.
reikà. reikalas:
1. Kokiai reĩkai anas man reikalingas (man visai jo nereikia) ! Ko jūs einat, kokios reikõs! Aš in jus su reikà atejau. Ana norakiai gi nedūrė [arkliui į šoną],
ė su reikà. Su savo reikõm atejo in mane.
2. Ne tep noras, kap reikà. Turi boba da kur užsiglaudus valcuitų miltų, ale nelabai kada rodo, jei kokiai reĩkai kada. Pinigų tik reĩkai turiu. Teirausas vokyčiai, ka tims būs reikà, i liuobantys didliai brangiai mokėti už tokį [kauko] kiaušelį. Liekoriaus sveikims neest reika, ba jo mokslą sveikieji tur už juoką. Būkiat tada paduoti iš reikos ne tiktai korojimo dėlei, bet ir sąžinės dėlei. Daromi yra … iš reikos. Didė reika yra, idant apie tatai būtų pilnai sakyt. Ne pinigai, bet reikà perka.
3. Primivertė ir prisylijo didėji ir raudingoji reika, kurią neseniai ištyriau. Kodėlei, Viešpatie, stovi nuog tolo, slepiesi čėsu reikos? Neslapyk nuog manęs veidą tavo, reikoje lenk ausis tavo manęsp. Viešpats teišklauso tave reikoje. Kokioje didžioje reikoje ir priegadoje tie biedni berneliai inklimpę yra.
ant sàvo reikõs. (nueiti) tuštintis, šlapintis: In sàvo reikõs do nueina.
be reikõs nereikalingai, nepagrįstai: Apišmeižė mane be reikõs. Be reikõs širdijatės (pykstatės) . Be reikos stato ir iššaukia. Be nė kokios reikõs išvažiavo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.