réikšdinti, -ina, -ino
1. reikšti 2: Reikšdink par kitą, kad jis pasisergėtum.
2. reikšti
5. Tokio žmogaus menkumas reikšdinasi visu tuo, ką jis mąsto, sako, daro. Reikšdinosi praeitis. Reikšdinasi jo didelė gamtos meilė.
apréikšdinti. apreikšti:
1. Jis apréikšdino nežinomą daiktą. Kmitas apsireikšdina per budintįjį karininką.
2. Dievas apreikšdino, jog mieliausią sūnų išduodina. paaiškinti: Salomo apireikšdino (apireyškdyno) jai visus jos žodžius: nė jokio daikto nebuvo paslėpta po karaliumi, kurio nopireiškytų jai.
3. Yra prikėlęs trečią dieną ir jį apreikšdinęs.
išréikšdinti
1. išreikšti 1: Ženklais yškiais išreikšdinęs.
2. išreikšti
4. Charakteris išsireikšdinęs mintyse ir pasielgimuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.