bus nestipri. Šilkų vytos vadelelės. Šilko kanapių pantelius vẽja. Žalio vario lopšelėlis, striūnų vytos auklytėlės. Kad ožkelių neganyčiag, botagėlio nevyčiag. Nevyk kitam virvės – pats pasikarsi. Ką čia veji iš bezdalų virvelę? Iš šūdo virvę (guziką) veja. Ilgai sietas vejamas nutrūks. Anas per anksti apinastrį vẽja <span class="explanation"> (ne laiku ką veikia) </span>. Šimtu výtas, šimtu pintas, šimtu pavijotas. Kaip virvė vijasi aba nusisuka ilga, teip nusidėjimas eit tolyn ir stojas ilga virve. Vìjasi kap virvė pavijota. O dienos keliu kap virvės vìjasi. Vejýs votagą <span class="explanation"> (susilauksi bausmės) </span>, taip vaikus mušdamas. <br/>3. <span class="explanation">sukti, krauti (lizdą): </span> Lizdus vẽja varnos alksniuos ir peri. Lizdus vẽja po krekva [kregždės]. Mazkickos paukštaitės lizdelius vìja kemseliuosa. Senykščias akėčias pastato, prineša šakų, samanų ir vẽja lizdą busilas. Nèveja lizdo iš šiaudų [kregždė], ale iš balų, iš purvyno. Kregždaitės lizduką vẽja, iš balos nešioja. Lizdą vìja pati paukštė. Paukštukas vẽja lizduką. Aš pamačiau tututį… šilkų lizdą vẽjantį. Nei aš tę buvau, nei aš tę žinau, tik karklynėly lizdelį vijau. Tu vanageli aštranageli, nevyk lizdelio viršuj medelio. Lėk, vanagėli, … vykie lizdelį rūtų daržely. Vìjo lizdą pelėda. \| Skrudėlės skrudėlynus vẽja. Aš pirmoj [bitė] korelius vysiu, kalėda. Vorai voratinklius vẽja ir vẽja. Truputinykas tinklus vìja. Atlėkė paukštis rudaminis, vijo lizdą reketinį, dėjo pautą devyntrynį, vedė vaiką devyngalvį. Katram name kregždės lizdus vejas, tai tas namas geras. <span class="explanation">daryti guolį: </span> Kiaulė lizdą vẽja, skaudžiai mažų bus. Voverytė lizdus vẽja medžiuose. Jei pelės ant žemės lizdus veja, bus sausas ruduo. Čia žvėrys lizdus vẽja. <br/>4. <span class="explanation">pinti (vainiką): </span> An Sekminių vìja vainikus karvėmi, karstina an ragų, an kaklo ir atvarinėja namop. Par jaunąją susrenka, vìja vainikus, rūtas dalija ir gieda. Nei man rūtelę skintie, nei vainikelį výtie. Ir skindama, ir vydama su vainiku kalba. Subatos vakarelį pynė vìjo vainikelį. Kad ir pinste, kad ir vyste, vis aš nedėvėsiu. Diemedžiu smeigta, pinavija vyta – tai mano darželėlis. Gerai anas krutė [jo] – kap vainiką vìjo an dirvonaičio. <br/>5. <span class="explanation">pinti (plaukus): </span> Pina veja geltoną kaselę. Balnok žirgelį, … vyk juodą kasą, apjuosk kardelį. <br/>6. <span class="explanation">vynioti aplink: </span> Oi vijo vijo apynys dvarą, tikrai nevijo vienų vartelių. Vejamasis <span class="explanation"> (vijoklinis) </span> stiebas. Vẽjas in pelėpės pupelės. Šabalbonai kiti vẽjasi, pėstinykai nesìveja. Judrica <span class="explanation"> (judrinka) </span> vìjasi ir vìjasi linuosa. Šitos žolės vẽjasi pažeme. Apynvarpčiai yra į tvoras įkaišyti, ant kuriais apyniai vijas. Sukas vijas apynelis aplink balandelę, sukas vijas berniokelis aplink mergiotelę. Ką sakė apynelis, iš žemelės lįsdams? – Jei tu mane nevarpysi, pažemeliai vysiuos. Klesčia ir vejasi gėlės. Apyniai vejasi apie smaigus. Teip valgyt noris – žarna apie žarną pradėjo výtis. Vỹnas, pinas, lipa ant aukšto kiaušinių dėt. <br/>7. <span class="explanation">raitytis, garbiniuotis: </span> Toks vyras gražus, plaukai patys vẽjasi. <br/>8. <span class="explanation">draikyti, velti: </span> Ratai skuta, vẽja [žolę, velėną], i negali pavažiuot. <br/>9. <span class="explanation">ėsti, vatuloti: </span> Karvė minkštą žolę vìja. <br/>10. <span class="explanation">kilti sukantis, sklaidantis: </span> Dūmai į aukštį vìjo, teip vìjo. Vanda lengvai žengė vieškeliu, o aplink jos kojas vijosi vos pastebimi dulkių debesėliai. <br/>11. <span class="explanation">vyniotis, rangytis: </span> Vijūnai vìjasi labai, kap sagauni. Kamuoliais vẽjąsis [gyvatės], ruliojąsis. Gyvačiukės vijosi, švytravo aukštyn žemyn tarp lapų ir šakų. Vijosi tik kaip driežas, pusbalsiu švarkšdamas. Paukštelis vijos vijos po kojų, papurkš i parlėkė į antrą pusę upės. \| [Kuliamosios] ratų rateliai ir jungiamieji diržai, vieni per kitus vydamiesi ir besitrindami, čerškė. Vìjos vìjos tokie piktumai, nėkaip neišsipainio [ja]. <br/>12. <span class="explanation">šokant landžioti, pintis: </span> Mergikės vakareliūs pradėdavo į visokius lenciūgelius výties. Tik poroms tura būti, par tą kiti lindo, taip vìjos i vìjos. <span class="explanation">būti su kuo netinkamu, painiotis: </span> Vìjos merga su vokyčiais ir nusivijo po kelmo. <br/>13. <span class="explanation">kliūvant judėti, pintis, painiotis: </span> Nevalgius kojos ema výties. Su kitu negali pašokti – kojos vìjas. Iš tos baimės tos kojos nèbvijos jau. Dabar [mergaitei] dar sunkiau buvo eiti negu rytą – vis trūksta dvasios, ir kojos neklauso, vejasi kažin ko, o skubėti reikia. <br/>14. <span class="explanation">sukčiauti. </span> <br/><b> galvõn výtis</b> <span class="explanation">gerai įsiminti: </span> Tas viskas galvõn vìjosi: ir ūžt <span class="explanation"> (griežti) </span> mokėjo, ir giedot diedukas. <br/><b>kójas výdamas</b> <span class="explanation">netvirtai, svirduliuojant (eiti): </span> Kójas vydamì ejom – tokie buvom nusibengę. <br/><b>triūbà výtis</b> <span class="explanation">labai augti: </span> Visa geryba triūbà vìjasi. <br/><b>vir̃vę výti</b> <span class="explanation">meluoti: </span> Ji vìjo vìjo vir̃vę, kad atveš. <br/><b>apvýti, </b>àpveja, apvìjo. <br/>1. <span class="explanation">apvynioti kuo: </span> Apvynioju, apviju. Apiviju. An berlinkos skersai ar an žiedo àpvija rūtom. Apvýk apviją su gijomis. Pinigai apvýta komuoly. Apìveji apìveji po kelius kilogramus ant žėdnos [vyturų]. Nupina [iš storų siūlų] tokias kaip ir paputes, apìveja [pakraštį] virvele. Turėjo būti ir megztuvė – lentelė siūlams apvyti mezgant. Kutų pynimas paprastais ir apvejamais mazgais. \| Jurgio mažą ranką apveja Aniceto pirštai. Jeigu katinas apsiveja uodegą apie kaklą, tai jau turi būti šalta. <br/>2. <span class="explanation">apsisukti aplink, apsiraizgyti: </span> Ką tik iš sėklos išdygę, [brantai] tuojau apsiveja apie artimiausiąjį augalą. Vijoklis darže apsvìjęs, sunku išraut, nutraukt. Apyniai aplink medžius apsivìję. Apeję i kerai rožikiums, apsivìję. Žarna ažu žarnos rado apsvìjus, ažvalgė rūgštaus pieno. Dulkėtos ligi kelių kelnės apsivijo kojas. \| Šaltos rankytės apsivijo jai apie kaklą, ir ūmai jos širdį užliejo džiugus ramybės jausmas. Vaikas sunkiai kvėpuoja, bet, atpažinęs motiną, apsiveja apie jos kaklą rankutėmis. Apsivijo kaip botagas apie karvės uodegą. <span class="explanation">pririštam apsisukti: </span> Karvė apsivìjus aplink krūmą. <br/><b> apliñk pir̃štą apvýti</b> <span class="explanation">padaryti klusnų: </span> Ta ragana Milda jau seniai grafą laikė aplink savo pirštą apvijusi. <br/><b>atvýti, </b>àtveja, atvìjo. <span class="explanation">atpalaiduoti suvytą, atsukti: </span> Atvýk pavają virvės. Aš išsitraukiau peilį, nupjoviau pantį ir, atsargučiai atvijęs jį, nusviedžiau į krūmus. Laumės iš piktumo sermėgą sudraskė, išardė po vieną siūlelį ir siūlelius atvijo. Lanksčiausi yra vienpusio vijimo lynai, bet jie gali atsivyti. <br/><b>įvýti, </b>į̃veja, įvìjo. <br/>1. <span class="explanation">įvynioti į ką: </span> Reikia virvėn viela įvýti, kad būtų stipresnė. Komuoliukan invìjo pinigus, kad nerast. Jei nori, kad arklys būtų greitas, mušk jį botagu, kur yra įvyta gyvatės gyluonis. Piemuo įsivìjo botagan vielą, kad smagiau kiaulėms ažkirstų, kad smagiau būtų galvijai kapot. <br/>2. <span class="explanation">kiek užvynioti, užvyti: </span> Įvýk man pavijas į kobinį, aš nedatekau pavijoti virvę. <br/>3. <span class="explanation">įsipainioti, įsinarplioti: </span> Ansivìjo virvėsna i karo. Ji. virpančiom rankom ieško špūlioj įsivijusio galo – neranda. Jo širdyje sausa gėla įsivijo. <span class="explanation">įsimaišyti: </span> Vienas į mūsų tarpą įsivìjo nerūkorius. <br/>4. <span class="explanation">persikreipti: </span> Nabagė karvutė insivìjus eina, musėt par kryžių kas uždrožė smagiai. <br/>5. <span class="explanation">suvyti, susukti (lizdą): </span> Voverytės lizdas apskritai invýta. <br/><b>išvýti, </b>ìšveja, išvìjo. <br/>1. <span class="explanation">išvynioti siūlus kitur: </span> Išvýti (gijas), išlenkti. Išvýk siūlus iš kamuolio. An krijelių siūlus išvìjo, nuog krijelių an mestuvų ir jau stovuos dėjom ir audėm. \| Tas tolkas ìšveja ant stovų. <br/>2. <span class="explanation">išardyti suvytą, atvyti, išplūšinti: </span> Suvytà virvė galima išvýti. <br/><b>išvejamaĩ</b>. Votegas buvo suvytas neišvejamaĩ. Išsivìjo visi siūlai. Jei neišsivysi, pažįsi, kokį tatai mistrą turi. <br/>3. <span class="explanation">išpainioti, išnarplioti: </span> Susvìję vadžios, reiks ryt išvýt. <br/>4. <span class="explanation">sunaudoti sukant, vyniojant suvyti: </span> Jau tas virves visas išvìjom [pančiams], nebėra. <br/>5. <span class="explanation">vejant, sukant padaryti, suvyti: </span> Tos vytelės [stogui dengti] išvýtos iš beržo šakelių. Išsìveju raikštę, ir laiko užuolaidą. <br/>6. <span class="explanation">susukti (lizdą): </span> Žiūrėk, kokį kregždė lizdą išvìjo. <br/>7. <span class="explanation">išsiraizgyti: </span> Dobilai išsìveja į visas puses, labai gražūs. Gėlės an tvorų išsivìję, išsilapoję. Ką sakė apynelis aukštyn išsivijęs? Išsivijo vijūnėlis rūtelių daržely. <br/>8. <span class="explanation">išsivynioti iš ko: </span> Privyniojo popierio, iškrito, išsivìjo, rado pyragiuką kaip špygikę. <br/>9. <span class="explanation">išsiraityti, išsivingiuoti: </span> Daugiau eina [į bažnyčią] i pri klausyklų eilos išsivìjusios. Išsivìjęs kelias visaip, būs aštuoni kilometrai. <br/><b>nuvýti, </b>nùveja, nuvìjo. <br/>1. <span class="explanation">nuvynioti į kamuolį, į ritinį: </span> Nuveju nuo špulių. Reikia kuolelį andėt ir nuog špulios nuvýt. Nuog tos snaunyčios nùvima ir vẽja an veleno. Išardydavau šitas virveles, išskirdavau po vieną siūliuką ploniausią ir tada nuvýdavau matkuos. Nuvyk nu kamūlio keletą sieksnių lininių siūlų. Jai rodosi nuvýta, nuvogta siūlų. Paskuo nuvýsi, į kamūlius suvysi [lino siūlus]. Ant matkatūrio užsidedi šitą matką, tada nùveji kamuoliuos. Jau pusę matko nuvijaũ. Prieš mezgant siūlai iš sruogos nuvejami į kamuolį. <span class="explanation">nuvynioti (siūlus): </span> Visas kamuolys siūlų nuvytas ir supainiotas. Nuvýsu tą gijikę [nuo lankčio] ir eisu gulti. Matką siūlų pardien nuvìjom. <br/>2. <span class="explanation">sukant pagaminti: </span> Ans nuvìjo virvę iš kanapių. Virvelę nuvijaĩ ir turi ryšį. Linines nùveja virves, tai stiprios, o pakul [i] nės tai nestiprios. Nuo durų lig langui virvę nuvìjo. Paskui nuvýdavai tuos šniūrus, apsukui [naginę] apverdavai, sutaisydavai, suraukdavai. Iš dviejų virvelių vadeles nuvijau, o trečia pavijojau. Seniau piemenys ganė savais nuvytaĩs botagais. Botago pavają nuvýk ilgesnę. Duok saują kanapių – nuvýsiu botagą. Kanapės greit nesupūsta, iš tų kanapių nùveja paseilą, užuriša. Voteguo nuvýsi tokias tris šakeles plonas, suvýsi į kupetą. Berniokas turėdavo nuvýt viržius par vakarą. Pantį nuvijaĩ seniau ir eini, kur nori. Strangai galia būt kanapiniai nuvyti i galia būt skūriniai. Daba liepk nuvýt šniūrelį – nebemoka, seniau nebuvo pirktinių. Bateliai an kojų, drabužiniai viršai, o iš apvarčių nuvytì padai buvo. Apivarus nuvýdavo iš linų. Nùveji vadeles, gražu, net blizga. Ar ne gerai, kad pats sau grečną nùveji virvę. Uždega [vyras] žiburį, išbrūžuoja naujai nuvytą virvę, galuose užmezga mazgus. Seniukas mosteli botagu, kuris yra beveik naujas, gražiai nuvytas. Tu šitas virves nuvijai, kurios jį suviržėjo. Iš bezdalų virvės nenuvýsi. Iš šūdo botago nenuvýsi. Iš pelų ir kevalų virvės nenuvysi. Iš kanapių nusvýsi botagą. Nusivydavau pati botagą ir švaistai švaistai [kiaules]. Tas piemuo atsisėdo i norėjo votegą nusivýti. Prisroviau balto arklio uodegos ašutų ir nusvijau meškerei ilgą ilgą valą. Aš tau kad nusivysiu pantį, tai jau tylėsi! Jūs, piemenėliai, prisitaisykit, ilgus botagus sau nusivýkit. Aš nusvijau šilkų lyną, insisukiau tarpe vyrų. Kaip virvė iž mažų ir laibų valaknų nusivija drūto lyno, teip iž mažos mažos pradžios nusidėjimas prasidest. <br/>3. <span class="explanation">nupinti (vainiką): </span> </span> </span> Paprašė jaunų bernelių, kad nuvytų jai vainikėlį. Petras gražiai padarė – kap vainiką nuvìjo. Nusivýk sau vainikėlį, nusivýk sau žaliąjį. <br/>4. <span class="explanation">morališkai žlugti, nusigyventi. </span>. <br/><b>pavýti, </b>pàveja, pavìjo. <br/>1. <span class="explanation">kiek sukti į kamuolį, į ritinį: </span> Jau aš josiu jomarkėlin, nusipirksiu kančiukėlį: šimtu vytas, šimtu pytas, trečiu šimteliu pavytas. Reikia pasvìjus siūlų megzt kas, vakarai ilgi. <br/>2. <span class="explanation">įvynioti į vidurį kamuolio: </span> O kas čia tam kamuoly pavýta, kad teip barška? Pavijaũ po siūlu pirštinę [kamuolio pradžiai]. Apačion [kamuolio] pàveju degtukinę skrynelę. <br/>3. nuvyti 1: Pavijaũ tris apyvaraites. Pavýsiu valvadą iš dirgėlių ir pasikarsiu an batvinių. <br/>4. <span class="explanation">nupinti (vainiką): </span> </span> </span> Ir pavysiu du vainikėliu, ir nunešiu an bistrą upę. <br/><b>papavýti, </b>papàveja (papàvija), papavìjo. <span class="explanation">kietai suvyti, susukti: </span> Virveles papàvija, kad katinai negraužtų. <br/><b>pérvyt</b>i. <span class="explanation">iš naujo suvyti, pervynioti: </span> Nudažytos ir išbaltintos sruogos vytuvais pervejamos ant reketuko (krijelio). Posmais ka pérveji, tai paskiau kap veji, tvarkingiau būna. <br/><b>pievýti, </b>piẽveja, pievìjo. privyti 3: Pyvýk mano štemberiuo ilgą šmikį. <br/><b>pravýti, </b>pràveja, pravìjo. <span class="explanation">truputį įvynioti į kamuolį: </span> Pravýt reikia siūlo. Pravijo siūlo [nuog matko]. Siūlo nor [ėj] au prasvýt. <br/><b>privýti, </b>prìveja, privìjo. <br/>1. <span class="explanation">prisukti, privynioti (kamuolį): </span> Sasukau ir kamuoluką privijaũ. Privìjo pusę ritės, visą ritę. Jau reiks siūlus an kito kamuolio vyt, ba jau šitą didelį privijau. Visokių kamuoliukų privijaũ, megsiu pirštines. Katra privýsit kamuolį miglų, tai su tuo ženysiuos. Žiemą vys tus apvartukus, turės kamūlius prisiviję. <span class="explanation">prisukti, privynioti (siūlų): </span> Privyti siūlų. Privýk šitą kamuolį siūlų ir užteks. An dviejų kablių prìveja, perjema rankom ir susuka [virvę] iš dviejų. <br/>2. <span class="explanation">sukant, vejant daug pridaryti: </span> Pats privijaũ penkiolika kanapinių pančių. Virvelių privýta pilni kampai. Vyrai apvarčius vydavo, pančius, pakanktes, virves, an klėtės karčių kartes <span class="explanation"> (labai daug) </span> privýs. Paržiem neturėjo kito darbo, tai kad privìjo virvių. Privìs privìs virvę ilgą, o tada papjausto papjausto kap pančiukam. Aš botagą gerą turėjau, labai privýdavau, greita buvau. Prìvija [bernai] pančių. Vaikis pančius turės vasarai privýti. Tie pluokštai [kanapių] tvirti, tai prìveji metams pastarankų. Priskaldysi balanų iš mano petelių, privysi žirgam pančių iš mano kaselių. Tu privijai pantelių iš mano kaselių, tu pakalstei žirgelį aukselio žiedeliu. Pančių reikia prisivýt. Turės liuob prisivìję virvių, apvarčių, pančių, ka visumet pri rankų būtų. Pirma reikėjo pančių privýt vakarais. Tiek vyrų ir vadelių nebeprisiveja! Reikėjo strangų prìsivyti, ratgalių prìsivyti. Prìsveja tokių virvukių nestorų, plonų ir audžia [plėškes]. Anas iš karklų prisìveja virvių ir arklį prisiriša. <br/>3. <span class="explanation">vejant, apsukant pritvirtinti: </span> Patauška privyta prie galo botago žaliu šilku. Šmikį prie botago privýti. Piemuo prisivijo votaguo šmikį. <br/>4. <span class="explanation">prisipainioti, prisivelti: </span> Ta žarna siaura, kirmėlių prisivìjus. <br/>5. <span class="explanation">priėsti, prišlamšti: </span> Karvė seredėlioj greita privija. <span class="explanation">sočiai privalgyti: </span> Itokia draugė̃ prisvìs tieku mėsos – tik apsiragaut bus. <br/><b>razvýti, </b>ràzveja, razvìjo. <br/>1. <span class="explanation">susukti (siūlus): </span> Tadaik an tų didelių špūlių tolkas ràzvija. <br/>2. išvyti 2: Razvìjom, padarėm po šešius siūlus. <br/><b>suvýti, </b>sùveja, suvìjo. <br/>1. <span class="explanation">susukti į kamuolį, į ritinį: </span> Suvýk sūlus į kamulį. Visus suvijaũ [siūlus], nė sprindinyko nenumečiau. Kamuolin sùveji ben du matku, tris matkus. Sùveja siūlus an krijelio. An kamuolių suvýdavom tuos siūlus, kap verpėm žiemą. Ant reketukų siūlus suvýdavom. Reikia an pirštų savýt. Kaip išdžiūsta, išbąla [siūlai], sùvejam ant krijų. Reikia pirma suvýt kamuolin, tada skirt [siūlus]. Suvýk, kad siūlas būtų įtemptas. Paskuo nuvýsi, į kamūlius suvýsi [lininius siūlus]. Pamerkia šakas [liepų], atšunta, tuoj tas kailis ir nusvelka, barankosna sùveja [vyžoms]. <span class="explanation">susukti siūlus: </span> Siūlams iš ričių išlenkti ar sruogoms suvyti buvo vartojami keleriopi l [ankčiai]. Dvi tolkas sàvija. Tolkas sùveja in tolkmedžio. Suvýta ir tiej kamuoliai, ir tos ataudos suvýtos. Parsinešei tą giją – ant vytuvų, jei reik, į kamūlį suvijái. Suvijáu tris gijas [į kamuolius] – užteks. \| Suvytóji molekulė. Šitam kampe stovi abudu kamuolin susìviję. <span class="explanation">pritrinti, prisukti (šeivą): </span> Šeivas sùveja ratelis. <br/>2. <span class="explanation">sukant pagaminti, nuvyti: </span> Susuku, suviju. Stangriai suvytà virvė. Per vakarą botagą suvìjo. [Pluošto galus] suduria krūvon ir susuka kabliais ir tada sùveja virvę. Prisuk knatų, aš virves suvýsiu, tai turėstet. Kad buvo kanapių, tai iš kanapių suvìjom [vadeles], kanapių nėr, tai linų, iš linų. Mūs tėvas labai stiprias vadeles sùveja. Suvýs iš rankšluosčio žiužį, ale kietai suvýs. Suvijáu aš aną. ar aštuonių šakų. Laidai sudaryti iš vienos ar kelių suvytų vielų. Suvýtos šitos drotos iš plonų šakelių. Sùveja kaip ir virvelę šitą vytelę, kad būt minkšta. Nu o seniau tai būdavo [sodas per vestuves] šiaudų šitų, tokios eina, suvýta suvýta, suverta šiteip popieriai. Jeronimas turėjo ne vytinę, o botagą, labai kietai suvytą ir pilną mazgų. Ogi žiūriu – ištraukė iš po pečkos suvytų rykščių. Cigono botkočio nesuvýsi <span class="explanation"> (čigono kalbos nesuprasi) </span>. Susivýs tokį iš abrūso kietą tokį i muš par pasturgalį. Tas gaspadorius išgirdo gaidžio šneką, tuo [j] susivijo viržį, tai kaip ėmė pačiai duot! <span class="explanation">nupinti (vainiką): </span> </span> </span> Karvei [vainiką] an ragų sapina, sàvija. <br/>3. <span class="explanation">sukant sunaudoti: </span> Visas pakulas suvijaũ į šniūrus. Visas nuobrukas pančiams suvìjome. Iš kanapių pančius vys, parduos kitàs, visų nesuvýs. Piršlio plaukus, nagus suvýsma į votegus. <br/>4. <span class="explanation">susukti, sukrauti (lizdą): </span> Antis suvìjo lizdą ir pridėjo pautų. Širšulė bil kur sùveja lizdą. Suvìjo skregždė lizdą po tiltu. Eglėj suvýtas lizdas. Vienas vievirsys suvìjo kinį ant pasėtos dirvos. Ėhė džium džium, žvirbleli mano, kam tu suvijai karklyne lizdelį? Suvìjo povelė šilkinį lizdelį. Atskrido tarandas iš tarandų, suvìjo lizdą iš žagarų, sudėjo pautą su šimtu trynių. Viena varna susivìjus obely, šarka grūšioj. Pačiam girios viduryje, plačiašakėje eglėje, strazdas lizdą susivijo. Du gražūs ir stori žvirbliai toj pačioj palėpėj, kur aš lizdą susivijau, ėmė ir sušalo. Susivìjo pova sau šilko lizdelį. <br/>5. <span class="explanation">apsukant sutvirtinti: </span> Apvynioji blauzdas iki kelių [autais], o tai tada šitom virvelėm sùveji sùveji vėl. Reikėjo supančiuoti, ka nepabėgtų arklys, ka būtų supančiuotas, suvýtas. <br/>6. <span class="explanation">susipinti, susiraizgyti: </span> Susivìjęs medis girio [je] grumdos kits į kitą čir čir. Par daug užaugo tie medžiai, susivìjo šaknys. Užtai ąžuolo ir nepavogė, kad buvo susivìjęs susivìjęs [su kitais medžiais]. Rugiai išgulę, ne taip – susivìję. Dobilai kai žirniai susivìję. Susisukę, susivìję čia [pomidorai], pagadino kas juos. Rožikės, ramulės susivìjusios, vasarojis [blogas] – nepapjausi. Susìveja tie spragilai kupetoj, nebgali bepakulti. Siūlai susvìjo, ir razrinkt nemožna. Kaldūnas sasisuko, sasivìjo. Prasčiaĩ ištrinkti plaukai, susivìję į tokias sruogas, sušokę. Žarna susivìjus. Dai susvijo ąžuolelis, trim keturiom šakom. Kalnuj rugeliai viseip susiviję, pjauna žmonelės visi sušilę. Susiviję aviečių stabarai. Rankovės susisukusios, susivìjusios – tai dabar apsivilko. \| Susvìjus šitoj kulbė ir neskyla. Ji. neskyla, susvìjus kaip geležis. Lentos sumestos, susimėtę, susivìję – viskas padrika. O blauzdos nuogos, susivijusiais raumenimis, lyg mazguotomis virvėmis. <span class="explanation">susipinti, susisieti: </span> Žiūrėk, kai mes su jais susivìję: dideli da giminės, kai pasakei. <br/>7. <span class="explanation">sumenkti, sublogti, sunykti: </span> Matyt, ilgai nebegyvens, susvìjęs vaikšto. Jis visiškai susivìjęs – daug dirba, maža valgo. Susvìjus būsi, jei duonos negausi. Ajegi, Bronys jau baisus likęs – susvìjęs susvìjęs! Kryžiavõs dienõs kiaušiniai, – kokie susvìję viščiokai. Nuo rūkymo susivìjo, sudžiūvo į kempinę. Tai man vyras – kaip tvora susivìjęs. Nevalgę, susivìję kaip karnos, i nė jokios tvarkos jų gyvenime. <span class="explanation">susiraukšlėti: </span> Susibaigiau [po ligos], skūra susivìjus, išdžiūvau visa. Ligonis [džiovininkas] vysta džiūsta, jo oda susisuka, susiveja in raukšles. Ligonio žandai susvìję. <br/>8. <span class="explanation">susimesti į garankštis, susiglamžyti: </span> Te. susenę ir susvìję [drabužiai], mum dar nauja. <br/>9. <span class="explanation">suraityti, susukti: </span> Plaukus sùsveja. <span class="explanation">susiraityti: </span> Garbanomis dar plaukai nesusviję. <br/>10. <span class="explanation">susipainioti, susipinti: </span> Susìveja jo kojos, ir griūva. <br/>11. <span class="explanation">įsirašyti į magnetofono juostelę: </span> Tai, matyt, mano kalba čia susivìjo. <br/><b>užvýti, </b>ùžveja, užvìjo. <br/>1. <span class="explanation">užvynioti: </span> Paprastai kairėje rankoje laiko graižą, o dešine užveja siūlus [ant lankčio]. Užvýk siūlus ant vytuškos. Neužvýk šeivos kraštų, apirs. Kobiny [je] palikusias pavajas ant viršaus užvýk. Krijeliai užvyti yra su bovelna. Trečią laibesnę [virvę] ùžveja, tai to jau užveja [vadinama]. Pati siūlus užsiveja. <br/>2. <span class="explanation">vejant virves užsidirbti. </span>.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.