reiškė́jas, -a.
1. kas tam tikru būdu ką nors reiškia, žymi: Jis ir visi kiti žiūri į kunigus kaipo į tikybos atstovus, reiškėjus. Sukilo ir patys tautos gyvybės reiškėjai, būtent, poetai ir vėliau menininkai, dailininkai. Konflikte su Lenkijos ponais Vytautas buvo Lietuvos bajorijos siekimų reiškėjas. Lietuvė moteriška – tai reiškėja labai aukštos lietuvių kultūros. Mat kiekviena kalba yra ir savo tautos kultūros, ir tos tautos ypatybių reiškėja. Literatūra buvo pirmoji visuomeninių siekimų reiškėja. Bitės Lietuvos bičiuoliams buvo ir pilietinės jų sąžinės reiškėjos. Žodis yra žmogaus intelekto reiškėjas – iš kalbos gali susidaryti nuomonę apie jos vartotoją.
2. liudytojas: Bet teisme būsiu ne ieškotojas, tiktai reiškėjas. Mane teis, jijė figūruos kaipo reiškėja.
3. pareiškėjas
2.
apreiškė́jas, -a. -à. kas apreiškia, apsako.
išreiškė́jas, -a. -à.
1. kas tam tikru būdu ką nors išreiškia, pažymi: Jų kalba nepasidaro jų skirtingų būdų išreiškėja. Šios poemos lyriniu veikėju poetė paėmė neįprastą herojų – kario rankose esančią armoniką, žmogaus jausmų išreiškėją. Skilvį jis laikė pačiu svarbiausiu žmogaus nuotaikos išreiškėju.
2. kas išreiškia, nusako žodžiais: Mūsų literatūra turi būti kupina geriausių mūsų tautos ypatybių – laisvės, meilės, heroizmo, darbštumo, nuoširdumo, lietuviškojo sielos skaidrumo išreiškėja. Visuomenės balso išreiškėjas.
pareiškė́jas, -a.
1. kas pareiškia, pasako: Iš savo užuojautos pareiškėjo tikėjosi to.
2. kas kreipiasi su pareiškimu, reikalavimu: Kol buvo renkami skundų pareiškėjai, kol daliniai rikiavosi aikštėje, Radzevičius įdėmiai žvalgėsi į kareivių eiles. Pareiškėjų neatvykimas nekliudo bylą nagrinėti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.